Dalybų būta sunkių. Pirmiausia reikėjo nustatyti, kiekvienam koalicijos patneriui tenkančią grobio dalį.
Vėlesniame etape, teko ilgokai paplušėti įvertinant, kuri grobio dalis yra vertingiausia ir "generuojanti " geriausias pajamas bei grąžą.
Galiausiai, pasitelkus dedukcinius metodus, bei jau turėtą europinių lėšų skirstymo patirtį, visoms ministerijoms buvo priskirtas koeficientas, kurio pagrindine dedamąja dalimi tapo kiekvienos ministerijos kompetencijai tenkančių europinių lėšų kiekis. Apie šio koeficentavimo reikšmingumą byloja, pastaruoju laiku masinės informacijos priemonėse mirgantys kasos pajamų orderiai su europinę paramą gavusių įmonių pavadinimais, bei jų įnašais į Darbo partijos juodąją kasą.
Taigi viską pasidalinus, prisimintas ir toks nereikšmingas dokumentas kaip Vyriausybės programa. Tiesa, reikia pažymėti, kad "apyvartoje" pirmasis programos juodraštis pradėjo cirkuliuoti dar praėjusios savaitės pradžioje.
1 grafikas: kaip konservatoriai ir liberalai beveik pusę Lietuvos BVP pavogė
Besibaigiant savaitei, pasirodė ir antrasis, stipriai patobulintas, naujosios Vyriausybės programos variantas. Iš pastarojo išgaravo ne tik samprotavimai apie XV Vyriausybės "pavogtus" 40milijardų litų, tačiau kartu tarsi dūmas išnyko ir visos už naująją daugumą balsavusių žmonių svajonės, turėti "pigesnę" ( sumažinus PVM) dešrą ir mėsą, 1509 litų minimalią algą bei dovanai renovuotą būstą.
Nieko nuostabaus, kad pažadai išgaravo, nes ir 2001 metais kalbėdamas apie tuomet dalintus priešrinkiminius pažadus mažinti PVM maisto produktams ar įvesti progresinius mokesčius, tuometinę programą rengiančios parlamentarų grupės Socialdemokratų atstovas A.Butkevičius teisinosi, jog "mes įrašėme tokią nuostatą, kad PVM sumažinimas maisto produktams ar vaikų prekėms galimas tik pagerėjus ekonominei situacijai šalyje", o "kalbos, kad socialdemokratai skubės įvesti progresyvinius mokesčius, buvo perdėtos".
Žvilgtelėkime į patobulintąją, XVI vyriausybės programą, kurios tekste, be kita ko jau jaučiama ir valstybės biurokratinio aparato pagalba. Gerovės valstybės kūrimas pradedamas ditirambais apie nepertraukiamą šalies ūkio augimą socialdemokratų valdymo metais, kuomet viskas tik augo ir klestėjo. Apie tokias negandas, kaip autopilotu paleistos ekonomikos perkaitimą, paskolų ir nekilnojamojo turto burbulus, dviženklę infliaciją, milžinišką einamosios sąskaitos deficitą ir Finansų ministerijos perspėjimus apie jau įsisukusią vidinę ekonominę krizę, naujame tekste nerandama reikalo nė užsiminti.
Toliau tekste krizė vis dėlto pradeda šmėžuoti, tiesa tik pasaulinė. Lietuvos bėda ta, kad tie nekompetentingi konservatoriai, nieko gero nesugebėjo padaryti, kad pasaulinė krizė būtų įveikta. Nei investuoti, nei pigiai pasiskolinti iš Tarptautinio Valiutos Fondo jie nesugebėjo, o ką jau bekalbėti apie vartojimo skatinimą, tuo metu taip populiarų visoje vakarų Europoje. Vargšams socialdemokratams dabar teks su ja įnirtingai kovoti ir per mėnesį ar keletą sėkmingai įveikti.
Noriu tik priminti, kad programos autoriai kalba apie tą patį vartojimo skatinimą, kuris kai kurioms šalims 2008 atrodė kaip puiki priemonė krizei suvaldyti ir kurio atomazgą šiuo metu stebime tų pačių šalių - Graikijos, Ispanijos, Portugalijos ar net Prancūzijos –gatvėse.
Sutvarkyti šalies finansai, rekordus mušantis eksportas, viena po kito į Lietuvą investuojančios garsios įmonės, per krizę suteikta parama kas penktai Lietuvos įmonei, sparčiausias BVP augimas ES pasirodo nieko nevertas, nes, anot paskirtojo premjero A.Butkevičiaus, tik N.Sarkozy parėdimu J.Štiglico bandytas sukurti "laimės indeksas" (beje teko dalyvauti J.Stiglicui šią studiją pristatant Sorbonoje) gali būti kelrodė žvaigždė XVI Vyriausybei ir visai Lietuvos ekonomikai. Ir visai nesvarbu, kad greičiausiai niekas tuo "laimės indeksu" ir nepasinaudos, nebent tokios šalys kaip Butanas.
Tačiau grįžkime prie Vyriausybės programos, kuri padės naujajai daugumai sukurti visuotinės gerovės valstybę. Pasirodo ekonomikos augimą užtikrins pramonės plėtra. Gerai parašyta, negali nesutikti ir žodį apdirbamoji išėmė (iki šiol naujosios koalicijos buvo skelbiama, kad apdirbamoji pramonė, tai "generuojančios ekonomikos" ašis), o tai atrodė, kad agurkų fabrikuose už mažesnę nei minimali alga visai Lietuvai reikės nugarą lenkti.
Programoje rimtu veidu dėstoma, esą dešinioji koalicija taip nustekeno pramonę, kad ši niekaip, negali pasistiebti net iki 2008 metų lygio. "Specialistams" rengusiems programą, siūlyčiau atidžiau panagrinėti žemiau pateiktą grafiką, o taip pat nepamiršti suskaičiuoti kiek pramonės indeksui įtakos turėjo tokie veiksniai kaip: Ignalinos AE uždarymas, nekilnojamojo turto burbulo sprogimas, ar pagaliau gegužės mėnesį remontuota Orlen Lietuva naftos perdirbimo gamykla.
2 grafikas: šalies pramonės indeksas
Gamybos plėtra buvo vienas iš svarbiausių nueinančios Vyriausybės prioritetų, ypač ten kur skaudžiausiai jaučiamos socialinės atskirties pasekmės. Apie šį rūpestį liūdija ir parama į regionus investuojantiems užsienio investuotojams tokiems kaip - "Danspin" Raseiniuose, "SIA Automotive" Marijampolėje, ar naują medicinos įrangos gamyklą Alytuje nusprendusiai įkurti "Intersurgical". Būtent A.Kubiliaus Vyriausybė suteikė regioniniams pramoniniams parkams laisvos ekonominės zonos statusą, o skirstant EU paramą pagrindiniu kriteriju tapo į eksportą orientuota gamyba. Apie šį rūpestį liūdija ir visų laikų aukštumas mušantis Lietuvos eksportas.
Naujosios koalicijos programoje surašyta daugybė gerų norų apie investicijų pritraukimą, verslumo skatinimą ar inovacijų diegimą, tačiau gebėjimo aprašyti kaip tas skambias frazes rengiamasi paversti realybe pritrūko . Vis dėlto šį trūkumą galima nesunkiai ištaisyti, tereikia atidžiau pastudijuoti XV Vyriausybės priimtus dokumentus, kuriuose aiškiai išdėstyta šalies ekonominės plėtros vizija , aprašytos investicijų, eksporto, inovacijų strategijos, joms įgyvendinti patvirtinti priemonių planai, bei puikiai veikia naujai sukurtos agentūros, kurios tuos planus ir įgyvendina.
Kalbant apie įmonių įregistravimą, kurį rengiamasi spartinti,programos rengėjams norėčiau priminti, kad šiadien Lietuvoje įmonę galima įkurti vienu prisėdimu prie kompiuterio, o įstatiniam kapitalui, tuo atveju kai kuriama mažoji bendrija, tereikia tik 1 lito.
Programoje, viešuosius pirkimus tik besirengiant viską kelti į elektroninę erdvę, pravartu būtų žinoti, kad daugiau nei 70 procentų visų pirkimų jau ir šiandiena yra vykdoma elektroninėje erdvėje, o lengvinant mažųjų ir vidutinių įmonių priėjimą prie viešųjų pirkimų įstatymas buvo keistas net keletą kartų, tačiau visuotinai atsisakius mažiausios kainos pirmenybės pirkimuose principo, pinigėlių biudžete gali neužtekti ir kitoms svarbioms valstybės reikmėms.
Rašant apie smulkaus verslo skatinimą, jo galimybes skolintis, šiai programos daliai priemonių plano rašyti taip pat nereikės, nes visos priemonės, pradedant nuo smulkių kreditų iki pirmų metų krepšelių, nuo rizikos kapitalo iki verslo angelų fondų, jau veikia. Inovacijų srityje su programa taip pat siūlyčiau dar gerokai rimčiau padirbėti.
Baigdamas naujajai Vyriausybei palinkėčiau nesugriauti per pastaruosius ketverius metus kurto ekonomikos lokomotyvo, o jeigu dar pavyktų ir kažką gero nuveikti, pvz. įveikti teritorijų planavimo vingius, tai iš anksto spaudžiu dešinę.