Tuo stebėtis gal jau ir nereikėtų, nes mūsų valdininkai tokiais atvejais taip pat turi neblogą uoslę, tačiau kai kurie skuboti ambasadorių paskyrimai vis tik gana keistoki. Pavyzdžiui, diplomato N.Tankevičiaus į Estiją. Priminsiu, jog tik praėjusių metų pabaigoje N.Tankevičius buvo paskirtas vyriausiu derybininku dėl prarastos ES paramos Lietuvai, uždarant IAE. Kaip žinia, šiam uždarymui reikalinga apie 800 milijonų eurų, tuo tarpu Europos Komisija sumažino ją iki 300 milijonų eurų arba, kitaip sakant, Lietuva praranda beveik pusę milijardo reikalingos sumos.
Tokį paskyrimą dar būtų galima suprasti, jei N.Tankevičius ir jo vadovaujami derybininkai būtų išsiderėję ir atstatę Lietuvai žadėtą (ir reikalingą) beveik 800 milijonų eurų paramą IAE antrojo bloko uždarymui bei atliekų laidojimui. Tačiau šiose derybose, jei jos apskritai vyko, jokios pažangos nepasiekta. Nors pats N.Tankevičius teigia, jog „derybos tebevyksta ir jau atlikta nemažai darbų“, tačiau visuomenė apie tai visiškai neinformuota. Priešingai, iš Briuselio ateina žinios, jog Europos Komisija ir nesiruošia grįžti prie ankstesnių pažadų suteikti Lietuvai abiejų IAE blokų uždarymui reikalingą paramą. Tik prieš keletą dienų Europos Parlamento biudžeto kontrolės pranešėjas dėl IAE uždarymo M.J.Marinescu pareiškė, jog Lietuva turi džiaugtis tuo, kas jai šiuo metu žadama... Tai už kokius nuopelnus N.Tankevičius skiriamas ambasadoriumi?
Dar daugiau – jis pats, N.Tankevičius, teigia, jog derybos, geriausiu atveju, turėtų baigtis tik kitų metų viduryje. Tai kodėl, nebaigus darbų, derybininkų vadovas yra keičiamas? Juk vėl reikės skirti naują žmogų, iš naujo pradėti susitikimų maratoną Briuselyje ir t.t. O gal A.Kubiliaus Vyriausybė jau susitaikė su pusės milijardo eurų paramos praradimu? Pridėkime prie to dar milijardu eurų mažinamą ES paramos sumą 2014 - 2020 m. finansinėje perspektyvoje ir turėsime jau virš penkių milijardų litų praradimų dėl šios Vyriausybės, kuri tik rekordiškai brangiai skolinosi, neveiklumo.
Iš tikrųjų A.Kubiliaus Vyriausybė bei naujai įsteigta šioms problemoms spręsti energetikos ministerija nė nesiteikia paaiškinti visuomenei, kodėl prarasta tokia didžiulė paramos IAE uždarymui suma – net pusė milijardo eurų. Iš M.J. Marinesku galima suprasti, jog Briuselis nepatenkintas jau skirtų pinigų panaudojimu ir dabartinės Vyriausybės neveiklumu, uždarant IAE.
Tačiau yra ir kitų priežasčių. Viena jų – konservatoriai, kaip jiems yra įprasta, perimdami valdymą, neįsigilina į prieš tai dirbusių vyriausybių argumentus, viską mėgina paneigti ir pradėti iš naujo. Akivaizdu, jog dėl to buvo padaryta keletas strateginių klaidų. Pirmoji – tai skubotas 2009 m. antrojo IAE reaktoriaus uždarymas, neužsitikrinus prieš tai pilnos ir reikalingos uždarymui sumos. Tol, kol mes turėjome veikiantį ir dar iki 2018 m. galintį veikti antrąjį reaktorių, mes turėjome argumentus. Dabar gi atsitiko, kaip pas žinomus Odesos klasikus Ilfą ir Petrovą „Dvylikoje kėdžių“ – ryte kėdės, vakare pinigai. O ar galima priešingai, klausia jų herojai. Galima, atsako, bet pradžioje pinigai, po to kėdės... Tačiau konservatoriai, kaip matome, padarė priešingai.
Todėl konservatorių ir liberalų Vyriausybės neveiklumas bei nekompetencija paliko mus ir be „pinigų“, ir be „kėdžių“ t.y. ir be antrojo veikiančio ir galėjusio saugiai veikti iki 2018 m. reaktoriaus. Kol jis buvo veikiantis, mes ne tik galėjome gamintis elektros energiją, eksportuoti, o ne importuoti, bet ir ruoštis naujos AE statybai bei ramiai derėtis su Briuseliu. Dabar, neturėdami jokių stipresnių argumentų, likome tik prašytojais.
Antroji priežastis – tik perėmę valdžią, vėl gi neįsigilinę į reikalus, konservatoriai pradėjo šaukti esą buvusioji valdžia nežinia kur pradangino milijardą litų. Aišku, visa tai pasiekė ir Briuselį. Ir nors IAE uždarymo pinigus administravo net ne Lietuvos valdžia, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, tačiau milijardas niekur nėra dingęs, o panaudotas su to paties Briuselio žinia kitiems energetikos projektams, bet tokios žinios, jau pasiekusios ir Briuselį, dabar jam tarnauja tikrais ar tariamais argumentais mažinti paramą.
Finansinės krizės laikais, jau dabar svarstant 2014-2020 m. finansinę perspektyvą, suprantama pinigų visiems trūksta. Nepamirškime, jog tokios paramos reikia ir Bulgarijai. Vokietija taip pat yra sustabdžiusi savo atominių elektrinių veiklą, ir jas taip pat reikės uždarinėti.
Todėl nieko nenuveikusį vyriausiąjį derybininką dėl ES paramos IAE uždarymui, galima suprasti. Jis tiesiog susirado lengvesnį darbą, o gal ir galvoja, jog tos derybos, jei jos, kaip jau abejojau, apskritai vyko, nes jokios informacijos apie tai nepateikta, nėra labai perspektyvios. Tačiau juk „laivas skęsta“ ir valdininkams reikia skubėti ieškoti sausesnių ir „šiltesnių“ vietų.