Šios yra socialinės ir pačios skaudžiausios Lietuvos žmonėms: socialinė nelygybė, milžiniška emigracija ir atskirtis tarp elito ir žmonių.
7. „Didelė ir nemažėjanti socialinė diferenciacija“
Taip kaltino konservatoriai socialdemokratus. O ką nuveikė patys? Per ekonominės krizės įkarštį (2009-2010 m.) Lietuva buvo viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių narių, kur socialinė atskirtis visuomenėje staiga padidėjo. Atotrūkis tarp turtingiausių ir vargingiausių gyventojų sunkmečiu, nors nedaug, bet mažėjo net kur kas skurdesnėje Rumunijoje.
Pagilėjusią socialinę diferenciaciją Lietuvoje įrodo ne tik išaugęs skurdas, bet ir socialinės nelygybės rodikliai. GINI indeksas, rodantis, kokią dalį visų pajamų gauna 10% turtingiausių šalies gyventojų, Lietuvoje nuo 2008 m. iki 2010 m. išaugo nuo 34 iki 36,9 (tai reiškia, kad 10% turtingiausių Lietuvos gyventojų 2011 m. gavo beveik 40% visų šalies pajamų).
S80/S20 indeksas, rodantis skirtumą tarp 20% turtingiausių ir 20% vargingiausių visuomenės gyventojų pagal pajamų lygį, Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu šoktelėjo nuo 5,9 iki 7,3. Nors 2011 m. socialinės nelygybės rodikliai mūsų šalyje šiek tiek sumažėjo, ji ir toliau išlieka viena iš didžiausių Europoje.
Be to, Lietuva išliko tarp ES valstybių, mažiausiai perskirstančių BVP (bendrojo vidaus produkto) per biudžetą. Nuo 2008 m., valdant konservatorių daugumai, perskirstymas Lietuvoje dar labiau sumažėjo. Tai reiškia, kad jų valdžia buvo sudariusi palankias sąlygas toliau gilinti socialinę nelygybę ir mažinti žmonių tarpusavio solidarumą visuomenėje.
| 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | |
| Lietuva | 28,1 | 28,4 | 29,2 | 29,5 | 30,0 | 29,2 | 27,1 |
| ES-27 | 38,7 | 39,0 | 39,5 | 39,4 | 39,3 | 38,4 | 38,4 |
BVP perskirstymas %, nuo BVP. Šaltinis: „Eurostat“.
8. „Didžiulis gyventojų emigracijos ir protų nutekėjimo mastas“
Valdant konservatoriams, emigracijos mastai sumušė visus istorinius Lietuvos rekordus. Skaičiai kalba už save:
| 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 |
| 27,8 | 26,5 | 23,7 | 34,7 | 83,2 | 53,9 |
Deklaruotos ir nedeklaruotos emigracijos srautai iš Lietuvos 2006-2011 m., tūkstančiais. Šaltinis: Statistikos departamentas.
Net vos įstojus į Europos Sąjungą ir Didžiajai Britanijai atvėrus sienas darbo jėgai iš naujųjų ES narių, emigracija iš mūsų valstybės nebuvo tokia didelė.
Dėl socialiai grubios konservatorių politikos, jų neskrupulingų sprendimų dirbančiųjų atžvilgiu bei apskritai nepagarbaus ir atsainaus požiūrio į žmogų iš Lietuvos per pastaruosius ketverius metus išvažiavo tūkstančiai medicinos darbuotojų (slaugytojų ir gydytojų), mokslininkų ir kūrybinių darbuotojų bei daugybė jaunų žmonių – moksleivių ir studentų. Šalį paliko valdžia nusivylę ir kvalifikuoti, ir nekvalifikuoti darbuotojai.
9. „Piliečių ryšio su Tėvyne ir valstybe silpnėjimas“
Konservatoriai be galo mėgsta girtis savo neva dideliu patriotizmu, netgi bando tą savo meilę Tėvynei monopolizuoti, tarsi jie vieninteliai turėtų teisę būti Lietuvos patriotais. Ar lietuviai labiau pradėjo pasitikėti savo valstybe, ar jų ryšys su Tėvyne nors kiek sustiprėjo, valdant Tėvynės Sąjungai?
Pasižiūrėkime į visuomenės nuomonių apklausas. Remiantis Eurobarometro duomenimis, 2012 m. pavasarį Lietuvoje vos 15% žmonių pasitikėjo savo nacionaline (t.y., A. Kubiliaus) Vyriausybe (ES vidurkis – 28%). Kaimyninėje Lenkijoje, kuri antrą kartą iš eilės patikėjo valdžią dešiniajai Donaldo Tusko Vyriausybei, šis skaičius siekė 20%. Tuo tarpu Estijoje, kur jos piliečiai triskart paeiliui pavedė premjero postą liberaliam politikui Andrus Ansip, pasitikėjimas jo Vyriausybe siekė net 43%. Tačiau kažkaip nelemta dešiniesiems sėkmingai valdyti Lietuvoje.
Kol valdžioje buvo konservatoriai su savo koalicijos partneriais liberalais ir liberalcentristais, Lietuvos Seimu paprastai pasitikėjo apytiksliai 7-14% gyventojų (ES vidurkis apie 28 proc.).
Ar patenkinti buvo lietuviai demokratija konservatorių valdomoje Lietuvoje? 2012 m. pavasarį 27 ES valstybėse narėse vidutiniškai 51% gyventojų buvo patenkinti (47% nepatenkinti) jų šalyje veikiančia demokratija. Estijoje ir Lenkijoje šie rodikliai panašūs. Mūsų šiaurinėje kaimynėje jie siekia atitinkamai 44% (53%), o vakarinėje – atitinkamai 48% (43%).
Spėkite, kokie šie skaičiai Lietuvoje? Tik 18% lietuvių buvo patenkinti Lietuvoje veikiančia demokratija, o net 79% – nepatenkinti...
Štai tokį palikimą konservatorių valdžia paliko Lietuvos žmonėms: skurdą, nelygybę ir savo šalimi nusivylusius žmones, balsuojančius kojomis. Būdamas opozicijoje, daugybę kartų kritikavau juos dėl to, kad su ekonomine krize jie kovojo labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių sąskaita.
Todėl kviečiu būti bent jau konstruktyvia ir naudinga Lietuvai opozicija 2012-2016 m. Seime...