Pastarąją savaitę suintensyvėjo dramatiška situacija tarp Izraelio ir Gazos, pasaulinė žiniasklaida nenutyla rodydami „puolamus“ izraeliečius ir jų „nekaltą gynybą“. Tuo tarpu pasaulio politinės jėgos oficialių ženklų atseikėja itin mažai, jau nekalbant apie tokių mažų šalių, kaip Lietuva pozicijas.
Tačiau, jei pasaulyje bent jau žiniasklaida kažkaip reaguoja, Lietuvoje ji net nelabai imasi versti užsienio žinių, jau nekalbant apie vietinių ekspertų analizes. Kodėl? Nesu ekspertė, tačiau po darbo Palestinoje, Vakarų Krante, suprantu, kad net ir tokios mažos šalys, kaip mūsų, gali netylėti ir tai jau yra daug.
Šiuo informaciniu straipsniu norėčiau objektyviai (žinoma, daugelis skaitančiųjų manys, kad esu labai vienpusiška, bet vis dėlto, bandysiu rizikuoti) nušviesti apie esamą situaciją Gazoje ir Izraelyje, pateikti kelias bendresnes įžvalgas apie politinį kontekstą Izraelyje ir šios šalies tarptautinės teisės pažeidimus.
Kas įvyko po demokratinių rinkimų 2006 m. Gazos ruože
Kai 2005 metais Izraelio okupacinės jėgos paliko Gazos ruožą ir buvo leista įkurti autonominę teritoriją, vykdyti demokratinius rinkimus, kuriuos palaikė vakarai, JAV ir kitos svarbios šalys, sužibo nemažai vilties, kad situacija gali šviesėti. Palestinoje buvo kelios stiprios politinės partijos, o daugiausiai balsų besitikinčios buvo dvi – „Fatah“ ir „Hamas“. Kaip žinote, Gazos ruožas ir Vakarų Krantas yra fiziškai atskirtos teritorijos Izraelio žemėmis, tad žmonės jaučiasi gana nutolę vieni nuo kitų, net jei jie yra iš vienos šeimos, o gal kažkada buvę artimi, dažnai matydavęsi draugai.
Svarbiausias momentas įvyko tuomet, kai Vakarų valstybės staiga įsiklausė, ką „Hamas“ kalba. O tai buvo atviras sakymas, kad jie nori Palestinos kaip atskiros valstybės, ne okupuotos Izraelio ir, kad 1948 m. Izraelio sukurta valstybė palestiniečių žemėje yra nelegali. Taip pat jie atvirai deklaravo, kad kovos už savo valstybės sukūrimą bet kokias būdais, įskaitant ir karinius veiksmus. Ką tuomet daro Izraelis ir visi Vakarai? Žinoma, nepripažįsta naujai išrinktos valdžios ir iš karto įvedą blokadą Gazos ruože.
Pažvelkime į tai iš politinės pusės – pirmiausia yra sakoma, Jūs tik vykdykite demokratinius veiksmus, tokius, kaip rinkimai ir kurkite savo įstatymus, ir eikite demokratijos keliu. O vėliau, kai demokratiniu keliu jau buvo pradėta eiti, tik nepatiko Vakarams, ką sakė išrinktieji ir žmonių patikėtiniai, tuomet staigiu kariniu judesiu plokštelė buvo pakeista,- „Hamas“ buvo pripažinta kaip teroristinė grupuotė ir kelias, kuris prasidėjo tarptautiniu palaikymu, baigėsi koncentracijos stovykla po atviru dangumi, kaip pasakė N. Chomskis neseniai lankęsis Gazos ruože.
Geografiniai/teritoriniai faktai apie Gazos ruožą
Gyventojų nuo 1,5 iki 1,7 mln., 50 proc. gyventojų yra nepilnamečiai. Ruožo ilgis 41 km, o plotis nuo 6 iki 12 km. Bendras plotas 365 kvadratiniai kilometrai. Manau, nereikia aiškinti, ką tai reiškia karinių atakų metu? Gazos ruožas yra 7 pagal labiausiai gyvenamą teritoriją pasaulyje! Turėdamas ilgą pakrantę prie Viduržemio jūros, Gazos ruožas yra atakuojamas ir nuo vandens.
Apie Gazos blokadą daug nerašysiu, visi besidomintys galite paskaityti ir suprasti, ką reiškia, kai net tarptautinės nevyriausybinės pagalbos organizacijos yra sunkiai įleidžiamos į vidų su medicinine įranga, vaistais, maistu ir pan.; kai, dėl absoliučios izoliacijos daugiau nei 50 proc. suaugusiųjų ir 75 proc. jaunimo neturi darbo, kai žmonės negali laisvai judėti ir visos žmogaus teisės yra pažeidžiamos. Mes galime iš istorijos pamokų prisiminti Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) blokadą, tačiau kalbėtume apie 20 a. vidurį, pasaulinį karą ir vieną miestą, tuo tarpu, mano akimis, jokio adekvataus palyginimo čia nėra ir negali būti.
Veiksmų eiga 2012 m. lapkričio mėnesį
Ją pateikiu tam, kad suprastumėte, jog taip stipriai stumiama į priekį mintis, kad Izraelis tik „ginasi“ yra visiškai iš piršto laužta. Gynyba vyktų tuomet, jei vieną gražią dieną, tarsi iš niekur, pradėtų skraidyti raketos, žūtų žmonės ir veržtųsi tankai, tačiau, kaip žinome, pagal statistiką ir kitus faktus, nei tankai veržėsi (nes Gaza tiesiog jų neturi), nei Izraelio žmonės žuvo (o susidaro vaizdas, kad „teroristai“ tiesiog naikina tautą), mirčių lentelė nurodyta žemiau, viename iš šaltinių.
Taip, raketos tikrai skrido per Gazos ruožo sieną į Izraelio pusę, tačiau, paskui technologijas nespėjantys „Hamas“ (O Iranas ir Rusija neaprūpina Gazos, taip, kaip Izraelį aprūpina JAV), neturi tokių prietaisų, kurie išties galėtų raketą nukreipti, tad ji, geriausiu atveju, nuskrenda iki dykumos ir ten sprogsta. O jei net jos ir skristų toliau (kaip per pastarąsias kelias dienas yra kelis kartus įvykę), dažnu atveju būtų/yra sustabdomos „geležinio kupolo“ (The Iron Dome).
Lapkričio 10 d., palestiniečių kovotojai nusitaiko į Izraelio karių visureigį (teisėtą karinį objektą), sužeisdami keturis karius. Izraelio karinės pajėgos atsako, siųsdami bombą į civilinį objektą – futbolo aikštę, kurioje tuo metu paaugliai žaidė futbolą, nužudydami du berniukus, o vėliau, raketa atakavo laidotuves, kuriose žuvo dar du palestiniečiai ir buvo sužaloti apie 24 žmonės.
Lapkričio 11 d., Izraelio transporto ministras kviečia savo Vyriausybę atjungti vandenį, dujas, elektrą ir degalus, blokuoti maisto įvežimą. Būtent šiuo veiksmu sugriaunama visa pasaka apie tai, jog 2005 m. Izraelis išties pasitraukė iš Gazos. Dar nesuvokiantiems, kurlink suku: kaip galima atjungti, blokuoti šiuos esminius valstybei dalykus, jei nesi okupavęs šalies?
Lapkričio 12d., palestiniečiai siūlo atnaujinti paliaubas, sutinka nutraukti ugnį, jei Izraelis laikysis paliaubų.
Lapkričio 14 d., po dviejų dienų ramybės, Izraelio pajėgos iš oro tiksliai atakuoja judančią mašiną vidurį gatvės, nužudydami vyriausią „Hamas“ lyderį, kuris buvo esminis veikėjas derantis dėl paliaubų, o 2011 m. dėl jo derybinių sugebėjimų buvo įvykdytas apsikeitimas kaliniais tarp Izraelio ir Palestinos. Tą pačią dieną dar 8 palestiniečiai yra užmušami.
Nuo tos dienos, kai vyriausias politinės partijos vadovas buvo nužudytas, įsijungė pasaulio žiniasklaida ir naujienos apie besiginantį Izraelį pasklido po visur.
Labai norėčiau tikėtis, kad šie itin neseni laiko juostos faktai Jums nors šiek tiek parodys, jog Izraelio ir Palestinos istorija niekada nebuvo ir dabar nėra „kenčiančio“ Izraelio nenaudai. Jei yra noro, kviečiu įdėmiai paskaityti, kas vyko nuo 1887m. kai sionistai Europoje nusprendė siekti tikslo įsteigti valstybę ant palestiniečių žemės.
Visi žinome, kaip pavojinga iš konteksto išplėšti faktus ir jais manipuliuoti, būtent dėl to, noriu, kad lietuviai, žinodami, ką reiškia okupacija ir pasipriešinimas, bei kova už laisvę, susipažintų su visu paveikslu ir netylėtų tarsi turėdami ko bijoti.
Kaip pasaulinė žiniasklaida pateikia informaciją
Lingvistai išanalizavo BBC, CNN, „New York Times“, CBC ir kitų kanalų, laikraščių kalbą, pateikiant žinias iš Palestinos ir Izraelio. Vienareikšmiškai nustatyta, kad žinios nėra pateikiamos objektyviai ir net tais atvejais, kai yra parodomos abi pusės, vis dėlto Izraelio pusė gauna daugiau sklaidos, analizės ir moralinių emocinių pavirpinimų – galime matyti nuotraukas kaip Izraelio vaikai bėga slėptis į bunkerius (tuo tarpu palestiniečiai žūsta neturėdami bunkerių), kaip verkia moterys laidojančios vieną iš trijų nužudytųjų Izraelio pusėje (palestiniečiai palaidojo jau apie 30 iš kurių didžioji dalis yra civiliai – vaikai, moterys, pagyvenę žmonės), o svarbiausia propaganda yra nuklojama „gynybos“ istorijai. Kaip jau aprašyta aukščiau, Izraelis grindžia savo veiksmus gynyba, kai tai yra puolimas. Tai nėra karas, kai viena pusė turi viską, taip pat ir vadovavimą okupacijai, o kita pusė po ilgų blokados metų kovoja už laisvę.
Izraelio linija palaikoma visad sakant, kad tai yra gynybiniai veiksmai ir, kad, pasak jų pačių, jie mielai sustabdytų savo gynybą, jei tik nebebūtų puolami, tuo tarpu puolimas vykdomas iš jų pusės dar nuo praėjusio dešimtmečio. IDF (Israeli Defense Forces – Izraelio gynybos pajėgos) siunčia sms žinutes į Gazos gyventojų telefonus su įvairaus pobūdžio grasinimais, tokiais kaip: „ruoškitės dar didesnei atakai, jūs dar nematėte tikrosios mūsų jėgos“ ir pan. Žinoma, jei Gazos gyventojai turėtų kur bėgti ir slėptis, tai galima būtų traktuoti kaip civilių įspėjimą, tačiau dabar, tai yra tiesioginis psichologinis teroras.
Žiniasklaida nerodo pilnų ligoninių, kuriose trūksta medicinos priemonių ir vaistų, nerodo sprogdinamų mokyklų ir to, kad kai tik sutemsta, net greitosios medicinos pagalbos mašinos stovi gatvėse su įjungtomis sirenomis ir šviesom tam, kad IDF nešaudytų. Žiniasklaida taip pat „pamiršta“ pasakyti, kad kai Izraelis pažadėjo sustabdyti ugnį Egipto premjero vizito į Gazą metu, to nesilaikė nė poros valandų. Ir štai tokių pavyzdžių galime surasti daug. Tad, deja, reikia pamiršti, kad tam tikrais klausimais galite gauti neutraliai pateiktą objektyvią informaciją, slepiantis po pasiteisinimu, jog tai yra toks sudėtingas konfliktas, kad neaišku, kuri pusė teisi arba, kad abi pusės yra aukos. Su šiais teiginiais galima sutikti tuomet, kai yra tik paviršutiniškas požiūris, neparemtas tiksliu žinojimu.
Platesnis politinės situacijos Izraelyje ir JAV apžvelgimas
Taip jau sutampa (?), kad šios savaitės Izraelio ataka laiko prasme telpa tarp tik ką pasibaigusių JAV prezidento rinkimų ir sausio mėnesį vyksiančių Izraelio ankstyvų parlamento rinkimų. Situacijos formatavimas yra lygiai toks pat, kaip ir 2008 metais, tuomet per 23 dienų ataką 82 proc. žuvusiųjų Palestinos pusėje buvo civiliai, tai sudarė 1179 žmonių, kurie pagal tarptautinius įstatymus yra vadinami „apsaugoti individai“ („protected persons“).
Kai kurie analitikai teigia, jog Izraelio vyriausybei reikėjo parodyti savo galią ir nenuilstančią kovą su priešais tam, kad būtų perrinkti. Elektorato, be abejo, jie tikisi iš dešiniųjų pažiūrų besilaikančiųjų ir jiems prijaučiančių.
Gali būti, kad JAV, Jungtinės Tautos, Jungtinė Karalystė, Kanada buvo šiek tiek nustebintos tokiais netikėtais agresyviais Izraelio veiksmais, tačiau, nepaisant nieko, visgi nutarė viešai, nors ir ne primygtinai, išreikšti palaikymą Izraeliui „ginant“ savo valstybę nuo teroristų. Vienintelė Rusija pasmerkė šį puolimą ir paragino sustabdyti Gazos gyventojų naikinimą.
Europos Sąjunga kaip ir Jungtinės Tautos kol kas tyli, matyt, laukdamos, kaip pasisuks situacija, galbūt tikėdamos, kad Egipto mediacija padės bent jau nutraukti ugnį.
Modelių gali būti įvairių, juk po pirmosios intifados (sukilimo), pasaulinė auditorija atsakė Oslo susitarimu, kita vertus, nėra ko džiūgauti, nes po antrosios intifados, situacija Vakarų Krante tik pablogėjo.
Pabaigai
Šį straipsnį norisi pabaigti šiokios tokios šviesos padavimu tunelio gale ir pakviesti pasirašyti už Palestinos pripažinimą „beveik valstybe“ Jungtinių Tautų Asamblėjoje, pasiūlymas Jungtinėms tautoms bus teikiamas lapkričio 29 d., Vakarų kranto prezidento M. Abasso. Izraelis imasi griežtų priemonių ir įspėjimų, kad pateikus šį pasiūlymą, Vakarų Krantas sulauks „rimtų pasekmių“.
1947 m. lapkričio 29d. Izraelis identišku būdu prašė savo naujos valstybės pripažinimo ir... jį gavo... Tuo tarpo kai kita valstybė daro tą patį, sulaukia grasinimų, kurie, visgi, nėra nepagrįsti, žinant Izraelio karines ir tarptautines galias.
Lietuva jau kartą pasireiškė viešai Palestinos klausimu kai praėjusių metų spalio 31 d. balsavo prieš šios šalies tapimą visateise UNESCO nare. Mes buvome viena iš 14 šalių, kurios balsavo prieš, 52 susilaikė ir 107 balsavo „už“. Užsienio reikalų ministerija bandė aiškinti, esą toks narių sprendimas tik apsunkins situaciją ir atvirai pasakė, kad laikosi JAV ir Izraelio užnugario. Esu tikra, kad atsirastų ne vienas, kuris tokį žingsnį tiesiog pavadintų bailumu.
Šaltiniai:
1) http://ifamericansknew.org/cur_sit/gazafactsheet.html
2) http://www.huffingtonpost.co.uk/mehdi-hasan/gaza-10-things-you-need-to-know_b_2139356.html
3) http://sabbah.biz/mt/archives/2012/11/17/gaza-timeline-fineline-and-endgame/
4) http://electronicintifada.net/blogs/maureen-clare-murphy/linguists-including-noam-chomsky-condemn-reprehensible-gaza-coverage
5) http://www.aljazeera.com/indepth/opinion/2012/11/20121117115136211403.html#.UKeNnAVn384.facebook