Dėl pabrangusios ir užsitęsusios statybos jau dabar abejojama, ar Olkiluoto AE elektros energija bus konkurencinga. Visa tai rodo, kad mūsų tautos sprendimas nestatyti Visagino AE yra pakankamai pragmatiškas, o Estijos Prezidento pamokymai, kaip Lietuva turėjo balsuoti dėl Visagino AE, tampa dar labiau nekorektiški, nes nesinori tikėti, jog jis nežino, kas vyksta pas jo kaimynus suomius.
Kita vertus, atsiranda naujų faktų, rodančių, kad Rusija vis dėlto buvo visiškai tikra, kad Lietuva liks Rusijos elektros energetinėje sistemoje, jeigu statys suplanuotos galios (1350 MW) Visagino AE. Tik po referendumo rezultatų rusai sukruto – juk be Visagino AE, jeigu visos Baltijos šalys susitars, yra žymiai lengviau (ir pigiau) jungti šių šalių decentralizuotus tinklus į kontinentinės Europos sinchronizuotą elektros energetinę sistemą. Bet ką tuo atveju daryti su Karaliaučiaus (Baltyjsko) AE?
Pasirodo, nuo gruodžio mėnesio jau vyksta kažkokios derybos dėl BRELL (1) sutarties peržiūrėjimo. Prieš keletą dienų, gruodžio 14 d. „RIA Novosti“pranešė, kad Rusijos Federacijos energetikos ministras Aleksandras Novakas inicijuoja derybas, o Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių susitarimas dėl energetikos sistemų sinchronizavimo bus toliau rengiamas pirmąjį 2013 metų pusmetį.
Akivaizdu, kad rusų „argumentai“ yra susiję su Baltyjsko AE statybomis, nes be Lietuvos infrastruktūros ši jėgainė net negalės veikti, o remiantis minėta struktūra rusai galėtų elektrą pardavinėti ir švedams, ir suomiams, ar net lenkams. Tačiau Lietuva, lyg ir turėdama derybinių privalumų, iki šiol neturi tvirtų susitarimų su Latvija, Estija bei Europos Sąjunga. Tai gerokai apsunkina situaciją, nes, kaip rodo „Nukem“ pavyzdžiai, rusų lobizmas Briuselyje yra labai aktyvus, tad akivaizdūs bei realistiški Lietuvos (o kartu ir visų Baltijos šalių) poreikiai gali būti beatodairiškai iškreipti.
Europos perdavimo sistemų operatoriai (ENTSO-E) yra įsipareigoję 2013 metais parengti studiją, kaip Baltijos šalys galėtų sinchronizuotis su kontinentinės Europos elektros energijos tinklais – veikiausiai čia Rusijos lobistai bus labai aktyvūs. Taip pat nereikia pamiršti, kad BRELL sutarties niuansus planuoja 2013 m. svarstyti ir Europos Komisija.
Taigi, belieka tikėtis, kad tik Baltijos šalims visiškai susitarus dėl savo tinklų sujungimo į bendrą žiedą ir bendro sinchroninio darbo visų šalių elektros bendroje energetikos sistemoje ir dėl gerai funkcionuojančios elektros rinkos, būtų galima tikėtis ir bendro ES, ir atskiro Skandinavijos šalių pritarimo dėl jungimosi į kontinentinės Europos energetinę sistemą. Be jokios abejonės, jau tada turi būti įrengtos ir veikiančios visos suplanuotos energetinės jungtys su Švedija, Lenkija ir Suomija, taip pat veiktų suskystintų dujų terminalas.
Nauja idėja apie vieną dujų transportavimo laivą ir kelis nedidelius suskystintų dujų priėmimo terminalus, leistų išspręsti iškilusią dirbtinę problemą, kur turėtų stovėti vienas visoms šalims skirtas dujų terminalas.
1. Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sutartis dėl bendro elektros energetikos sistemų sinchronizuoto darbo