Šio reiškinio pavadinimą galima būtų sieti su Stanislovu Šriūbėnu, per savo darbo laiką jis savivaldybėje buvo užėmęs daug svarbių pareigų (buvo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Gedimino prospekto rekonstrukciją kontroliavusios bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ direktoriaus pavaduotojas, Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos narys, Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas, netgi padirbėjo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotoju). Jis prižiūrėjo Gedimino prospekto rekonstrukciją taip akylai, kad dabar buvusių pagrindinės miesto gatvės trinkelių tenka ieškoti po visas Lietuvos pakampes. Jis garsus ir tuo, kad greitai praturtėjo. Taip, niekas nesiginčija, S. Šriūbėnas taip pat turi teisę turėti turto, kaip jis pats rašė atvirame laiške, paskelbtame portale DELFI, aiškindamas, kada, kiek ir, kaip tą turtą įsigijo. Bet kyla klausimas, iš kur gautos pajamos jam įsigyti? O buvusio vicemero vieša turto revizija, manau, nieko neįtikina.
Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika, kaip Stanislovo Šriūbėno bendrapartietis ir besisukiojantis šalia, panašu, irgi užsikrėtė. Sunku patikėti, kai valstybės pareigūnas nerišliai aiškina, kad kažkur netikėtai ėjo ir pamatė sunkvežimį, prikrautą trinkelių, kurias įsigijo už juokingą kelių šimtų sumą, nors akivaizdžiai matyti, kad tokia prekė turėtų kainuoti ženkliai daugiau. Manau, visi puikiai supranta, kad situacija analogiška tokiai, kai tau pasiūlo vogtą daiktą, be dokumentų, be čekių, ir tu susigundai nusipirkti, nes tai gerokai pigiau. Ir paaiškinkite kas nors, kaip galima , pačio R. Remeikos teigimu, per „žioplumą“ padaryti tokį nusikaltimą?
Deja, Lietuvoje toks reiškinys yra pakankamai paplitęs – nusipirkau ir man galvos neskauda, svarbiausia – nepermokėjau. Dar baisiau tai, kai tokius dalykus viešai pateisina ir įstatymą vykdančioms institucijoms dar pamokslauja buvęs Seimo narys, aukštas valstybės tarnautojas.
R.Remeika tvirtina radęs policijos pareigūnų medžiojamų trinkelių vietą – žvyrduobę, į kurią jos buvo sumestos ir iš kurios keliavo į aplinkinių rajonų gyventojų kiemus. Kiekvienas pilietiškai nusiteikęs vilnietis apie tokius atvejus turėtų informuoti policijos pareigūnus, o ne praeiti pro šalį, ar dar blogiau – jeigu palikta, atsivaryti karutį ir prisikrovus jų vilkti į namus. Juk kalbame apie visuomenės turtą. Tai tas pats, kas gatvėje radus piniginę, pasilikti ją sau.
Įdomu, ką galvoja pats Rimantas Remeika, kuris atvirtai šaiposi iš Lietuvos teisinės sistemos ir demonstruoja teisinį nihilizmą, viešai ragindamas gyventojus spjauti į tyrėjus, aiškindamas, kad jie vis tiek nieko negali jiems padaryti, tik paklausinėti, o nurodydamas nemokėti pinigų ir sėdėti kuo tyliau, jeigu tavęs niekas nejudina. Kartu R.Remeika visiems, galbūt „priglaudusiems“ Gedimino prospekto trinkeles primena, jog „nėra įstatymo ar teisės akto, liepiančio paprastam žmogui turėti trinkelių, plytelių, čerpių ar kitų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, juolab saugoti juos dešimtį metų“. Manau, tokiais viešais pareiškimais ne tik sumenkinama teisinė Lietuvos sistema, bet ir tyrėjų darbas, demonstruojant neva jų bejėgiškumą vykdant tyrimą. Nejau iš tiesų galima būti prisivogus ir ramiai gyventi toliau?
Jeigu Lietuvai vadovautų prezidentas Valdas Adamkus ar amžiną atilsį Algirdas Brazauskas, tokie valstybės tarnautojai nerašytų viešų nuomonių, o seniai būtų atleisti iš darbo. Būtent tai, kas dėstoma viešai, erzina žmones. Politikai, aukšto rango valstybės tarnautojai leidžia sau daryti išvedžiojimus, darydami akivaizdžiai nesąžiningus dalykus ir tuo pačiu rasdami, kaip tai pateisinti.
Jei ponas R. Remeika būtų doras pilietis, jis senokai būtų apmokėjęs sąskaitą. Dar geriau, jei jis viešai būtų atsiprašęs visų vilniečių ir nebesivadovautų „vagies filosofija“ valstybės tarnyboje.