Bėda visiškai kita. Prisiminkime išmintingus Išganytojo žodžius: „Nemanykite, jog aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti atėjau jų, o vykdyti“(Lk 17). Bėda pavojingo viruso forma ir pasireiškia tuo, kad tautiečiai ne tik buvo raginami nevykdyti įstatymais grindžiamo teismo sprendimo, bet ir siekiama sudaryti įspūdį, jog egzistuoja alternatyvus - tikrasis teisingumas.
Atseit, tik iškilūs tautos gelbėtojai žino šio teisingumo receptą ir gali atkurti pasitikėjimą teismais.
Negalima atkurti to, ko nebuvo. Tačiau šis pastebėjimas tarp kitko. Esminis klausimas ne tas, ar prokuratūra ir teismai turėtų dirbti taip, kad vien jų paminėjimas nekeltų žmonėms alergijos, o tas, kaip to pasiekti. Pažiūrėkim ir įsitikinkim, ar moralistų siūlomi vaistai nėra pavojingesni už pačią ligą ir ar patiems gydytojams nereikia gydytis.
Netikri vertintojai ir ekspertai
Griežtai kalbant, pažymoje nurodyti „duomenys“ apie mergaitės seksualinį išnaudojimą Laimutės Stankūnaitės tėvų namuose atitinka piktnaudžiavimo ir dokumento klastojimo požymius. Be to, policija perėmė teismo funkcijas ir konstatavo tokį mažametės prievartavimą, kurį apkaltinamuoju nuosprendžiu gali nustatyti tik išimtinai teismas. Tačiau teisėjos netrikdo nei šis „nesusipratimas“, nei tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis absoliučiai niekine ir nusikalstamai išduota pažyma, atėmė iš biologinės motinos dukterį ir kartu įsuko tragifarsiškų įvykių karuselę.
Niekas neleidžia taip gerai suvokti teisinio nihilizmo sunkių padarinių, kaip savęs paties įsivaizdavimas aukos vietoje. Kad tą suprastume, nereikia drastiškų ir kraują stingdančių, pakaks visiškai banalių pavyzdžių. Tarkim, antroji Jūsų pusė, nesvarbu, vyras ar žmona, pateikia teismui N policijos komisariato išduotą pažymą apie Jūsų santuokinę neištikimybę. Savo ruožtu teismas, remdamasis šia pažyma, nutraukia santuoką dėl Jūsų kaltės su visais iš to atsirandančiais ir Jums labai skausmingais turtiniais praradimais.
Ar Jūs visiškai pagrįstai nesipiktintumėte ir nekeiktumėte tiek policijos, tiek teismo, pagaliau, tiek ir savo valstybės? Tad kodėl už kur kas didesnio teisinio absurdo visišką reabilitaciją Jūs ne tik nepasmerkėte ponios ‘’pusiau prezidentės’’, bet, atvirkščiai, surengėte jai ilgą garbinimo ir šlovinimo kampaniją? Ar negresia pavojus, kad Leonidas Brežnevas iš pavydo apsivers karste?
Kitas svarbus klausimas, dėl kurio laužomos oponentų ietys - tai mergaitės parodymai. Problema ta, kad ekspertizės išvada nustatė, jog mergaitė nelinkusi meluoti ir kartu konstatavo, jog ji nėra laisva nuo suaugusiųjų įtakos ir poveikio. Tai reiškia, kad negalima atmesti, jog ji yra nešvarių manipuliacijų įrankis ir ruporas, atkartojantis tai, kas jai įteigta ir negalinti atskirti savo pergyvenimų nuo minėtos įtakos ir poveikio, taip pat kryptingo „instruktažo“.
Žinoma, N.Venckienė ir agresyvi jos palaikymo komanda tai kategoriškai neigia. Bet štai kas kelia ironišką šypseną, - neigdama savo aplinkos poveikį mergaitei, N. Venckienė prabilo apie galimą Stankūnaitės poveikį savo dukrelei. Sprendžia pagal save? Tačiau klausimas ne tas, ar mergaitė fantazuoja, ar sako tiesą, o tas, kad galutinę išvadą dėl to turi duoti ne Venckienė ir jos aplinka arba, atvirkščiai, nesutaikomi jos oponentai, o profesionalūs psichologai ir psichiatrai.
Vaistai pavojingesni už pačią ligą
Kas tiesa, tas ne melas. Kokia visuomenė, tokia ir prokuratūra, toks ir teismas, tokia ir „išvargta“ pedofilijos byla. Tiesa, dar ne iki galo. Kita vertus, yra ganėtinai patikimas indikatorius, rodantis, kokiu laipsniu valstybės institucijos yra pažeistos blogio metastazių. Tai korupcijos valstybėje lygis, pagal kurį Lietuva užima vietą pasaulio reitingo penkto dešimtuko viduryje.
Nekaip, bet ir ne tragiškai. Šiurkščiai kalbant, maždaug septynių iš dešimties pasaulio valstybių korupcijos lygis yra aukštesnis nei Lietuvos. Kartu minėtas lygis yra gana patikimas ir teisingumo realaus vykdymo rodiklis. Patikimas todėl, kad rodo, kokiu laipsniu teisminės valdžios sprendimai yra objektyvūs ir nešališki.
Tad kodėl ant Garliavos įvykių putos iškilęs „nepartinės partijos“ lyderis mojuoja sąrašu bylų, kuriuose teisingumas, esą, yra sutryptas ir pamintas. Ar jis siūlo alternatyvų teisingumą? Bet štai kur bėda. Ne paprasta, o didelė. Jeigu mes stengiamės ką nors iš esmės pakeisti ir ne žingsnis po žingsnio, o darydami staigius judesius, tai paprastai gauname rezultatą, atvirkščią lauktajam.
Iškalbingas pavyzdys - Seimas. Paradoksas: vietoj senųjų, susikompromitavusių politikierių išrinkti naujieji ir viltį teikiantys politikai dažnai tampa didžiausiu ir visuotinę alergiją keliančiu nusivylimu. Tačiau šiuo atveju klausimas ne tas, kodėl taip įvyksta ir ar būsimasis Seimas bus pats blogiausias per visą Nepriklausomybės istoriją, o tas, ar Seimui yra protinga alternatyva.
Kitaip tariant, ar nereikėtų sukurti tokio visuomeninio judėjimo, kuris vietoj įstatymų, ginančių siaurus egoistinius tam tikrų klanų ir grupuočių interesus, priimtų viešąjį interesą ginančius teisės aktus ir įtvirtintų įstatymo diktatūrą? Kvailas klausimas? Žinoma, netgi labai. Tik kodėl Jūs, didžiai gerbiami veikėjai, iškilę ant Garliavos įvykių putos, manote, kad Jūsų kalbos apie alternatyvų minios, o ir Jūsų pačių vykdomą teisingumą yra protingesnės?