TS-LKD skyrė per didelį dėmesį regionams?
Permainų koalicija skyrė didelį dėmesį regionams, gal net per didelį. Tokią politiką, tie patys darbiečiai, ne kartą kritikavo, kad regionų sąskaita skriaudžiami didieji miestai. Juk būtent jie siūlė mažiau remti kaimiškus rajonus ir padidinti finansavimą Vilniui. Tačiau paradoksas - miestiečiai nepalaikė darbiečių, o rėmė TS-LKD.
Reikia pripažinti, kad Vilniuje menkai vystoma infrastruktūra, Kaune netvarkomos gatvės iš dalies todėl, kad miestuose mokamais mokesčiais remiamos kaimiškos vietovės. Jeigu nebūtų perskirstymo, tai beveik visos mažosios savivaldybės bankrutuotų, būtų uždarytos ligoninės, mokyklos, bibliotekos, nutrauktas pašalpų mokėjimas. Kaimiškos savivaldybės pačios neišsilaiko, nes dirbančių žmonių sparčiai mažėja, pašalpų gaunančių daugėja, jaunimas gyventi čia nenori, investicijų pritraukti nesiseka. Tačiau konservatoriai – krikščionys demokratai atkakliai gynė mažąsias savivaldybes, didžiausia vertybe laikydami visos valstybės solidarumą ir subsidiarumą. Kai buvo karpomos išlaidos daugeliui sričių, vis tiek rezervai buvo užlaikomi žemės ūkiui. Per patį sunkmetį žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius iškaulydavo papildomos paramos ūkininkams.
Tačiau tik nedaugelis ūkininkų ir kaimo žmonių įvertino tokią politiką ir savo balsais parėmė dešiniuosius. Gal TS-LKD reikėjo dirbti savo, t.y., miesto rinkėjams ir palikti merdėti provinciją?
Kaimo žmonės nori populizmo
Nuo 2008 m. atstovauju kaimišką Kelmės kraštą, dažnai teko bendrauti ir susitikti su rinkėjais. Mažai kas norėdavo girdėti apie užsienio politiką, apie kultūrą, apie geopolitiką, apie krašto apsaugą ir kitas viešo gyvenimo sritis. Kaimo gyventojams rūpi pensijos, soc. pašalpos, minimali alga, jų kaimo kelių asfaltavimas ir ką Seimo narys gali padaryti dėl šių dalykų. Bandyti šnekėti apie pasaulinius įvykius, investicijų pritraukimą, bendruomeniškumą – tuščias reikalas. Opozicionieriai taikė populistinę praktiką, jie sakė, kad mielai padidintų visas išmokas, sutvarkytų visus kelius, pristatytų bendruomenėms kultūros ir sporto rūmų, tik negeri dešinieji trukdo. Daugeliui racionaliai mąstančių žmonių akivaizdu, kad tai yra „makaronų kabinimas“. Dauguma tų pažadų nebus įgyvendinti ir kaimo žmonės vėl bus nuvilti, o jei ir bus padidintos soc. išmokos, ką tai keis apsnūdusioje provincijoje. Ar tai išeitis?
Priešingai, Lietuvos regionams reikia jų atgaivinimo strategijos, panašios, kokią turi Druskininkai ar Palanga. Jie patys turi ieškoti nišų kaip išlikti globaliame pasaulyje, kaip konkuruoti dėl investicijų, kuo išsiskirti, kaip išlaikyti jaunimą. Deja, dauguma vietos politikų nesupranta ir nenori suprast kaip tokių tikslų siekti. Jie nemato, kad dėl protų jų savivaldybės de facto konkuruoja pasaulinėse varžybose. Jeigu mūsų savivaldybės nesugebės būti išskirtinėmis, tai kraštas pasmerktas depresijai, stagnacijai ir galiausiai išnykimui. Taigi atviras klausimas, ar tikslingai TS-LKD rėmė ir remia regioninę politiką, kurios dauguma vietos žmonių nepalaiko ir jie nesimpatizuoja juos atstovaujantiems politikams. Galbūt reikia nustoti dešiniesiems atstovauti kaimiškų vietovių interesus? Juk absoliuti didžiuma pridėtinės vertės kuriama mieste, kur mokama ir absoliuti dauguma mokesčių.
Vis dėlto lieku prie nuomonės, kad Lietuvos kaimiškos vietovės yra ir gali būti patrauklios gyventi bei kurti. Tačiau vietovių gaivinimas bus ilgas ir sunkus. Orientuotis vien į pašalpas neužteks. TS-LKD niekada nebuvo partija, kuri lengvai dalintų pažadus tiesiog „padidinti pašalpas“ ir taip pelnyti rinkėjų simpatiją. Todėl iki kitų rinkimų turime rasti receptus, kaip įrodyti, kad būtent dešinieji politikai turi viziją kaip pabudinti Lietuvos provinciją ir kaip neleisti neišmanėliams politikieriams lietuviško kaimo paversti girtuoklių landyne, kurios gyventojai zombiai paklusniai balsuoja už siūlomą „bambalį“ alaus.