Tenka prisiminti, kad Vyriausybė yra pasiruošusi įvykdyti „naktinę MMA didinimo operaciją“ ir per 2 savaites MMA padidinti nuo 850 iki 1000 litų, t.y. padidinti beveik 18 proc. Negalima užmiršti ir to, kad 2012 m. vasarą MMA buvo pakeltas nuo 800 iki 850 litų. Taigi per metus yra planuojama padidinti visais 25 proc. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis per 2012 metus augo tik 1 proc.
Dar daugiau – premjeras A.Butkevičius aiškino, kad jis nesustos didindamas MMA ir pažadėjo, kad 2016 m. MMA bus jau 1700 litų, t.y. kiekvienais metais MMA augs maždaug po 17 proc., nors konvergencijos programa skelbia, kad vidutinis darbo užmokestis augs tik po 5 proc.
Per kitus 4 metus didinant MMA tokiais tempais, gerokai sparčiau nei ekonomika sugeba sugeneruoti vidutinio atlyginimo augimą, Lietuvą ištiks ekonomikos kolapsas.
Reikia prisiminti, kad Lietuvoje įkarštis didinti MMA visada buvo racionalus ir MMA santykis su VDU varijavo tarp 36 ir 44 proc. 2006-2008 m. G. Kirkilo Vyriausybės laikais jis siekė tik 36-38 proc., 2009-2012 m. jis siekia 41 - 44 proc. Dabartinis MMA padidinimas iki 1000 litų šį santykį pakels iki rekordinių 47 proc., o Vyriausybės programoje įrašytas siekis šį santykį padidinti iki 50 proc. ir daugiau Lietuvą paverstų Graikija, kurioje, vienintelėje tarp ES valstybių, pagal „Eurostat“ duomenis, šis santykis 2000-2002 metais siekė 52-56 proc. Žinome ką Graikija pasiekė.
Lietuvos mokslininkė Vita Karpuškienė savo darbe „MMA įtaka darbo rinkai Lietuvoje“ (žr. Ekonomika, 2011 Nr. 90(2)) matematinio modeliavimo metodu įrodo, kad MMA padidinimas nuo 800 iki 900 litų sumažina įdarbinimą 5 proc.
Naujas senas ministras Šadžius gali nesunkiai suskaičiuoti kiek žmonių palies naujos valdžios rizika skubiai kelti MMA iki 1000 litų. Dar daugiau - galima suskaičiuoti ir kas ištiks, kai MMA ketverius metus bus didinama po 20 proc.
Keisčiausia, kad su neapgalvotu MMA didinimu sukūrus darbo vietų naikinimo riziką, Vyriausybė planuoja dar vieną smūgį darbo vietoms, nes MMA didinimui reikalingą finansavimą planuoja paimti iš Valstybės investicijų programos, t.y. mažindama finansavimą, kurį Vyriausybė skiria investicijoms į statybas bei infrastruktūrą.
Kuo mažiau valstybė skiria lėšų investicijoms, tuo mažiau darbo vietų sukuriama – tai tiesai sužinoti nereikia ir užsienio kalbų mokėti.