Šiame straipsnyje norėtume pateikti skirtingų elektros šaltinių gamybos kainas ir jų įtaką galutiniam vartotojui Lietuvoje. Energetikos ekspertai ragina kalbėti apie energetikos ūkio plėtrą, kol dar nevėlu. Todėl pateiksime kiekvienam aktualius skaičius.

Žmonės turi suprasti, kad labai maža dalis žmonių gerai gyvena iš AEI plėtojimo, tačiau už jų gerovę susimoka visi Lietuvos gyventojai, naudojantys elektrą ir šilumą. Nieko naujo, tai tik verslas, tačiau norėtųsi, kad šis verslas būtų atsakingas ir sąžiningas. Pvz., reikia paminėti, kad šilumos gamyboje biokuro naudojimas gali turėti teigiamų pasiekimų, jei jo plėtojimas bus teisingai pamatuotas prisirišant prie esamų biokuro kiekių. Tačiau reikia nepamiršti paminėti fakto, kad didesniems miestams jų gaminama šilumos dalis nelabai galės viršyti 20-30 proc. poreikio žiemą. Nes turi būti užtikrinamas jų veikimas kogeneraciniu režimu (šilumos ir elektros gamyba) ištisus metus. Biokuro jėgainių panaudojimas šilumos gamybai galėtų sumažinti jos kainą ~10-20 proc. miestuose, kuriuose jos būtų pastatytos, tačiau didins elektros energijos kainą visiems Lietuvos gyventojams ir verslui

Atsižvelgus į Lietuvos energetikos ūkio vystymą, kiekvienam gyventojui (energijos vartotojui) svarbu, kiek jis mokės už elektrą ir šilumą. Palyginkime skirtingus elektros energijos gamybos būdus ir kiek gyventojai turėtų mokėti, jei turėtų laisvę rinktis generavimo šaltinį. Pateikiama supirkimo kaina iš skirtingų elektros generavimo šaltinių, kuri yra patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK).

Dabar palyginkime skirtingus elektros energijos gamybos būdus:

1. Saulės fotoelementai

Elektros energijos supirkimo tarifas yra nuo 1,04 Lt/kWh iki 1,80 Lt/kWh. Gyventojas pasirinkęs, kad į jo namus atitekėtų elektros energija, pagaminta saulės elementais, įvertinant perdavimo, skirstymo ir nuostolių kainą, turėtų mokėti nuo 1,6 Lt/kWh iki 2,5Lt/kWh.

2. Biomasės jėgainės

Elektros energijos supirkimo tarifas yra nuo 0,37 Lt/kWh iki 0,50 Lt/kWh, todėl gyventojas turėtų mokėti už elektrą nuo 0,67-0,85 Lt/kWh.

3. Vėjo elektrinės

Biokuro jėgainių panaudojimas šilumos gamybai galėtų sumažinti jos kainą ~10-20 proc. miestuose, kuriuose jos būtų pastatytos, tačiau didins elektros energijos kainą visiems Lietuvos gyventojams ir verslui.
V.Ognerubovas, D.Laurinavičius

Elektros energijos supirkimo tarifas 0,30 Lt/kWh (12 metų periodui). Likusį vėjo jėgainės eksploatavimo laikotarpį (13-18 m.) elektros energijos pardavimas rinkos kaina – apie 0,20-0,25 Lt/kWh. Vidutinė elektros kainą per eksploatacijos laikotarpį, kuri turi būti įskaičiuota į tarifą gyventojams yra apie 0,25 Lt/kWh. Tačiau įvertinus kitas sąnaudas, kurias patiria Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius (LESTO) – t.y. galios rezervavimo, dažnio palaikymo ir kitas, reikia prie 0,25 Lt/kWh dar pridėti ~0,05-0,10 Lt/kWh. Todėl reali elektros kaina per eksploatacijos laikotarpį sudaro 0,30-0,35 Lt/kWh. Įvertinus LESTO šios dienos paslaugų kainas ir kitas išlaidas (~0,30 Lt/kWh), elektrą gyventojui kainuos apie 0,60-0,65 Lt/kWh.

4. Hidroenergijos jėgainės

Elektros energijos supirkimo tarifas yra nuo 0,22 Lt/kWh iki 0,28 Lt/kWh, todėl gyventojas turėtų mokėti už elektrą nuo 0,52-0,58 Lt/kWh.

5. Atominėje elektrinė (AE)

Visagino AE prognozuojama ir finansų ministerijos patvirtinta savikaina: 0,17-0,25 Lt/kWh pirmus 18-20 m. ir 0,07-0,10 Lt/kWh likusius 40 m. Eksploatuojant Ignalinos AE (uždaryta 2009 m.) su 5000 darbuotojų elektros energijos gamybos savikaina buvo apie 0,06 Lt/kWh, todėl prognozuojama naujos AE elektros savikaina 0,07-0,10 Lt/kWh visiškai padengia infliaciją ir kitas Lietuvos aktualijas.

Vidutinė elektros gamybos kaina per VAE eksploatacijos laikotarpį - 0,12-0,15 Lt/kWh, įvertinat eksploatavimo ir uždarymo išlaidas (įskaitant kuro laidojimą). Tačiau įvertinant faktą, kad elektros energijos prognozuojama rinkos kaina 2020-2040 m. apie 0,20-0,25 Lt/kWh, dėl to elektros kaina galutiniam vartotojui bus apie 0,50-0,55 Lt/kWh.

Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtotojai mėgsta pabrėžti, kad ateityje AEI pigs, tačiau, kažkodėl „pinganti“ vėjo energetika Lietuvoje pareikalavo elektros energijos supirkimo tarifą padidinti nuo 0,22 Lt/kWh iki 0,30 Lt/kWh.
V.Ognerubovas, D.Laurinavičius

Skaičiai rodo, kad rinkos sąlygomis gali gyvuoti tik AE, o atsinaujinančius išteklius naudojantys elektros ir šilumos gamybos būdai turi būti plėtojami labai atsakingai ir pamatuotai. Reikia pradėti galvoti apie rinkos modelį šiame sektoriuje, nes kol tarifai bus tvirtinami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, tol korupcija ir lobizmas labai veiks elektros energijos ir šilumos kainas.

Pabaigai norime priminti, kad atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtotojai mėgsta pabrėžti, kad ateityje AEI pigs, tačiau, kažkodėl „pinganti“ vėjo energetika Lietuvoje pareikalavo elektros energijos supirkimo tarifą padidinti nuo 0,22 Lt/kWh iki 0,30 Lt/kWh. Biokuro jėgainių supirkimo tarifas šiais metais buvo padidintas nuo 0,30 Lt/kWh, iki 0,37 - 0,45 Lt/kWh. Tokie tarifai yra atviras kelias AEI plėtrai, todėl kai kuriems plėtotojams labai parūpo visais įmainomais būdais sužlugdyti AE projektą, kad Lietuvoje nebūtų sąlyginai pigios elektros energijos generavimo šaltinio.

Šalyse, kur AEI naudojimo procentas yra didžiausias t.y. Danija ir Vokietija, elektros energijos kaina gyventojams yra apie 0,90 Lt/kWh. Jei mes ir verslas Lietuvoje pasiruošę tiek mokėti už elektrą, tada galim vystyti viską, nes nuo to tik priklausys AEI plėtojančių verslininkų pelnai. Jei mums aktuali dar ir kaina, Lietuvoje privalome pastatyti AE. Atominė energija plačiai naudojančioje Prancūzijoje elektros energijos kaina yra artima tai kainai, kurią mokame mes - apie 0,45-0,50 Lt/kWh.

Be abejonės, spaudoje pasirodo ir per daug optimistiniai VAE projekto vertinimai. Tačiau niekaip neatlaiko kritikos teiginiai, kad VAE projektas yra patrauklus esant 10 proc. palūkanų normai. Realiai jis gali būti įgyvendinamas esant mažesnei nei 8 proc. palūkanų normai.