Karakase A.Lukašenka susitiko su Venesuelos prezidentu - beveik vienmečiu Hugo Chavezu, kuris, savo ruožtu, dabar jau išsituokęs, bet su dviem žmonomis sugyveno keturis vaikus, o 18 metų būdamas santuokoje su Nancy bendravo ir su istorike Herma. Kaip sakoma, toks tokį sutiko...

Taigi, H.Chavezas susitikime pristatė A.Lukašenkos sūnų, o Baltarusijos lyderis neslėpė, kad „po 20-25 metų bus kam perduoti dviejų šalių bendradarbiavimo estafetę“, ir tėviškai apkabino Kolią.
Dar 2007 m. A.Lukašenka pareiškė, kad nei vyriausiojo, nei vidurinio sūnaus jis nerengia į įpėdinius, o rengs patį mažiausiąjį. 

Tėviški jausmai visai suprantami. Žmonėms imponuoja, kad jis jų neslepia. Tai sustiprina „batkos“ pravardę ir švelniomis spalvomis nuspalvina „paskutinio Europos diktatoriaus“ įvaizdį. Bet jam pikantišką atspalvį suteikia keletas biografijos potėpių. Pernai mokyklą pradėjęs lankyti septynmetis Kolia yra nesantuokinis vaikas. 

Komunistine praeitimi garsėjantis Baltarusijos lyderis dabar nevengia užsukti į cerkvę, tačiau moralės požiūriu šį elgesį prezidento oponentai vadina šventvagyste. Juk būdamas santuokoje su Galina Lukašenka, kuri vadinama gyvanašle ir iki šiol gyvena kaime Mogiliovo srityje Šklovo rajone, 1994 07 10 vos išrinktas prezidentu ėmė bendrauti su savo gydytoja Irina Abelskaja, kuri po 10 metų, kaip teigiama, jam padovanojo nesantuokinį vaiką. Įdomu, kad ši „dovana“ sutapo su paties A.Lukašenkos gimimo diena – rugpjūčio 31-ąja. 

Kaip rašė internetinis žinynas Cyclowiki.org, I.Abelskaja, tuo metu apie 30 m. amžiaus, jau išsiskyrusi, turinti sūnų, vadovavo prezidento sveikata besirūpinančiai ligoninei (2008-ųjų balandį ji buvo skandalingai atleista iš elitinės ligoninės vadovės posto; iki šiol moteris dirba 9-osios Minsko klinikos diagnostikos skyriuje), o jos mama Liudmila Postojalko, vos tik prasidėjus dukros romanui su A.Lukašenka, gavo sveikatos apsaugos ministrės postą.

Nevengdamas apkalbų prezidentas su šia moterimi vykdavo į oficialius priėmimus, tuo metu tikroji žmona Galina kaime melžė karves ir rūpinosi Šklovo rajono žmonių sanatoriniu kurortiniu gydymu. Su prezidentu ji niekada nesirodė viešumoje.

Opozicijos gnaibomas dėl tokios moralės, 2008 m. A.Lukašenka žurnalistams atviravo: „Ką čia slėpti?! Juk tai - Viešpaties duota!  Kaip galima apie motinas ar apie vaikus sakyti, kad jie svetimi, ne tavo? Tai būtų nusikaltimas prieš Dievą. Aš buvau nusivežęs sūnų pas Vladimirą Putiną. Jis man ir sako: „Oi, Aleksandrai Gavrilovičiau, čia gi Dievo dovana! Vaikai – tai juk šventa!“. Deja, A.Lukašenkos tautiečiai, ypač opozicija, prezidento atvirumo neįvertino. „Dauguma baltarusių žiūri į tai labai neigiamai“, – sakė Baltarusijos opozicijos lyderis ir buvęs kandidatas į prezidentus Aleksandras Milinkevičius

Paskui pasklido gandų, jog A.Lukašenka turi dar vieną nesantuokinį vaiką. Esą Baltarusijos prezidento dukrelė Liza jau dešimt metų gyvena Gerviatų kaime. Tėvas reguliariai ją lanko, teikia materialinę paramą, tačiau neskuba parodyti žmonėms kaip Nikolajaus. Tiesa, pats prezidentas šios informacijos nepatvirtino.

2009 m. spalį DELFI rašė apie valstybės veikėjų ir politikų manipuliavimu vaikais (). Tai, kad pastaruosius ketverius metus į visus oficialius vizitus Baltarusijos prezidentą lydi nesantuokinis sūnus ir „įpėdinis“ į šalies vadovo postą Nikolajus, švelniai vadinamas Kolia, paskatino pasamdytas žymus britų viešųjų ryšių specialistas Timothy‘s Bellas. Jis įtikino Baltarusijos prezidentą, jog tai sustiprins tautos pasitikėjimą vadovu. 

Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašė, kad pirmą kartą baltarusiai apie Kolią sužinojo iš valstybiniuose laikraščiuose pasirodžiusios nuotraukos, kurioje tėvas ir vaikas dalyvavo 2008 m. balandžio 19-osios lenininėje talkoje: naujutėlaičiu elegantišku kombinezonu apsirengęs prezidentas maišė cementą, o šalia buvo vaikas. A.Lukašenkos spaudos tarnyba negalėjo paaiškinti, koks tai berniukas. Bet vėliau pats Kolia išdavė: prezidentui lankantis vienoje valgykloje, vaikas prieš televizijos kamerą A.Lukašenką pavadino tėvu...

Biografinės knygos apie šalies vadovą „Prezidentas per atsitiktinumą“ autorė Svetlana Kalinkina tai paaiškina taip: „A.Lukašenka augo be tėvo, todėl vaikas lyg ir kompensuoja jo sunkią vaikystę“. Beatodairiškas vaiko stūmimas į oficialias tribūnas, jo pomėgių viešinimas, specialistų manymu, daro žalą nebrandžiai asmenybei.

Šiaip jau A.Lukašenka turi du vyresnius sūnus – dabar ketvirtą dešimtį baigiančius Viktorą ir Dmitrijų. Pastarasis į politiką nesikiša, o štai Viktoras, kuriam dabar 36-ri, šliejosi prie tėvo ir užsitarnavo nekokią reputaciją. Jis baigė tarptautinius santykius, dirbo Baltarusijos URM, buvo nevyriausybinės organizacijos „Agat“ ryšių su užsieniu skyriaus vedėjas. 2005 m. A.Lukašenka jį paskiria patarėju nacionalinio saugumo klausimais, o po dviejų metų – ir nacionalinio saugumo tarybos nariu. Viktoras susikompromitavo per garsų teroro išpuolį Minsko metro pernai balandžio 11 d. Jo metu žuvo 15 žmonių, du kaltininkai jau nuteisti. Kaip rašė portalas „Rospres.com, pasigirdo kalbų, jog pats Viktoras dalyvavęs teroro išpuolyje ir net jį organizavęs, kad sustiprintų tėvo valdžią...

O tuo metu mielas berniukas Kolia neatsispiria tėvo meilei. Ypač jis mėgsta ginklus. Per Naujuosius metus A.Lukašenka kalbėjo taip: „Jaunėlis jau viską supranta apie Senį Šaltį, bet vis tiek, kaip visi vaikai, mėgsta sausio 1-ąją kažką rasti po eglute... „Šokolado jam valgyti neleidžiu, nes jam alergija nuo jo. Geriausia dovana – ginklas, ne, ne vaikiškas. Toks pneumatinis, su rutuliukais. Jam viena rūpi – automatai, tačiau mes to neakcentuojame, jis gi auga sveikas berniukas ir turi suaugusiojo poreikių...“

Dažnomis kelionėmis su tėvu nepatenkinti Nikolajaus Lukašenkos pedagogai Minsko rajono Astrašyckio Haradoko vidurinėje mokykloje. Portalui Udf.by jie tvirtino, kad sausio pabaigoje Kolia su tėvu savaitę praleido Sočyje, kur susitiko su Rusijos prezidentu D.Medvedevu, o Baltarusijoje jau veikia naujas Švietimo kodeksas. Pagal jį moksleiviai už „pavėlavimą arba nedalyvavimą pamokose be pateisinamos priežasties“ yra baudžiami „disciplininės atsakomybės tvarka“. Mokytojai laužo galvą, kaip bausti Kolią ir jo tėvą. Juk taip vaikas netenka ne tik žinių, bet praranda ir savo vaikystę...

Prieš trejus metus mes citavome psichologą Olegą Lapiną, kuris DELFI aiškino, kaip Kolia ruošiamas „batkos“ įpėdiniu. Tai būdinga diktatoriams, teigia O.Lapinas. Taip elgėsi Šiaurės Korėjos lyderis Kim Il-sungas, nuo vaikystės į priėmimus vežiojęsis sūnų Kim Jong-Ilą, vėliau po tėvo mirties 1994 m. tapusį šio režimo lyderiu. Ugandos diktatorius Idi Amine Dada savo mažametį sūnų rengdavo generolo uniforma, kuri daug kam keldavo šypseną ir užuojautą berniukui.

Tai reiškia, kad diktatorius pasitiki tik savo kraujo ryšiu, tik šeimos ar dinastijos aplinka, o demokratinėje visuomenėje lyderis niekada nesieja savo ateities vien su savimi. Jis yra visa ko centras, po jo tai pratęs tik sūnus. Tokie palikuonys, anot O.Lapino, vadinami vaikais – delegatais. Jais lengva manipuliuoti, nes jie visiškai pasitiki tėvu, jie tėvus kartoja, mėgdžioja, ištikimai vykdo jiems primestą misiją, nes maždaug iki 10 metų amžiaus vaikas pasaulį suvokia kaip nekintantį, pastovų, geriausią, vienintelį ir teisingą. „Tiesa, yra blogų žmonių, taip pat šalių, mes su jomis nedraugaujame, o jeigu mus užpuls, duosime į kaulus kaip kokie Rembo, nes turime raketų, bombonešių, o tėvas labai stiprus, nes žaidžia ledo ritulį...“, - vaiko lūpomis ironizavome tame straipsnyje.

Pedagogikos specialistai pasakytų, kad tai manipuliacija vaikais ir jų išnaudojimas. Taip jiems atimama vaikystė ir žalojama psichika. Valdovo bruožų skiepijimas veda prie autokratinio elgesio su bendraamžiais, o vėliau – su suaugusių bendruomene. Papildydamas savo įvaizdį septynmečiu Kolia, A.Lukašenka, pats to turbūt nenorėdamas, menkina valstybės instituciją.

2007 m. A.Lukašenka interviu Austrijos laikraščiui „Die Presse“ neigė, kad Nikolajus ruošiamas įpėdiniu, nes esą „tik Baltarusijos žmonės rinkimuose nuspręs, kas bus šalies prezidentas“. Bet A.Lukašenka siekia egoistinių tikslų ir pasinaudodamas mažamečiu mėgina sutvirtinti „paskutinę diktatūrą Europoje“.

2009-ųjų rugsėjį prezidentui viešint Vilniuje, berniukas buvo paliktas už D.Grybauskaitės kabineto durų. Tarsi nujausdamas katalikiškų lietuvių reakciją, Baltarusijos lyderis jam priskyrė auklę ir neleido net į vaikiškas pramogas.