Atsakymas referendume – tai politikams suteiktas tautos mandatas, imperatyviai nurodantis, kokia kryptimi vystyti energetinę politiką, nepriklausomai, kokios partijos sudarytų valdančiąją daugumą, po rudenį vyksiančių LR Seimo rinkimų.
Žmonės savo nuomonę jau pareiškė
Neigiama šio referendumo pusė ta, kad iš šalies biudžeto reikės 4 mln. litų jam organizuoti. Iki šiol diskutuojame, ar jau laikas iki 900 Lt kelti minimalų atlyginimą ir didinti bazinį atlyginimą, kuris bent šiek tiek kilsteltų krizės metu sumažintus įvairiose valstybės tarnybose dirbančių žmonių atlyginimus. Referendumo organizatoriai, matyt, nesusimąstė, kad šiam tikslui išleistos lėšos bus iššvaistytos, kai tautos balso būtų galima paklausti kur kas pigesniu būdu – organizuojant įvairias apklausas.
Tauta savo nuomonę tam tikra prasme išsakė ir „žaliesiems“ bandžius rinkti parašus už atsinaujinančios energetikos vystymą Lietuvoje, neva – prieš atominę energetiką. Deklaravę, kad lengvai surinks apie 300 tūkst. gyventojų parašų, jie tesurinko apie 40 tūkst., juo labiau kad ne visi pasirašiusieji suprato keliamo klausimo esmę.
Noriu priminti ir 2008 m. per Seimo rinkimus vykusį referendumą, kai daugiau nei milijonas Lietuvos piliečių pasisakė už branduolinės energetikos tęstinumą. Tuomet už ją pasisakė 91 proc. referendumo dalyvių.
Vis dėlto iki šiol organizuoti referendumai paprastai būdavo laikomi neįvykusiais. Kaip parašyta Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 8 straipsnyje, Konsultacinis (patariamasis referendumas) laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Ar realu tikėtis, kad tiek gyventojų dalyvaus referendume ir ar neišmesime tų 4 mln. litų tiesiog į balą?
Reikia priminti ir tai, kad visos didžiosios parlamentinės partijos 2008-2012 m. Seimo rinkimų programose išreiškė paramą branduolinės energetikos tęstinumui. Dėl to Seimas taip pat ne kartą apsisprendė savo balsavimuose tiek praeitoje, tiek jau šioje kadencijoje pritardamas Atominės elektrinės įstatymui, koncesijos sutarčiai su „Hitachi“, taip pat energetinės nepriklausomybės strategijai.
Referendumo idėjos Seimo kadencijos pačioje pabaigoje griebėsi naujos, neturinčios rinkėjų pasitikėjimo ir kitų idėjų ar programinių pasiūlymų politinės grupuotės, kurių pagrindą sudaro iš frakcijos į frakciją nuolat keliaujantys ir niekur nepritapę Seimo nariai be aiškių politinių įsipareigojimų, kuriuos valdo baimė dėl savo politinės ateities.
Paaiškėjo ir tikrieji garsiojo „žaliojo“ Lino Balsio motyvai. Jis viešai pareiškė apie savo dalyvavimą Seimo rinkimuose. Nesunku nuspėti, kad jis, nuosekliai dirbdamas prieš ekologiškai švarios branduolinės energetikos plėtrą Lietuvoje, krovėsi sau politinius dividendus. Ir dar, matyt, ne už ačiū.
Kam tarnauja referendumo iniciatoriai?
Lietuvos energetinei nepriklausomybei nuolat priešinasi Rusijos energetinio monopolininko „Gazprom“ klestėjimu suinteresuotos jėgos. Apstu įvairių pavyzdžių, kai energetika naudojama ir politiniams tikslams pasiekti. Tos pačios jėgos stengiasi įpilti kuo daugiau žibalo į Visagino atominės elektros statybos ugnį ir netgi tarpusavyje sukiršinti Lietuvos piliečius. Suskaldyta tauta lengviau manipuliuoti. Iš esmės balsas už energetinę nepriklausomybę yra balsas už Lietuvą, o balsas prieš – už Rusiją.
Pavasarį lankantis Astrave, Kaliningrado srityje, iš Rusijos atstovų taip ir nesulaukiau tiesių atsakymų į klausimus apie jų statomą Baltijos atominę elektrinę. Susidarė įspūdis, kad šis projektas – daugiau politinė deklaracija. Nors ir sakoma, kad atominė elektrinė Astrave statoma, jau matosi gelžbetonio konstrukcijos ir kad išleista jau 300 mln. JAV dolerių, tačiau į visus klausimus buvo bandoma atsakyti techniškai, mokslininkai leidosi į detales, skaičius, bet nebuvo politinių atsakymų. Galbūt tai geras būdas pagąsdinti Lietuvą, kad mes nestatytume savo atominės jėgainės?
Regioniniai partneriai toliau derina detales
Netiesa, kad regioniniai partneriai – Latvija ir Estija – dvejoja, ar prisidėti prie projekto. Jie projekte dalyvauja dar nuo 2006 m., kai tarp Baltijos šalių vyriausybių vadovų buvo pasirašytas vadinamasis Trakų memorandumas bei atitinkami susitarimai tarp energetikos įmonių. Susitikimai įvairiais lygiais vyksta nuolat. Pavyzdžiui, liepą Rygoje įvyko trys regioninių partnerių energetikos bendrovių vadovų susitikimai, kuriuose dalyvavo ir „Hitachi“ atstovai. Sugrįžti į projektą neužtrenktos durys ir Lenkijai, kuri nepasakė galutinio „ne“.
Latvijos Vyriausybė dar gegužę yra pritarusi sprendimui įsteigti „Latvenergo“ antrinę investicijų valdymo įmonę, dalyvausiančią Visagino AE projekte. Tokias dukterines įmones Lietuvoje yra įsteigusios UAB „Visagino atominė elektrinė“ bei „Hitachi“.
Visagino AE projektas gavo teigiamą Europos Komisijos išvadą. Tai atveria kelią kreiptis dėl EURATOM finansavimo fondo ir Europos Investicijų Banko paskolų. Noriu pabrėžti, kad projektui nebus naudojamos Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Labiausiai tikėtina, kad projektui bus skolinamasi iš eksporto kredito agentūrų.
Reikėtų atremti ir melą, kad projektą iš mūsų pusės rengia neva nekvalifikuoti specialistai. Didžiosios Britanijos advokatų kontoros „Herbert Smith LLP“ teisininkai konsultavo Europos Sąjungos bei Anglijos (kadangi šį teisė taikoma projekto sutartims) teisės srityse, o projekte iškilusiais Lietuvos teisės klausimais konsultavo advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ teisininkai. Šių teisinių kontorų paslaugos apėmė Visagino AE projekto teisinio modelio ir pagrindinių sutarčių struktūros parengimą, projekto teisinės aplinkos įvertinimą, teisinių išvadų projektui aktualiais klausimais rengimą, pagalbą derybose su investuotojais, pagalbą rengiant Koncesijos bei kitas projekto sutartis. Šios teisininkų kontoros, kurių patirtimi ir kompetencija nereikėtų abejoti, atrinktos atsižvelgiant į jų turimą patirtį energetikos teisės srityje.
Ekonominiai argumentai
Pabaigai norėčiau išvardinti svarbiausius ekonominis argumentus, kodėl šis investicinis projektas Lietuvai ir jos žmonėms naudingas. Šiandien vidutinė elektros energijos kaina vartotojui yra 46 ct/kWh. Neturint savo gamintojo ir esant priklausomiems nuo importo, panašu, kad elektra tik brangs. Tuo tarpu pastačius savo jėgainę elektros tarifas galutiniam vartotojui Lietuvoje būtų 39-47 ct/kWh. Taigi gali būti net mažesnis nei dabar.
Visagino AE parduodama elektros energiją už 18-24 ct/kWh bus pelninga ir generuos akcininkams grąžą: Lietuvos investicijų dalis kasmet papildys Lietuvos valstybės biudžetą 5-6 mlrd. litų mokesčių, Lietuva gaus apie 38 mlrd. litų dividendų iš savo investicijos į Visagino AE, Lietuvos BVP padidės 27-35 mlrd. litų.
Dabar tie 2 mlrd. litų, kuriuos sumokame Rusijai už importuojamą elektrą ir dujas elektrai pagaminti, pastačius Visagino AE, liktų Lietuvoje.
Be to, svarbu pabrėžti, kad VAE elektra bus gaminama nepriklausomai nuo metų ar paros laiko, kai tuo tarpu iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminama elektra negali užtikrinti stabilios generacijos dėl gamtinių sąlygų.
Visagino atominės elektrinės statybų metu bus sukurta apie 6000 darbo vietų, o vietinis, ypač statybų verslas galėtų pretenduoti į darbus, kurių vertė sieks 5,2 mlrd. litų.
Argumentų galima vardinti ir daugiau, tačiau viena yra aišku: nepastačius Visagino AE Lietuvos pramonė ateityje bus nekonkurencinga dėl brangios elektros ir tokiu atveju Lietuva išliktų energetiškai priklausoma nuo Rusijos. Todėl tikiu ir tikiuosi, kad nepaisant importinių dujų monopolininko pastangų opozicijos ir žiniasklaidos rankomis diskredituoti VAE projektą, tauta referendume (net jei jis formaliai neįvyktų), įsiklausiusi į argumentus, išreikš savo valią: energetinei Lietuvos nepriklausomybei – TAIP!