Tualetai ir krūmai - tai savotiška takoskyra tarp civilizacijos ir pusiau laukinės būsenos, tarp tvarkos bei taisyklių ir netramdomų instinktų bei impulsų. Vienas tokių impulsų yra primityvus, kaip karvės mykimas, siekis apgauti savo artimą, nupirkti jo sielą už blizgučius. Atsiprašau, neteisus. Tai olandų kolonistai už stiklinius karolius nupirko iš indėnų Manheteną.

Ne, Lietuvoje rinkėjų balsai perkami už butelį degtinės ir marinuotus agurkus, regis, Kėdainių gamybos. Štai kur prostitucijos prostitucija! Prostitutės bent parduoda savo kūną ir ne pusvelčiui, o maždaug už 120 litų valandai. Tuo tarpu savo sielą ir ne valandai, o ketveriems metams, kai kurie tautiečiai parduoda už 20 litų. Sąlyginai dešimtis tūkstančius kartų pigiau nei seniausios profesijos atstovės parduoda savo kūną. Be to, jie parsiduoda ne tik išimtinai patys, bet iš dalies parduoda ir savo artimą.


Geismas geisti nepasotinamas 

„Darbiečiai“, gavę beveik penktadalį elektorato balsų, lyg ir turėtų atsižegnoti nuo pagundos pirkti parsiduodančių piliečių balsus. Įspūdis apgaulingas - lietuviškieji leiboristai yra patys aktyviausi žaidėjai rinkėjų balsų pirkimo juodojoje rinkoje. Nesvarbu, ar tai lemia išimtinai godumas, politinės kultūros stoka ir teisinis nihilizmas, svarbu, kad Darbo partija vadovaujasi ne tvarka ir įstatymais, o siaurais egoistiniais interesais ir žemais instinktais. Vaizdžiai kalbant, teikia prioritetą ne tualetui, o krūmams.

Karolis Jovaišas
Prostitutės bent parduoda savo kūną ir ne pusvelčiui, o maždaug už 120 litų valandai. Tuo tarpu savo sielą ir ne valandai, o ketveriems metams, kai kurie tautiečiai parduoda už 20 litų.
Pasak draugo Stalino, nesvarbu, kas ir kaip balsuoja, svarbu, kas ir kaip skaičiuoja balsus. Šią nemirtingą ,,didžiausio visų tautų ir laikų genijaus“ sentenciją, „darbiečių“ vedlys veikiausiai perfrazuotų taip: nesvarbu, kas ir kaip ketina balsuoti, svarbu, kas ir kaip balsuos nupirktas su visu žarnyno turiniu. Savo ruožtu balsų pirkimas lemia sąlyginius nupirktųjų sielų refleksus. Šios sielos, matyt, jau su tekančiomis seilėmis laukia antro rinkimų turo su įprastu degtinės ir agurkų lauknešėliu. 

Kita vertus, ar turi reikšmės vienas kitas tūkstantis nupirktų rinkėjų balsų? Praktiškai jokios. Tačiau su esmine išlyga - pirmame rinkimų ture. Situacija gali radikaliai keistis antrame rinkimų ture. Ypač, jeigu artėdami finišo link, varžovai jaučia vienas kito alsavimą. Štai tuomet nugalėtoją gali lemti ne tūkstančiai, bet dešimtys nupirktų balsų. Štai būtent tuomet gali susidaryti situacija, kai ,,pasmerktas“ laimėti yra pats neprincipingiausias ir nesąžiningiausias. Arba, kaip pagrįstai teigia rusų politologas Vadimas Dubnikovas, gali susiklostyti situacija, kai Rusijos žmogui Lietuvoje prezidentė bus priversta patikėti formuoti Vyriausybę.

Blogio gradacija

Geriau rusas ant tavęs, nei amerikietis virš tavęs. Toks juodas humoras vis dėlto turėjo visiškai realų pagrindą, kai baigiantis Antrajam pasauliniui karui, sovietų kareiviai masiškai žagindavo užkariautų Vokietijos miestų moteris. Šis humoras išreiškė principą, pagal kurį žmogui niekada negali būti taip blogai, kad negalėtų būti dar blogiau. Mat sovietai ,,tik“ išniekindavo moteris, o amerikiečių bombonešiai jas ir jų vaikus paversdavo sumaitotais ir degančiais lavonais.

Atrodytų, kokios yra sąsajos tarp minėtų žiaurių Antrojo pasaulinio karo grimasų ir Seimo rinkimų? Įspūdis apgaulingas. Yra ir dar kokios! Jeigu Tu parsiduodi, tautieti, tai tas, kas Tave perka, yra ne tik ant Tavęs. Ne, tokiu keliu atėjęs į valdžią, tavo balso pirkėjas yra ne tik ant Tavęs ir virš Tavęs, bet ir virš Mūsų. Todėl Tavo parsidavimas esti jau ne tik išimtinai Tavo asmeninis reikalas, bet ir visų Mūsų reikalas. Mūsų ateities, mūsų jaunimo reikalas.

Karolis Jovaišas
Jeigu Tu parsiduodi, tautieti, tai tas, kas Tave perka, yra ne tik ant Tavęs. Ne, tokiu keliu atėjęs į valdžią, tavo balso pirkėjas yra ne tik ant Tavęs ir virš Tavęs, bet ir virš Mūsų. Todėl Tavo parsidavimas esti jau ne tik išimtinai Tavo asmeninis reikalas, bet ir visų Mūsų reikalas. Mūsų ateities, mūsų jaunimo reikalas.
Kita vertus, apeliacijos į sąžinę yra visiškai tuščias ir bergždžias dalykas, jeigu žmogus neturi sąžinės. Jeigu tariamai šaunus ir daugelį paperkantis tipas, su visokiais savo „vykrutasais“, supranta tik išimtinai jėgos kalbą, tai kitokią kalbą jis paprasčiausiai ignoruoja. Tarkim, Valstybės gynimo taryba priims rezoliuciją, smerkiančią rinkėjų papirkinėjimą, kaip keliantį grėsmę Tautos suverenios valios išreiškimui ir nacionaliniam saugumui. Tuomet toks šaunuolis, nors ir darkyta lietuvių kalba, bet vis dėlto arogantiškai ir niekinančiai žodis žodin atkartos, ką jau yra sakęs arba kažką panašaus. Esą siekiama iš tolesnės kovos pašalinti politinį konkurentą ir susidoroti su juo.

Vadinasi, reikia liautis verkšlenti ir apeliuoti į tų veikėjų sąžinę, kurios pėdsakų negalima aptikti net ir su galingu mikroskopu. Jeigu „darbiečiai“ supranta jėgą, tai ir kalbėtis su jais reikia ta kalba, kurią jie supranta. Konkrečiai kalbant, būtina sugriežtinti atsakomybę už rinkėjų balsų pirkimą. Atkreiptinas dėmesys: galingos Vokietijos baudžiamasis kodeksas numato už tokias veikas laisvės atėmimo bausmę nuo vienerių iki penkerių metų.

Peršasi išvada, kad daug labiau pažeidžiama Lietuva turėtų gintis ne švelnesnėmis, kaip dabartiniu metu, o bent jau ne mažiau griežtomis sankcijomis. Be to, už tokią veiką turėtų atsakyti ir juridiniai asmenys, kokiais yra ir politinės partijos. Tai ateities, artimiausios ateities klausimas. Kol kas, kilus pagrįstiems įtarimams dėl masiško ir ciniško balsų pirkimo, reikėtų ryžtingai priimti sprendimus dėl rinkimų rezultatų anuliavimo tokiose, politinės choleros užkrėstose rinkimų apylinkėse.