Pirmas faktas: Rusija planuoja pasinaudoti Lietuva ir Lenkija kaip tranzito šalimis eksportuojant elektros energiją į ES iš Kaliningrado srityje statomos Baltijos atominės elektrinės.
Antras faktas: Lenkija neseniai pasirašė susitarimą su Vokietija dėl dujų tiekimo (reversiniu būdu) iš Vokietijos teritorijos į Lenkijos teritoriją dujotiekiu Jamalas-Europa. Šis susitarimas suteiks galimybę Lenkijai importuoti pigesnes dujas, kurias Rusija eksportuoja į Vokietiją Nordstream dujotiekiu, nutiestu Baltijos jūros dugnu apeinant energetiškai nuo išorės tiekėjų priklausančias ES valstybes nares, tarp jų ir Lietuvą.
Europos Komisija (EK) yra pateikusi nemažai pasiūlymų, kaip iki 2020 m. sukurti veiksmingą, nepriklausomą ir saugią vidaus energijos rinką.
Esminis vidaus energijos rinkos tikslas – sumažinti energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių monopolinių energijos tiekėjų.
Be to, EK patvirtintu Baltijos šalių energijos rinkos jungčių planu yra siekiama sukurti reikalingą dujų ir elektros infrastruktūrą, kuri padėtų išspręsti trijų Baltijos valstybių, Suomijos atskyrimo ir jų priklausomybės nuo vieno tiekėjo klausimą, įvairinti tiekimo šaltinius Baltijos jūros regione. Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti, jog po 2015 m. ES neliktų energetiškai izoliuotų valstybių narių ir regionų.
Tačiau ES vidaus energetikos rinkos vystymas priklauso ir nuo ES kaimyninių šalių energetikos politikos. Faktai rodo, kad kaimyninių šalių energetikos politika Lietuvai gali užnerti dar vieną energetinės priklausomybės kilpą.
Rusija Kaliningrado srityje stato Baltijos atominę elektrinę, o Rusijos bendrovė „Inter RAO JES“ jau paskelbė planus nuo 2017 m. pradėti tiekti elektros energiją į Lenkiją ir kitas Baltijos valstybes.
Rusijoje pagamintai elektros energijai tiekti į Europą per Lietuvą ir (ar) Lenkiją, šiose valstybėse turi būti nutiestos galingos elektros tiekimo linijos. Lietuva, būdama energetiškai izoliuota nuo likusios Europos dalies ir visiškai priklausoma nuo iš Rusijos tiekiamų dujų, iki šiol neplanavo tiesti galingų elektros energijos perdavimo tiltų į Kaliningradą, kad dar labiau nepadidintų savo energetinę priklausomybę jau ir nuo importuojamos elektros energijos.
Lietuvai nesutikus tiesti elektros energijos tiltų, Rusija gali apeiti Lietuvą nutiesdama tiesiogines jungtis į Lenkiją, o iš jos aprūpinti elektros energija ir kitas ES valstybes.
Susidariusi situacija ir Rusijos planai pasinaudoti Lietuva ir Lenkija kaip tranzito šalimis tiekiant į ES elektros energiją gali iškreipti ES vidaus energijos rinką bei padidinti ES energetinę priklausomybę nuo išorės tiekėjo.
Lietuvos energetinei nepriklausomybei didinti yra numatyti svarbūs elektros jungčių projektai su Lenkija ir Švedija, regioninio suskystinto dujų terminalo statyba. Lietuva į Elektrėnų elektrinę po Ignalinos AE sustabdymo investavo beveik milijardą litų, tačiau joje gaminamos elektros kaina 30-40 procentų didesnė nei rinkos. Todėl vienu svarbiausių Lietuvos energetinės izoliacijos klausimu yra dujų tiekimas, nes Lietuva ir toliau yra visiškai priklausoma nuo monopolinio išorės dujų tiekėjo, o jei įvykiai taip klostysis ir ateityje, mes būsime visiškai priklausomi ir nuo elektros energijos importo iš Rytų.
Minėtame Baltijos šalių energijos rinkos jungčių plane numatoma galimybė nutiesti dujotiekį tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tai suteiktų Lietuvai reikalingą infrastruktūrą importuoti dujas pigiau, be politinio antkainio, iš tos pačios Vokietijos kaip ir Lenkija, ir sumažinti priklausomybę nuo vienintelio išorės tiekėjo.
Be šio dujotiekio bus neįmanoma sumažinti ne tik Lietuvos, Baltijos regiono, bet ir visos ES energetinę priklausomybę bei sukurti bendrą vidaus energijos rinką. Šios jungties tiesimo klausimas neturi būti paliktas kiekvienos iš šių valstybių narių politinei valiai.
Jei Lenkija pirks pigesnes dujas iš Vokietijos, tikėtina, kad iš Lenkijos pusės nebus skubama tiesti dujotiekį, sujungsiantį su Lietuva, nes Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gamintojams ir toliau bus sunku konkuruoti su lenkiška produkcija ne tik savo, bet ir kitose rinkose, nes Lenkijos gamintojai gamybos procese naudos pigesnius energijos išteklius.
Kol Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturės palankaus energetinio derinio, kuris leistų mūsų įmonėms lengviau konkuruoti tarptautiniu mastu, visi mūsų siekiai padidinti tiesiogines išmokas žemdirbiams, gauti didesnį ES finansavimą ir investuoti tas lėšas Lietuvoje, nuvertės tiek, kiek brangiau mokėsime už energiją tiekėjams iš trečiųjų šalių.
Bendrosios energijos rinkos sukūrimas ir tiekimo saugumas gali būti užtikrintas tik ES lygmeniu koordinuojant ir prižiūrint numatytų energetikos srities projektų įgyvendinimą. Šią savaitę asmeniškai kreipiausi į EK dėl dujų jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos tiesimo bei planuojamo elektros energijos importo iš Kaliningrado srityje statomos Baltijos atominės elektrinės.
Atsižvelgdamas į šios dujų jungties svarbą visam ES energetiniam saugumui didinti, manau, kad būtent EK turi imtis aktyvaus koordinatoriaus vaidmens, kad šis projektas būtų kuo skubiau įgyvendintas.
Europos Parlamente (EP) ne kartą skambėjo teiginiai, kad kuriant bendrą ES energetikos rinką labai svarbu teisingai išspręsti energetinių išteklių importo į ES klausimą, kuris nuimtų didžiulę politinę įtampą nuo labiausiai energetiškai izoliuotų ES valstybių (tarp jų – ir Lietuvos). Tinkamas pavyzdys – ES skiriamas finansavimas regioninių suskystintų gamtinių dujų terminalų statyboms, kurios prisideda prie energetinės priklausomybės mažinimo visoje ES.
Manau, kad tuos teiginius jau laikas įgyvendinti praktiškai. EK turi dar kartą išnagrinėti bei įvertinti Baltijos šalių energetinę situaciją ne tik dujų tiekimo, bet ir esamą situaciją elektros energijos tiekimo sektoriuose, ypač po Ignalinos AE sustabdymo.
EK komunikate „Energetikos veiksmų planas iki 2050 metų“ branduolinei energetikai numatytas svarbus vaidmuo, kaip galimybė ir įrankis subalansuoti energetikos sistemą, elektros energijos kainas išlaikyti konkurencingomis.
Energetika jau tapo ne tik ekonominiu, bet ir politiniu įrankiu, todėl į Visagino AE projektą ir EK turėtų žvelgti ne kaip į komercinį, bet kaip į politinį projektą, nes, pastačius šią atominę elektrinę, mažiau elektros energijos reikėtų importuoti iš išorės, o tai į teigiamą pusę keistų visą ES energetinį balansą. Jei EK tikrai nori padidinti visos ES energetinę nepriklausomybę, ji turėtų nors dalinai investuoti į atominės elektrinės statybą Lietuvoje, kaip į labai svarbų ES politinį ir strateginį ateities projektą.
Priešingu atveju, ES mokesčių mokėtojų lėšomis sukurtais energijos perdavimo tinklais, pareikalausiančiais milžiniškų investicijų, ES valstybėms dideliais kiekiais bus tiekiama energija iš trečiųjų šalių, kurios galės daryti įtaką ir ES energetinei politikai.