Gintautas Vaitoška straipsnyje neteisingai rašo:

kuriose darželinukams siūloma pasirinkti būti berniuku ar mergaite, uždarytas […] Šiaurės šalių ministrų sprendimą pacveikė norvegų žurnalisto Haraldo Eia dokumentinių filmų serija apie beviltiškai nemokslišką „gender“ ideologijos pobūdį. […] Šių metų pavasarį Europos parlamentas siūlė svarstyti galimybė Vilniuje veikiantį Europos lyčių lygybės institutą paversti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros padaliniu; galima galvoti, kad tai – netiesioginė Šiarės šalių ministrų tarybos sprendimo uždaryti „Lyčių“ institutą įtaka.“

Minėtose citatose pateikta informacija neatitinka tikrovės.

Pirmiausia, autoriaus minimas Šiaurės šalių lyčių lygybės institutas NIKK nėra uždarytas. Ši institucija yra reorganizuojama ir pilnai savo veiklą atnaujins 2013 metais.

Šiek tiek plačiau apie šio sprendimo priežastis. 2011 m. gegužės mėn. Šiaurės šalių lyčių lygybės ministrai priėmė sprendimą laikinai uždaryti nuo 1995 m. Osle veikusį Šiaurės šalių lyčių studijų institutą NIKK ir įkurti Šiaurės šalių bendradarbiavimo organizaciją NIKK. Priimtas sprendimas rėmėsi kelis metus vykusio Šiaurės šalių lyčių studijų centro veiklos vertinimo, kurį atliko vidaus auditas bei samdyta konsultacinė įmonė „Rambøll“, išvadomis.

Reorganizuotos Šiaurės šalių bendradarbiavimo organizacijos tikslas - efektyviau ir lanksčiau organizuoti veiklas bei projektus, įgyvendinant Šiaurės šalių lyčių lygybės ministrų strategiją. Pagrindiniai reorganizuotos įstaigos uždaviniai yra kaupti ir skleisti atskirose Šiaurės šalyse veikiančių lyčių studijų centrų atliekamų tyrimų informaciją, koordinuoti ar inicijuoti bendrus projektus tarp Šiaurės šalių organizacijų, dirbančių lygių galimybių temomis.

Straipsnio autorius klaidingai mini ir Šiaurės šalių lyčių lygybės instituto reorganizacijos priežastį. Priešingai nei teigia Gintautas Vaitoška, Šiaurės ministrų tarybos sprendimas reorganizuoti Šiaurės lyčių lygybės institutą nepriklauso ir negali priklausyti nuo dokumentinių Harald Meldal Eia filmų. Tai nėra filmai apie Šiaurės šalių lyčių lygybės institutą. Jis apskritai nėra tuose filmuose minimas.

Galbūt straipsnio autorius Gintautas Vaitoška pats buvo suklaidintas iškraipytų faktų, spausdintų dienraštyje „Respublika“. Dėl tokių straipsnių Šiaurės ministrų taryba šiam dienraščiui jau išsiuntė reikalavimus paneigti melagingą informaciją.

Minėtų straipsnių autoriai nesikreipė į Šiaurės ministrų tarybos biurą Lietuvoje siekdami išsiaiškinti, kokia buvo Šiaurės šalių lyčių lygybės instituto laikino veiklos sustabdymo priežastis. Šiaurės ministrų tarybai taip pat nebuvo suteikta atsakymo teisė ar teisė paaiškinti ir paneigti neteisingą informaciją, kaip tai numato Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.

Tikiu, kad Gintauto Vaitoškos neteisingos informacijos platinimas neatspindi jo noro pakenkti Šiaurės ministrų tarybos dalykinei reputacijai. Vis dėlto, autoriui vertėtų atkreipti dėmesį, jog nugirstą informaciją prieš platinant visuomet dera tikrinti.

Šiaurės ministrų taryba yra vyriausybinio bendradarbiavimo forumas, jungiantis penkias valstybes - Daniją, Islandiją, Norvegiją, Suomiją ir Švediją, o taip pat autonomijos statusą turinčias Grenlandiją, Farerų ir Alandų salas.

Šiaurės ministrų tarybą sudaro keliolika reguliariai susitinkančių įvairių sričių ministrų tarybų. Kasdieninę tarybos veiklą vykdo sekretoriatas Kopenhagoje (Danija). Šiaurės ministrų tarybos veikla glaudžiai susijusi su Šiaurės taryba, kuri yra Šiaurės šalių parlamentų bendradarbiavimo forumas.

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje įsteigtas 1991 m., siekiant atstovauti Šiaurės ministrų tarybai ir plėtoti Šiaurės šalių ir Lietuvos bendradarbiavimą.