Užuot reformavę 9 mlrd. litų skolų turinčią „Sodros“ sistemą (ko taip ir nesugebėta padaryti šios kadencijos metu), Seimo nariai ruošiasi galutinai numarinti pensijų kaupimą, kuris ligi šiol buvo vienintelis realus papildas būsimoms kuklioms „Sodros“ pensijoms. Užuot atstatęs pensijų kaupimo lygį iki 5,5 proc., Seimas ruošiasi panaikinti kaupimą, automatiškai visus gyventojus grąžinant į „Sodrą“.
Vyriausybė Seimui siūlė pakeisti pensijų kaupimo esmę, įvedant prievolę gyventojams prie pensijų kaupimo prisidėti iš savo kišenių – tai yra, norintiems sukaupti daugiau sumažėtų atlyginimas. Pensijų kaupimo įmokos daliai esant 2 proc. dirbančiojo pajamų, jis turėtų skirti dar 1 proc. iš savo kišenės ir gautų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio subsidiją (taip vadinama 2+1+1 schema, nuo 2016 m. turėsiančia tapti 2+2+2). Nenorintiems taip padaryti buvo siūlytos dvi alternatyvos – nebekaupti apskritai, visiškai grįžtant į „Sodrą“ arba kaupti tik šiuo metu įstatymu numatytą pensijų kaupimo įmoką (2 proc.). „Automatinis variantas“ buvo prisidėti iš savo kišenių, o norintys rinktis alternatyvas turėjo pateikti raštišką prašymą. Taigi, Vyriausybės siūlomos subsidijos būtų tik dar labiau iškreipusios sistemą, kurios tikslas – išvalstybinti pensininkų likimą.
Gyventojų vaikymas po valstybines institucijas yra nepagarba žmogui, o automatinis žmonių grąžinimas į „Sodros“ sistemą, jeigu jie neturės laiko, negalės arba nežinos apie naujai atsiradusią prievolę, yra tolygus tyčiniam pensijų kaupimo žlugdymui ir prievartiniam gyventojų grąžinimui į „Sodrą“. Į „Sodrą“ grąžinti gyventojai finansiškai nukentės dėl tokio Seimo sprendimo, kadangi ilgalaikėmis turėjusios būti investicijos taps trumpalaikėmis, negana to, įvykusiomis dar ir ekonominės krizės metu. Tai numatančių įstatymų priėmimas yra suplanuotas jau šį ketvirtadienį (birželio 28 d.).
Įsivaizduokime, ką sakytų Seimo nariai kam nors pasiūlius, kad vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį ateinančiais metais reikės persirašyti „Regitroje“, o to nepadarius – ji automatiškai nustotų galioti? Seimo nariai šauktų, kad „Regitroje“ visuomet būna eilės (tikra tiesa!), kad negalima žmonių versti pasirašyti kartą jau pasirašytą sutartį, kad informavimas kainuos brangiai ir bet kuriuo atveju 90 proc. žmonių apie tokį reikalavimą nežinos ir nenueis į „Regitrą“, likdami be civilinės atsakomybės draudimo, dėl to jiems bus blogai ir t.t. Tačiau siūlydami analogišką sprendimą pensijų kaupimui, visi tyli.
Ir nors žmonės įpratę kalbėti apie „turtingus vokiečių ir prancūzų pensininkus“, Vokietijoje VDU uždirbusio pensininko bendra pensija siekia vos 42 proc. buvusio atlyginimo, o Prancūzijoje – 49 proc. Taip yra dėl to, kad nei Vokietijoje, nei Prancūzijoje nėra antros pakopos pensijų kaupimo, todėl pensininkams tenka pragyventi iš palyginti nedidelių „Sodros“ pensijų. Tad vargu ar Kanaruose besiilsintis vokietis gerai gyvena tik dėl vokiškos „Sodros“ sistemos – veikiausiai senatvei jis taupė papildomai, trečios pakopos pensijų fonduose, ar dar kitaip.
Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Deja, lietuviškoji „Sodros“ sistema nežada mokėti net 40 proc. buvusio atlyginimo siekiančios pensijos. Oficialios prognozės rodo, kad pensijos kaupime nedalyvaujančio žmogaus „Sodros“ pensija 2060 m. sieks tik 27,2 proc. buvusio atlyginimo. Pensijų kaupimo daliai esant 5,5 proc., pensijai kaupiančio žmogaus „Sodros“ pensija bus 21,3 proc. buvusio atlyginimo, o pensijų fonde sukaupta dalis – 10,8 proc., tad kartu sudėjus jo pensija sudarys 32,1 proc. Taip, tai tikrai ne tas pragyvenimo lygis, kuriame gyvena vakarų europiečiai – bet svarbu tai, kad kaupiant pensijai, gyventojų pensijos būtų apie 5 proc. punktais aukštesnės lyginant su tuo atveju, jei Seimas visiškai sugrąžins gyventojus į „Sodros“ sistemą.
Artimiausiomis savaitėmis Konstitucinis Teismas priims sprendimą byloje dėl pensijų kaupimo pervedimų sumažinimo konstitucingumo. Komentuodamas šią bylą premjeras Andrius Kubilius klausė, iš kokių pinigų žadama kompensuoti sumažinimą ir teigė, kad “Jei mokesčių mokėtojai sutinka prisidėti prie kompensavimo kam nors, tai mes tam neprieštaraujame. Jei bus priimtas sprendimas, kad dabartinė karta nori gyventi geriau savo vaikų ir anūkų kaina, tai bus priimti tokie sprendimai.“. Šioje situacijoje būsimi pensininkai net neprašo kompensavimo – jie paprasčiausiai tikisi, kad Vyriausybė atstatys p a ž a d ą ir grąžins pervedimus iki 5,5 proc. lygio. O sprendimą leisti dabartinei kartai gyventi geriau savo vaikų ir anūkų sąskaita priėmė būtent Vyriausybė ir Seimas, nuo 2008 m. pabaigos net tris kartus apkarpę pensijų kaupimą, o paskui ir sulaužę įstatymu įtvirtintą pažadą atstatyti sumažintus pervedimus.
Šį ketvirtadienį Seimas laikys iš keturių klausimų susidedantį testą: ar Lietuvoje įmanomos reformos, ar lietuviai dar kada pasitikės pensijų kaupimu, ar piliečiai apskritai dar kada nors pasitikės reformų mūsų šalyje tęstinumu ir ar Seimui rūpi ne tik šiandieniniai pensininkai, bet ir jų vaikai bei anūkai. Taip, pensijų fondai šį ketvirtadienį gali žlugti, bet tai padarytų ne nestabilios akcijų rinkos – tuo pasirūpintų neprognozuojama valdžia.