Laukiantiems teismo suimtiesiems tenka gyventi nuteistųjų sąlygomis, o išėjusieji iš suėmimo įstaigų kovoja su nusikaltėlio stigma ir kitais skaudžiais padariniais.

Suimtųjų laikymo sąlygos ne geresnės nei kalinių

Suimtiesiems, įskaitant ir vėliau išteisintuosius, neretai tenka patirti tai, ką patiria nuteistieji, – jie gyvena perpildytose kamerose, turi apsiriboti minimaliu higienos poreikių patenkinimu, neturi privatumo, patiria patyčias. Tokias tendencijas atskleidė 2012 m. Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) atliktas tyrimas, kuriame analizuoti sulaikytųjų ir suimtųjų laikymo sąlygų bei atskirų teisių įgyvendinimo aspektai.

Atlikus tyrimą pagal grupinės apklausos metodą paaiškėjo, jog ikiteisminis suėmimas dažnai vertinamas kaip išankstinis priskyrimas nusikaltusiųjų kategorijai. Respondentai nurodė, kad jų stigmatizacija iš teisėsaugos institucijų pareigūnų pusės pasireiškia įvairiausiomis formomis: pareigūnų išankstiniu nusistatymu, patyčiomis, žeminimu, atskirais atvejais - ir fizine prievarta.

Kai kurie apklaustieji sutiko, jog dalis jiems skirtų suėmimų buvo pagrįsti, tačiau buvo teigusių, jog suėmimas buvo beprasmis, pakenkęs jų šeimyniniam gyvenimui, atnešęs nuostolius darbinėje veikloje. „Kai esi sulaikomas, visų akyse tu esi nusikaltėlis. Žmonės negalvoja, jog yra galimybė, kad tai policijos klaida. Žmonės praranda ir šeimas, ir verslus, praranda kitų pasitikėjimą“, - teigė vienas iš respondentų. 

Tyrimas taip pat parodė, jog suimtieji dažnai nesulaukia išsamaus savo teisių išaiškinimo, nes suimtojo teisių supažindinimo procedūra atliekama itin formaliai, neįsitikinant, ar asmuo savo teises suprato. „Tyrėjai paklausia, ar rinksiuosi savo gynėją, ar valstybinį. Tuomet pasako, jog visa kita paaiškins advokatas“, - pasakojo respondentas. 

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros 2011 m. atliktas procedūrinio teisingumo tyrimas, kurio metu buvo apklausti nuteistieji, parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu beveik pusei jų (47,9 proc.) nebuvo išaiškinta nė viena jų teisė, taip pat absoliuti dauguma apklaustųjų (81,6 proc.), kuriems teisės buvo išaiškintos, nurodė, kad tai buvo padaryta formaliai. 

Suimtieji skeptiškai vertina savo galimybes apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ar kreiptis dėl žalos atlyginimo. „Reikia suprasti, kad uždaroje aplinkoje veikia kitokios taisyklės. Vieno žmogaus skundas nieko nereiškia, jis bus sugniuždytas. Tik tada jei rašomas masinis skundas, galima tikėtis pokyčio“, - pasakojo buvęs suimtasis. 

Suimti gali ir už pelkių sausinimą 

ŽTSI 2012 m. atliktoje „Sulaikymo ir suėmimo reglamentavimo ir taikymo Lietuvoje“ analizėje pažymima, jog alternatyvios kardomosios priemonės Lietuvos teismuose taikomos nepakankamai.

Be suėmimo Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) įtvirtintos ir švelnesnės kardomosios priemonės - namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir kt. 

Anot tyrimą atlikusio teisininko Karolio Liutkevičiaus, dabar galiojančios BPK nuostatos sudaro visas prielaidas ir netgi įpareigoja teismus suėmimą taikyti tik kaip išimtinę priemonę. Tačiau jis pastebi atotrūkį tarp įstatymo normų teksto ir kaip ikiteisminio tyrimo institucijos ir teisėjai realiai vertina jų paskirtį. „Iš esmės tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų yra susiformavęs tam tikras de facto bendradarbiavimas, kai tenkinama dauguma pirmųjų prašymų, o suėmimas abiejų pusių suprantamas kaip natūrali ikiteisminio tyrimo dalis“, – teigė jis. 

Suėmimą teismai skiria tuomet, kai yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs ar slėpsis, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus arba yra gautas prašymas įtariamąjį išduoti užsienio valstybei. Suėmimas gali būti skiriamas ir jei tiriamas toks nusikaltimas, už kurį įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. 

K. Liutkevičiaus teigimu, pastaroji sankcija numatoma už absoliučią daugumą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (BK) numatytų nusikalstamų veikų, net asmenį įtariant padarius sąlyginai mažo pavojingumo nusikalstamas veikas, tokias kaip neteisėtas pelkių sausinimas ar valstybės tarnautojo įžeidimas.

Tyrime taip pat pastebėta, jog teismai, pagrįsdami skiriamą suėmimą, kai kuriais atvejais nukrypsta nuo Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) suformuotos praktikos. Problemų nustatyta ir suėmimo reglamentavime: BPK įtvirtinta suėmimo skyrimo tvarka sudaro prielaidas dažnam suėmimo taikymui bei numato galimybes suėmimą tęsti neribotą laikotarpį, kai kuriais atvejais asmeniui netgi atliekant visą bausmę, prieš pripažįstant jį kaltu arba nekaltu.

Suėmimų skaičius linkęs augti

Teisės instituto 2009 m. atliktos mokslinės analizės „Suėmimo skyrimo ir taikymo pagrįstumas Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje 2001–2007 m. suimtųjų skaičius 100 000 gyventojų sumažėjo 36,2 proc. Tačiau Lietuva 2006 m. bendru suimtųjų skaičiumi tebeviršijo Europos Sąjungos vidurkį (35,4 prieš 29,5) ir užėmė 17 vietą tarp 27 ES valstybių. Panaši situacija buvo Ispanijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Austrijoje.

Vertindamas dabartinę suėmimų ir įkalinimų taikymo Lietuvoje praktiką, Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas Skirmantas Bikelis pastebėjo, jog pastaruoju metu grįžtama į buvusį iki 2003 m. lygį. „Iki 2003 m. buvo apie 14000 kalinamų asmenų, po 2003 m. jų skaičius krito dvigubai, dabar vėl artėja prie 10 000“, - teigė S. Bikelis.

LR Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2012 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais ikiteisminio tyrimo įstaigose buvo pritaikyta 1 314 suėmimų. Palyginimui, namų areštas pritaikytas 40 kartų, užstatas – 85. Tuo pačiu laikotarpiu 2011 m. paskirti 1 246 suėmimai, 23 namų areštai ir 81 užstatas. 

Teisės instituto analizėje taip pat pastebėta, jog praktikoje pasitaiko atvejų, kai suėmimas taikomas ne vadovaujantis įstatyme įtvirtintais suėmimo skyrimo pagrindais, bet neteisėtai siekiant paveikti įtariamąjį, kad jis duotų tam tikrus parodymus. 

Pasak S. Bikelio, teismai turėtų suėmimą taikyti kuo rečiau, kaip ir laisvės atėmimą. „Palyginus su kitomis Europos šalimis mes kaliname - laikome suimtus arba nubaustus laisvės atėmimu - labai daug žmonių. Kadangi gyventojų mažėja, suimtųjų skaičiaus didėjimas tampa dar ženklesnis“, - pažymėjo jis.

Tarp pasiūlymų, kaip būtų galima spręsti suėmimų problemą Lietuvoje, teisininkas K. Liutkevičius siūlo BPK nustatyti aukštesnį minimalios laisvės atėmimo bausmės, kuriai gresiant gali būti skirtas suėmimas, slenkstį, taip atsisakant suėmimo skyrimo, kai asmuo kaltinamas mažesnio pavojingumo nusikalstamomis veikomis.

ŽTSI analizėje taip pat siūloma grąžinti į BPK 1996 m. galiojusią nuostatą, jog baudžiamojo proceso metu suėmimo negalima taikyti ilgiau nei du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, numatytos už sunkiausią nusikaltimą, kuriuo kaltinamas suimtasis. Siūloma įtvirtinti reglamentavimą, visais atvejais užtikrinantį suimtojo galimybę dalyvauti teismo posėdyje, kuriame svarstomas jam skirto suėmimo pratęsimas.

Per pastaruosius 12 metų Lietuvoje keturis kartus lankėsi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) delegacijos nariai. Komitetas inspektuoja, kaip įstaigose, kuriose apribota žmonių laisvė, užtikrinamos žmogaus teisės.
2010 m. vizito metu, vertindami policijų areštines, ekspertai daugiausia priekaištų turėjo dėl pasitaikančių netinkamų priemonių naudojimo (psichologinės, fizinės prievartos) tardymo metu, blogų laikymo sąlygų, neišsamaus teisių išaiškinimo, teisės kreiptis į gydytoją nevisapusiško užtikrinimo. Kitas CPT delegacijos vizitas į Lietuvą numatytas dar šiemet.