Prieš pusmetį jau teko komentuoti ir rašyti apie tai, kad elektroninėmis priemonėmis platinamo žurnalo rusų kalba „Russkij mir“ („Rusų pasaulis“) visuomeninės tarybos narių sąraše puikuojasi ir Europos parlamento nario, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tomaševskio pavardė.
Tai nekeltų jokio susidomėjimo, jeigu ne žurnale tiražuojamos antilietuviškos ar antibaltiškos, istorine dezinformacija dvelkiančios teorijos. Bei dar viena aplinkybė – politikas dalyvauja Rusijos Federacijos vyriausybinės Tėvynainių, gyvenančių užsienyje komisijos finansuojamo leidinio visuomeninėje taryboje.
Natūralu, kad kyla klausimas - tai kokiai pozicijai atstovauja tūlas V. Tomaševskis? Juk žurnale kaip vienas nacizmo reabilitavimo pavyzdžių pateikiamas ir 2010 metais atidarytas memorialas-bunkeris, kuriame 1949 m. vasarį partizanų vadų suvažiavime generolas Jonas Žemaitis buvo išrinktas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininku. Atidaryme dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, o generolo J. Žemaičio nuopelnai taip pat aukštai įvertinti oficialios Lietuvos valdžios. Jo vardas įrašytas į mūsų istorijos vadovėlius, kaip žmogaus, kuris okupantų teismo metu išdrįso įvardinti Lietuvos okupaciją ir prisiėmė visą atsakomybę vadovaujant lietuvių pasipriešinimo organizacijai. Jo paminklas stovi prie Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos.
Kaip žinoma, lietuvių antikomunistinio pasipriešinimo atstovai, su lenkų antikomunistinio pasipriešinimo pagalba, siuntė informaciją per Lenkiją apie šalyje vykdytus baisius nusikaltimus žmoniškumui. Pagaliau pati galingiausia lenkų pasipriešinimo organizacija – Armija Krajova - nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. pradėjo kovoti su komunistiniu režimu ir NKVD kariuomene.
Per 1944 m. antrąjį pusmetį Lietuvoje kas antra kovinė partizanų operacija prieš NKVD ir jų pagalbininkus teko būtent jai. Tuo laikotarpiu okupuotoje Lietuvoje kas antras politinis kalinys buvo lenkas, o antikomunistinio pasipriešinimo dalyviams persikėlus į Lenkiją, vien per trejus metus jie kautynėse nukovė tūkstantį NKVD karininkų, kareivių ar sovietinio saugumo darbuotojų.
Tuo metu, kai Lietuvoje dar egzistuoja kontroversijos dėl AK veiksmų rytų Lietuvoje 1944 m. pavasarį, tai Lenkijoje (beje, kai kur ir Lietuvoje) antikomunistiniams lenkų partizanams, jų pasipriešinimui yra pastatyta paminklų. Apie tai joks „Russkij mir“ nerašo ir nerašys, o V. Tomaševskis KGB ir NKVD antilenkiškos veiklos nematė ir nematys.
Todėl visiškai nenuostabu, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybą su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ kandidatų sąrašu pernai pateko europarlamentaro V. Tomaševskio padėjėjas, 18 metų KGB dirbęs V. Balakinas.
Tada kyla klausimas: arba V. Tomaševskis nežino apie lenkų antikomunistinį pasipriešinimą ir kas prieš jį kovojo, arba, kas labiau tikėtina – savo dalyvavimu minėto leidinio veikloje ir į politiką atvedamais KGB patirties įgijusiais padėjėjais atstovauja Rusijos užsienio politikos linijai Lietuvoje bei ignoruoja lenkų antikomunistinio pasipriešinimo istoriją. Todėl kaip ir kuo V. Tomaševskio apetitą malšins „naktinė koalicija“ - pamatysime netrukus.