Šiandien, dairydamasis prabangiausioje – tiesiogine prasme „prabangiausioje“ taip pat – Vilniaus vasaros sezono parodoje, jaučiuosi panašiai, bet, apsiginklavęs žinojimu, sau ir kitiems primenu: čia, Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje, rodomi originalai. Spalvas šie XVI ir XVII amžiaus leidiniai išsaugojo todėl, kad jų gamybos metu buvo naudojamos kokybiškiausios ir progresyviausios medžiagos – popieriui negailėta skudurų, ofortiniams dažams – klampumo, o akvarelei – kiaušinių. Kitaip ir negalėjo būti – didžiųjų geografinių atradimų amžiuje žemėlapiai buvo aktyviai naudojamas darbo įrankis.

VU bibliotekos žemėlapių ir retų spaudinių paroda „Su Merkatorium aplink pasaulį“ demonstruoja energingųjų amžių kontekstą. Prieš 500 metų gimęs flamandų kartografas Gerardas Merkatorius (1512–1594) savo misijai atlikti gavo neįtikėtiną kiekį šviežios medžiagos – nuo Magelano kelionės aplink pasaulį duomenų iki galimybės sudaryti pirmą tikslų Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės (LDK) žemėlapį. G. Merkatorius sukūrė iki šiol naudojamą kartografinę projekciją – su meridianais ir lygiagretėmis, pavadintą jo vardu. Jis taip pat suvienodino žemėlapiuose naudojamus žymėjimus, simbolius ir koordinačių sistemos gradavimą. Faktiškai, jis padarė tvarką srityje, kurioje iki XVI amžiaus šalia faktų buvo visiškai organiškai rodomi mitai, pasakos ir subjektyvios keliautojų interpretacijos.

Ernestas Parulskis
M. K. Radvila Našlaitėlis turbūt buvo pirmasis lietuvis, pamatęs Sfinksą, Nilo potvynį, aprašęs Memfį ir pakilęs į Cheopso piramidės viršūnę. Ir pirmasis, paragavęs bananų.
Mane ypač sudomino kelių leidinių vitrina. Vienas eksponatas – knyga „Hierosolymitana peregrinatio...“, išleista Braniewe 1601 metais. Tai – europinis bestseleris, išleistas apie 20 kartų lotynų, lenkų, vokiečių bei rusų kalbomis. Knygos autorius yra LDK rūmų maršalas, Trakų ir Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616), aprašęs 1582-84 metais vykusią savo piligriminę kelionę į Jeruzalę bei kitas Artimųjų Rytų šalis. Tokią kelionę atlikti vaivada pasižadėjo sunkios ligos metu, bet atliktas maršrutas rodo, kad išgijęs ligonis tapo smalsiu nuotykių ieškotoju - M. K. Radvila Našlaitėlis pabuvojo Palestinoje, Sirijoje, Egipte, Kipre ir Kretoje, piligrimystės tiksle, Jeruzalėje tepraleidęs dvi savaites iš dviejų metų.

Avantiūristinė didiko nuostata nebuvo išskirtinė. Piligriminėms kelionėms Bažnyčios intelektualai negailėdavo kritikos. Jie rašė, kad piligrimams kelionės tampa ne proga atgailauti ir melstis, o gera proga pasitraukti iš namų, išvengti darbų ir gerai pasilinksminti. Knygoje „LDK kultūra“ rašoma, kad dažna LDK piligrimų yda buvo girtuoklystė, nes „maldininkai paprastai keliaudavo anaiptol ne tuščiomis, o apsirūpinę alumi ir degtine“. Laikmečio liudininkas Tomas Kempietis rašė, kad „tos relikvijos dažnai lankomos iš smalsumo, norint pamatyti naujų dalykų; tokiais nekilniais motyvais ir be atgailos dvasios daromos kelionės neduoda daug naudos įpročiams pataisyti“.

Negalime teigti, kad vienas turtingiausių LDK žmonių į kelionę išsirengė tik tam, kad išsisuktų nuo pareigų tėvynėje ir nevaržomai palėbauti, bet faktas akivaizdus – jo aplankytos vietos visiškai atitinka populiariausias šiandieninių atostogų kryptis. M. K. Radvila Našlaitėlis turbūt buvo pirmasis lietuvis, pamatęs Sfinksą, Nilo potvynį, aprašęs Memfį ir pakilęs į Cheopso piramidės viršūnę. Ir pirmasis, paragavęs bananų: „[...] Sirijoje, būtent, Tripolyje, Baalbeke ir ypač čia, Damaske, galima rasti dėl gerumo labai teiktiną vaisių rūšį, kurią vadina daugelio tautų vartojamu žodžiu „mauza“ [bananas]. Iš pažiūros tas vaisius panašus į mūsų agurką, tiktai kiek ilgesnis, storesnis, labiau įlinkęs. Auga krūmuose, kaip Avelino riešutai. Kartais ant vienos šakos tokių vaisių išauga po penkiasdešimt. Tada kaip melionai nusvyra ant žemės ir, ilgiau pagulėję, supūva, todėl juos surenka dar neprinokusius. [...] Skonis ir kvapas panašus į prinokusių kriaušių [...]. Labai sotūs: suvalgęs su duona arba sūriu du vaisius, visai pavalgai. Šių kraštų krikščionių nuomone, Adomas ir Ieva rojuje valgę šituos vaisius [...]“, rašo keliautojas savo dienoraštyje.

Ernestas Parulskis
Tai buvo pirmas originalus, pagal matavimus atliktas ir todėl tiksliausias iš visų iki tol pasirodžiusių LDK žemėlapių.
tokio žemėlapio neturėjo net iki 1772 m.
Ši kelionė, gal ir nesuteikusi jos dalyviams „dvasios atgailos“, inspiravo labai svarbaus LDK civilizacinio produkto atsiradimą. Praktiškai pajutęs modernios kartografijos naudą, M. K. Radvila Našlaitėlis XVI amžiaus pabaigoje surinko specialistų komandą ir pats vadovavo lauko kartografavimo darbams. 1600 metais mūsiškių parengtas LDK žemėlapis buvo nuvežtas į Europos kartografijos centrą Amsterdamą. Ten, pagal pateiktus brėžinius žemėlapį išraižė garsus Amsterdamo graveris Hesselis Geritszas (lot. Hessel Gerardus, 1580/81–1632), išspausdino Willemas Janszonas (lot. Guilielmus Janssonius, 1571–1638). 1613-ais metais žemėlapis buvo atspausdintas.

Tai buvo pirmas originalus, pagal matavimus atliktas ir todėl tiksliausias iš visų iki tol pasirodžiusių LDK žemėlapių. Lenkija tokio žemėlapio neturėjo net iki 1772 m. Žemėlapis, kuris rodomas parodoje, šalia M. K. Radvila Našlaitėlis kelionės aprašymo, nėra tas, išleistas 1613 metais. Jų teišlikę du ir jie saugomi Upsalos universiteto bibliotekoje bei Veimaro hercogienės Anos Amalijos bibliotekoje. VU bibliotekos ekspozicijoje rodomas mažesnis originalo variantas, išspausdintas 1646 m. J. Jansonijaus parengtame atlase „Atlas novus“.

Štai toks pasakojimas atsiranda apžiūrėjus tik du parodos eksponatus. P. Smuglevičiaus salėje tokių diskursų galima susiformuoti daugybę – biblioteka pateikia labai platų, net – globalų, XVI-XVII amžių kelionių ir atradimų dokumentų spektrą. Bet galima ir nesigilinti į turinį. Senieji žemėlapiai šiandien puikiai atlieka jiems neskirtą funkciją – netekę pragmatiškojo prado, jie tapo nepaprastai gražiais grafikos kūriniais. Iki šiol ryškiais.

Paroda „Su Merkatorium aplink pasaulį“ veiks nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki spalio mėn. Parodos lankymas VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. arba ekskursijų metu po VU architektūrinį ansamblį ir biblioteką. Ekskursijos užsakomos iš anksto, visa informaciją galima rasti bibliotekos internetinėje svetainėje.