Pradėsiu nuo daugelio įvardijamos kaip Palangos puošmenos - Jono Basanavičiaus gatvės. Iš pradžių jos moderni rekonstrukcija atrodė keistokai, dabar, tenka pripažinti ir šių eilučių autoriui – pripratome. To paties kurhauzo atstatymas šios gatvės pradžioje galbūt taps impulsu ir tolimesniam reprezentacinės gatvės tvarkymui, tokiems darbams čia tikrai dar liko nemažai erdvės.
Kaip tik tos tuščios erdvės, kuriose įsikūrė abejotinos kokybės atrakcionai arba gatvėje vis neišnykstantys kioskai kioskeliai, amžiams užmigęs senojo viešbučio mūrelis, likęs ne vienas aptriušęs medinukas, pagaliau nežinia kuriems galams jiems paskirta ir neprižiūrima Kauno kunigų seminarijos teritorija visai netoli jūros, buvusi olandų atrakcionų vieta - visa tai J.Basanavičiaus gatvę daro gražią, deja, tik jos grindiniu, o ne pastatais.
Kita vertus, čia statyti naujus ar atstatyti senus pastatus mažai kas ryžtasi, nes J.Basanavičiaus gatvė garsėja ir kaip nežaboto triukšmo zona, kurioje, beje ir šalia jos, nelabai kas nori gyventi ar net laikinai apsistoti. Jau ne viena Palangos valdžia kariavo su tuo restoraninės muzikos triukšmu, bet viskas pasibaigdavo tuo, kad esą nieko negalima padaryti tiems triukšmadariams.
Beje, jis dažnai sklinda iš kelių šaltinių – greta esančių kavinių, besivaržančių garso stiprumu, todėl tą „muziką“ labiau tiktų vadinti kakofonija, jei nepasakyti dar stipriau. Toks nežmoniškas triukšmas galėtų būti tik uždarose patalpose, jei kas nori, tegu jo klausosi iki išprotėjimo.
Pastaruoju metu J.Basanavičiaus gatvėje atsirado ir gyvo garso muzikos, tačiau kai smuikeliu populiarią klasikinę muziką griežia paauglė mergaitė (tokių pastebėjau ne vieną), o už dešimties metrų ūžia garso kolonėlė, aišku, kad muzikantės čyrenimą elektronika lengvai nustelbia.
Taigi tik pasityčiojimu iš natūralaus ir, pridursiu, nuoširdaus muzikavimo tiktų vadinti esamą padėtį. Belieka viltis, kad kurorto meras, įveikęs olandų atrakcionus, kurhauzo neatstatinėjimo absurdą, likviduos ir triukšmo virusą, jau kelis dešimtmečius nuodijantį Palangos gyvenimą.
***
Esu pernai ir užpernai rašęs apie vėlgi visai neeuropietišką tradiciją - autostradoje prie Palangos, o ir pačioje Palangoje Kretingos gatvėje stovinčius ar sėdinčius kurorto gyventojus, žiūrinčius į visus Palangos pusėn važiuojančius lengvųjų automobilių vairuotojus ir jų keleivius. Tai Palangos vasaros nuomininkų ieškotojai, valandų valandas jų laukiantys ir kepinant saulei, ir per lietų.
Tai visiškas anachronizmas, primenantis sovietinę „darbo organizavimo“ tvarką – panašią ir dabar mačiau Kryme. Staigiai stabdyti autostradoje prie kambario ar buto siūlytojo arba Kretingos gatvėje, kur tiesiog nėra kelkraščio yra pavojinga, o vilties, tokiu būdu ieškant, surasti ko žmogui reikia, irgi nedaug.
Dėl teisybės reiktų pasakyti, kad tokių siūlytojų šiemet yra gerokai mažiau nei pernai, galbūt kurorto valdžia ėmėsi priemonių įvesti nors kokią tvarką šiame laukiniame nuomos reikale.
* * *
Manyčiau, kad galbūt ankstesni DELFI straipsniai apie Palangą padėjo ir kitame kurorto pakraštyje (o gal kaip tik jos gyvenimo centre) – paplūdimyje. Kurorto valdžios patikinimu čia jau nevažinės liūdnai pagarsėję „Chrustiko“ furgoniukai, skleidę gausius dyzelino dūmus tiesiai prigulusiams jūros svečiams į nosį.
Žadama stiprinti ir „karštų čeburekų ir šalto alaus“ - visomis prasmėmis nelegalią ir nehigienišką prekybą. Aišku visiems, tai pat ir kurorto valdžiai, kad „šaltas alus“ paplūdimyje perkamas ne parsinešimui į namus, o išgėrimui čia pat, taip pažeidžiant ATPK 178 straipsnį „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose“. Policijos pasiryžimą rodo ir žiniasklaidoje aprašyta birželio mėnesio istorija apie galbūt ir persistengtą baudą dėl tuščio alaus butelio paplūdimyje, tiesa, ne Palangos, bet Melnragės. Tačiau bausti reikėtų ne tik paplūdimio alaus gėrėjus, bet ir jo pardavėjus.
Su visais reikiamais leidimais pradėtus ir į statybą jau sukištus kelių milijonų vertės darbus sustabdė paminklosaugininkai ir paveldosaugininkai, pareikalavę, kad nors ir neviršijantys buvusio baseino aukščio ir nepadidinantys buvusio užstatymo pastatai būtų sumažinti užstatymo ir aukštingumo parametrais – jokiu būdu ne daugiau dviejų aukštų su mansarda. Belieka tikėtis, kad „Palangos atgimimo“ banga galų gale nušluos tokį biurokratinį absurdą ir Palanga pagražės dar vienu gražiu ir reikalingu statiniu.
* * *
Tam tikra abejonė kyla dėl neįtikėtino pločio pasidariusio paplūdimio, nes nueiti į jūrą nuo kopų iki vandens reikės įveikti vos ne 100 metrų atstumą. Lyg ir toloka. Matyt, gyvenimas, taip pat ir gamtos įnoriai parodys, ar prasmingas tas paplūdimio platinimas. Man rodos, kad žmonėms patogiau būtų ne pliažo plotis, bet jo ilgis, t.y. pajūrio juosta, pvz., į šiaurinę Palangos pusę, Užkanavę, kur yra kilometrai tokio pačio šiltumo vandens ir minkštumo smėlio. Tačiau kai kur dar trūksta tvarkos.
Kažkada čia šeimininkavo sovietiniai pasieniečiai, nuo tų laikų liko ir jų bokštelis, o greta dar ir keletas turbūt sovietinių karininkų poilsio namelių. Vienas iš jų pusiau sudegęs, kiti lyg ir užkalti, bet po truputį plėšiami. Nesuprantu kodėl juos, ypač tą sudegusį, reikia laikyti ir teršti aplinką? Nugriauti šiuos griuvėsius, kartu tuos sovietinius prisiminimus ir baigtas kriukis. Jeigu jau kurhauzą pavyko pradėti tvarkyti, tai tas medines luženas sutvarkyti ar nugriauti žymiai paprasčiau.
Toje pačioje vietoje prie tų namelių yra asfaltuoti takai, kuriuose nuo anų laikų liko neaišku, kokios paskirties šuliniai, kuriuos irgi reikėtų pažymėti ne sukaišiotomis medžių šakomis, bet aklinai uždengti ar užversti smėliu. Patvarkyti reikėtų takus ir laiptelius į jūrą, tai tikrai kurortui nesudėtingi darbai. Taigi tik šiek tiek patvarkius šią pajūrio dalį, manau, kad į Užkanavę atvyktų ir Palangos centre įsikūrę poilsiautojai, beje, užsieniečiai šią vietą atrado jau anksčiau, tuo labiau, kad paplūdimyje jau pradėjo veikti stilinga retro kavinė. Palanga plečiasi ir į pietų pusę, Nemirsetoje, netoli jūros statomas kempingas vietiniams ir užsienio turistams.
* * *
Skundžiamės, kad Lietuva turi labai neilgą pajūrį, palyginus su Latvija ar Estija. Plėskime jo rekreacines galias, imkime didžiuotis savo gintarine jūra.