Tai reiškia, kad atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir mažiausias pajamas gaunančiųjų, sumažėjęs pastaraisiais metais, vėl greičiausiai pradės augti. Paskaičius programą susidaro vaizdas, kad ketverius metus mūsų opozicija „grybavo“ ir valdyti valstybės nesiruošė, nes tiek bendrų žodžių be jokio turinio seniai Vyriausybės programoje teko matyti.
Nors rinkimų kampanijos metu buvo kalbama apie šeimos pajamų didinimą, šeimos pajamų vertinimo principas programoje įvardijamas kaip pinigų mėtymas. Toks požiūris lems tolesnį neefektyvų paramos lėšų švaistymą, atskiriems asmenims nevertinant bendros šeimos biudžeto būklės. Visuomenės ir bendruomenių dalyvavimą sprendžiant socialinius klausimus, vaikų auginimą, senelių ir ligonių priežiūrą skatinant daugiau prisiimti šeimai, siūloma spręsti valdiškų įstaigų pagalba. Žinant, kad vaiko ar senelio priežiūra šiose įstaigose kainuoja apie 3000 Lt. per mėnesį, galima dar labiau abejoti tokios socialinės politikos efektyvumu.
Programoje apstu keistų dar niekur neminėtų dalykų. Pavyzdžiui, naujiena, kad „Sodros“ mokesčiu bus apmokestintos kitos, su darbo santykiais nesusijusios pajamos – dividendai, palūkanos už žmonių sukauptus indėlius bankuose ir kt. Nežinau, kaip tokią žinią sutiks mūsų verslo ir kita visuomenė. Nežinia ir kokiu dydžiu bus apmokestinama: 27 ar 34 proc. Vargu ar rinkėjams būtų sukėlusi entuziazmą ši žinia paskelbta rinkimų metu. Gerai, kad programoje nėra įrašytos Tvarkos ir teisingumo partijos programos nuostatos, kad reikia panaikinti „Sodrą“, bet mane nustebino žinia, kad tada, kai „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, numatomas įmokų į pensinius fondus didinimo galimybės svarstymas. Socialdemokratai per rinkimus kalbėjo priešingai. Gerai, kad buvusios Vyriausybės pensijų reforma bus tęsiama, bet tai gana radikali socialdemokratų nuostatų kaita, kaip, beje, ir konkrečių pažadų dėl pensijų grąžinimo nebuvimas.
Yra ir daugiau gražių, bet pinigais niekaip nepagrįstų įsipareigojimų. Tarkim, sakoma: „Pilnai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją“. Turbūt autoriai neįsivaizduoja, ką tai reiškia. Visiškai ją įgyvendinti dabar reikėtų 700 mln. litų. Iš kur tos lėšos bus paimtos, kokių socialinių programų sąskaita programoje, apie tai nerašoma.
Atrodo, atsiras ir nauja valdymo forma – įmonių valdyme dalyvaus profsąjunga. Tai programinė nuostata, tik neaišku, kaip ji bus realizuojama – ar profsąjunga bus akcininkė, ar valdybos narė? Tai nagrinėtinas dalykas, bet rinkimų kampanijos metu tai pačiai verslo visuomenei apie tai nebuvo užsiminta. Nežinau, ar tai nekvepia ankstesniais laikais...
Koalicijai visiškai neaišku, ką daryti su socialiniu būstu: jį statyti ar nuomoti. O juk tai visiškai skirtingi būdai ir dideli pinigai, juo labiau kad plėtojant socialinio būsto programą žadama išgelbėti statybų sektorių.
Jokios kritikos neišlaiko „Šeimos politikos“ skirsnis, nes lieka visiškai neaišku, ką socialdemokratų koalicija laiko šeima. Sprendžiant iš programos turinio atrodo, kad koalicijos programą rašė vienalyčių santuokų fanai, pagal kuriuos šeima gali būti bet koks darinys. Žinoma, turint mintyje tokią šeimos sąvoką, kad šeima gali būti bendrabutis, kalbėti apie šeimos politiką netenka jokios prasmės. Kam mes teiksime paramą? Bendrabučio kolektyvui? Iš Vyriausybės programos punktų tampa aišku, kad bus diskriminuojama vyro ir moters sukurta šeima ir pripažinta vienalytė šeima, kaip galima alternatyva tradicinei šeimai ir jos galimos teisės bus stropiai ginamos. Moterys bus „suvyrinamos“, o vyrai „sumoterinami“, nes pagal programą vyro ir moters pareigos šeimoje ir paskirtis turi būti vienodos. Kas vaikus gimdys, nežinau, gal socialdemokratai darys naują sociologinį eksperimentą?
Žiūrint į šią programą galima daryti išvadą, kad šeimos politika bus darželių steigimas ir auklėjimas valdiškose įstaigose. Maža to, 135 str. aiškiai ir tiesiai – kaip blogybė, su kuria reikia kovoti, pasmerkiamas šeimos narių rūpinimasis buitimi bei pagalba vienas kitam. Nuo tos blogybės, anot socialdemokratų, mūsų šeimas reikia apsaugoti. Nors daug kalbama apie šeimos biudžetą, bet socialinė politika, paremta šeimos pajamų skaičiavimu, yra išskirta kaip blogybė. Nežinau, pagal kokius dar parametrus galima organizuoti socialinę paramą, jeigu mes nevertiname šeimos biudžeto. Tiesą pasakius, jeigu šeima yra bendrabutis, apie ką daugiau ir kalbėti.
Ryškiai akcentuojamas alimentų fondas, jo skatinimas ir plėtojimas. Matyt, reikia suprasti, kad bus skatinamos skyrybos ir alimentų mokėjimas. Tai viena iš naujosios politikos doktrinų. Šiaip jau valstybė turėtų rūpintis alimentų fondo mažinimu, bet ne plėtojimu.
Pagrindinis straipsnis, užtvirtinantis visa, kas pasakyta anksčiau, aiškiai formuluoja, kad visos gyvenimo kartu formos bus vienodai vertinamos. Žmonės, gyvenantys šiaip sau kurį laiką ar gyvenantys santuokoje pagal teises, pareigas ir įsipareigojimus vienas kitam bus traktuojami vienodai. Mūsų supratimu, tokia koalicija su tokia šeimos politika yra tikra bėda. Tai kelias į valstybės sunaikinimą, tai šviesus kelias į bolševizmą, kurį propagavo Uljanovas-Leninas.