Žadama, kad „atsiskaičius už trinkeles, miestas nesikreiptų į jokias teisėsaugos institucijas, o pradėti tyrimai būtų nutraukti”. Nieko sau – Vilniaus m. savivaldybė čia prisiima visų įmanomų valdžių galias – priima nuosprendį už teisėją, už policiją žada nutraukti jos vykdomą tyrimą „prisipažinusiems”, netgi malonę galinčios suteikti prezidentės teise naudojasi! Štai radome kaltus, išieškojome, kad neskaudėtų, atleidome ir toliau tyrimas nebus vykdomas. Kaltieji, kurių dėka, pasak pranešimo spaudai, „savivaldybės apskaitoje nebuvo informacijos apie 9 tūkst. kvadratinių metrų raudonojo granito ir juodojo bazalto trinkelių, kurios buvo išvežtos 2007–2009 metais” imti ir pamiršti.
Gedimino prospekto trinkelių iššvaistymo istorija yra išties svarbi mano rinkėjams. Klausimų apie ją pastarosiomis dienomis susilaukiu nuolat. Ta proga kartu su Pašilaičių, Justiniškių ir Pilaitės rajonų bendruomenės nariais ėmėmės savo visuomeninio tyrimo. Paieškojome, kur čia šuo pakastas, ogi pasirodo negiliai. Vilniaus apylinkėse nesunkiai radome namų ir sodybų kiemų, papuoštų policijos medžiojamomis Gedimino prospekto grindinio stiliaus trinkelėmis. Kai kur visai mažais gabaliukais, vos po kelias trinkeles, kai kur didesniais ploteliais. Maža to, pasiklausinėję žmonių, radome ir žvyrduobę, į kurią policijos medžiojamos trinkelės buvo suverstos. Iš šios žvyrduobės žmonės tempė jas karučiais arba vežė automobiliais. Kai kurios trinkelės buvo sulipę kekėmis cemento luituose, tad teko juos skaldyti ir tas trinkeles valyti. Žmonės taip pat pasakojo, kad kilus šiam skandalui, kažkas tas žvyrduobes ne per seniausiai užtaisė, nors rasti ir apžiūrėti buvusį nelegalių statybinių medžiagų sąvartynėlį galima ir dabar.
Kol kas pareigūnams padėti atlikti tyrimą esu įpareigotas tik savo žodžio. Taip pat žadėjau susimokėti, jei per žioplumą padariau nusikaltimą. Man tai yra garbės reikalas. Tuo tarpu vakar Vilniaus m. savivaldybė išplatino pranešimą žiniasklaidai, skambiu pavadinimu – „Vilniaus miesto savivaldybė kancleriui Remeikai už trinkeles sąskaitą pateiks ketvirtadienį”. Jame teigiama, kad „Vilniaus miesto savivaldybė vertina R. Remeikos pilietiškumą ir kanclerio pavyzdžiu ragina sekti kitus gyventojus”. Ačiū už komplimentą, bet nelabai tikiu šių žodžių nuoširdumu. Visų pirma todėl, kad jau gretimose anoniminio teksto eilutėse (pranešime kalba tiesiog „savivaldybė” arba „miestas”) kaltinami žmonės deramai neišsiaiškinus trinkelių istorijos esmės.
Tai, kad į viešus kaltinimus ir policijos vykdomo tyrimo akiratį įtraukiama vis daugiau žmonių, kurie tikrąja to žodžio prasme yra vaginami, verčia susirūpinti. Yra nenormalu laikyti namų, sodų ir sodybų savininkus kaltais net nebaigus aiškintis, o gal ir tyčia nesiaiškinant šios neūkiškos Gedimino prospekto rekonstrukcijos kaltininkų. Daugelis paprastų žmonių vaginami neturint jokių įrodymų. Tikrai netikiu, kad mūsų rasti policijos medžiojamomis trinkelėmis kiemus grindę žmonės yra į vieną privačių namų spiečių susitelkę slapto suokalbio dalyviai.
Kas šioje neūkiškos Gedimino prospekto rekonstrukcijos istorijoje yra kaltas ir turi atsakyti prieš teisėsaugą? Žmonės, kurie vežėsi trinkeles iš statybinio šlamšto sąvartynėlio? O gal tie, kurių dėka „savivaldybės apskaitoje nebuvo informacijos” apie tas trinkeles ?
Šuo yra pakastas tikrai negiliai, nes egzistuoja Savivaldybės sutartys su Gedimino prospektą rekonstravusiomis įmonėmis. Pakanka tose sutartyse paieškoti, kas ir kaip tomis išluptomis plytelėmis turėjo pasirūpinti ir patys didžiausi trinkelių išvaistymo istorijos kaltininkai – kaip ant delno. Šio tyrimo iniciatorius Vilniaus meras A. Zuokas privalo žinoti, ką jis ar jo vadovaujami tarnautojai įpareigojo ar pamiršo įpareigoti statybininkus daryti su ardomu Gedimino prospekto grindiniu.
Akivaizdu, kad toks tyrimo būdas trimituojant per žiniasklaidą yra vienas iš jau prasidėjusios rinkiminės kovos triukų. Vakarykštis viešas Savivaldybės pranešimas, skelbiantis apie sąskaitos man išrašymo datą, nors plytelės dar net neapžiūrėtos, yra puikus rinkiminės kovos pavyzdys. Ir nelabai garbingos kovos pavyzdys.
Tikiu, kad rinkėjai skiria pelus nuo grūdų. Jie tikrai balsuos už tuos politikus, kurie juos palaiko, o ne kaltina. Šiuose rinkimuose metu pirštinę A. Zuoko vadovaujantiems oponentams. Runkimės garbingai! Nesikreipkime viešai į piliečius dėl skylių savo vadovaujamose institucijose, nekaltinkime paprastų žmonių, neleiskime tampyti jų tyrėjams, kol tai nėra būtina. Nekvieskime, pagaliau, kaip viešai kviečia Vilniaus meras, skųsti kaimyno, turinčio įtartinas trinkeles!
Maloniai bendraudamas su tyrimą vykdančiais pareigūnais pastebėjau, kad jų požiūris į tyrimą skiriasi nuo Vilniaus m. savivaldybės. Pasak jų, tokios pat plytelės buvo ne tik Gedimino prospekte, jomis kadaise buvo grįsta Basanavičiaus gatvė Vilniuje, jos naudotos ir kitose vietose, netgi Kauno mieste. Nėra įstatymo ar teisės akto, liepiančio paprastam žmogui turėti trinkelių, plytelių, čerpių ar kitų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, juolab saugoti juos dešimtį metų. Niekas tokio dokumento iš privataus žmogaus negali reikalauti. Taigi, vienintelis sutrukdymas, gresiantis „galimai Gedimino prospekto plyteles“ turintiems žmonėms, yra tyrimą vykdančių pareigūnų klausinėjimas.
Tiems, kas įsigijo ar susirinko iš sąvartynų plyteles, nežinodami, kad jos vogtos ar kitaip iššvaistytos (juolab prieš gerą dešimtį metų toks klausimas niekam ir nekildavo), tikrai siūlau nepulti mokėti pinigų, remiantis savivaldybės pranešimų spaudai informacija. Tam mažų mažiausiai reikėtų rimtesnių motyvų. Kviečiu visus, susidūrusius su Gedimino prospekto trinkelių problema, kreiptis į mano biurą – jei reiks, pasitarsime, pasirūpinsime teisine pagalba. Kartu būsime stipresni.
Man, kaip politikui, galioja kitos taisyklės, esu viešas asmuo ir nesiruošiu slėptis už tvoros, tačiau pažadu saugoti žmonių privatumą. Kol kas pridedu vietos, kur buvo suverstos taip pat, kaip ir mano uošvio sodyboje atrodančios trinkelės nuotrauką, tačiau kur ši vieta yra, galėsiu nurodyti tik tuomet, kai būsiu tikras, kad aplinkiniuose namuose gyvenantys žmonės nebus erzinami. Jų privačių kiemų nuotraukų viešai nerodysiu be jų pačių sutikimo. Būkime, pagaliau, už žmogų ir elkimės garbingai.