Jei iki pernai metų pabaigos nebuvo nė kalbų, kad „Gazpromas“ su Lietuva sės prie derybų stato dėl ES trečiojo energetikos paketo direktyvų dujų sektoriui įgyvendinimo, tai šiandien matome, kad jos vyksta, ir gana sėkmingai.
Po ilgų išsisukinėjimų, grasinimų arbitražo teismais ir vienos didžiausių Europoje Lietuvai kainos už gamtines dujas, Rusijos milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad buvo priversta sutikti su AB „Lietuvos dujos“ veiklos skaidymu į tris įmones. O mūsų Vyriausybė sutiko toliau tartis dėl „Gazpromo“ akcijų dalies naujai steigiamose įmonėse ir užtikrinti rusiškų dujų tranzitą į Kaliningradą.
Žengtas dar vienas žingsnis realiai veikiančios dujų rinkos link.
Turbūt kiekvienas supranta, kad vien tik pašūkavimais, jog mums reikia pigesnių dujų, pigiau jų negausime. Matant, kaip sunkiai sekasi susitarti su „Gazpromu“, energetinę šalies nepriklausomybę garantuojanti ir viena realiausių galimybė gauti pigesnes dujas – Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) Klaipėdoje statyba.
Dujų poreikis nemažės
Net ir pastaruoju metu suaktyvėję biokuro verslo plėtotojai teigia, kad po 2020 m. metinis gamtinių dujų poreikis Lietuvoje bus apie 2 mlrd. kub. metrų. Taigi tokį didelį kiekį gauti pigiau suinteresuoti tiek gyventojai, tiek verslininkai. Šioje situacijoje nereikėtų sakyti, kad siekis turėti pigesnių dujų užkerta kelią šilumos gamybai iš biokuro. SGDT sudarytų sąlygas gauti pigesnių dujų visiems jų vartotojams, o jei verslas sugebės geriau išnaudoti biokurą ir pigiau gaminti energiją be gamtinių dujų, tai galime tik skatinti ir padėti plėtoti.
Numatoma, kad dujiniai pajėgumai, ypač kaip rezerviniai, šilumos gamyboje bus naudojami ir ateityje. Be to, elektros gamyboje dujų vartojimas neturėtų mažėti, nes netgi tokios efektyvios biokuro jėgainės kaip „Avedore 2“ Danijoje iki 40 proc. energijos gamybai naudoja dujas.
Didėjant vėjo jėgainių generuojamos elektros energijos daliai, reikės rezervų, kurie veiktų tuomet, kai nebus vėjo. Geriausiai šį vaidmenį gali atlikti ne kas kita, kaip kad rezerviniai elektros generacijos pajėgumai, veikiantys dujų pagrindu.
Jeigu plėtojantis dujų rinkai jų kaina bus atsieta nuo naftos kainos ir dėl geresnio pasiūlos-paklausos santykio dujų kaina ateityje bus mažesnė nei naftos kaina, tikėtina, kad gamtinės dujos užkariaus nemažą transporto degalų rinkos dalį. Jau šiuo metu mazutas laivų degalų rinkoje keičiamas dujomis.
Kasmet taupytume apie 400 mln. litų
Iš visų Vyriausybės Seimui pateiktų energetinių projektų mažiausiai aistrų sukėlė būtent SGDT projektas. Atrodo, ir didesnė dalis opozicijos patikėjo jo nauda valstybei. Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektui pasiekus Seimo plenarinių posėdžių salę, po pateikimo už jį balsavo net 82 Seimo nariai iš 94 dalyvavusių balsavime. 11 parlamentarų susilaikė ir tik vienas buvo prieš šį projektą.
Jam nepritarti reikštų tą patį, kaip kad nepritarti Lietuvos žmonių siekiui gauti pigesnes dujas nei jas tiekia šiuo metu vienintelis rusų „Gazpromas“. 2011 m. vidutinė jų kaina ties Vokietijos siena buvo 939 Lt už 1000 kub. metrų. Lietuva, būdama arčiau, už tas pačias gamtines dujas mokėjo 18 proc. daugiau - 1003 Lt už 1000 kub. metrų.
Jei kasmet suvartojamų 2 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų įsigytume rinkos kaina per suskystintų gamtinių dujų terminalą, įskaitant jų transportavimą ir išdujinimo kaštus, per metus būtų sutaupoma per 0,4 mlrd. litų. Be to, alternatyvos atsiradimas ne tik sukurtų gamtinių dujų rinką Lietuvoje, bet ir paskatintų dabartinį monopolininką mažinti vamzdynu teikiamų dujų kainą.
Seime pradėtas svarstyti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas sudarys sąlygas valstybės valdomai ir kontroliuojamai AB „Klaipėdos nafta“ iki 2014 m. gruodžio Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje įrengti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir sujungti jį su magistraliniu dujotiekiu.
Šis terminalas bus laikomas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu įrenginiu, o jo operatorius – strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone.
Matome akivaizdžią ekonominę projekto naudą Lietuvai, tačiau nereikėtų pamiršti ir politinio saugumo. Šiuo metu „Gazpromas“ įvairiais būdais stengiasi didinti savo įtaką Baltijos regione, turėdamas gana rimtų svertų, susijusių su gamtinių dujų tiekimu. Šių svertų nebelikus, nuo Rytų kaimynės nepageidaujamos įtakos Lietuva bus labiau apsaugota ir ekonomiškai, ir politiškai.
Didžiausi vartotojai projektui pritaria
Verslininkai neturėtų nuogąstauti dėl numatomos prievolės pirkti 25 proc. dujų kiekio iš aukštesnę kainą pasiūliusio tiekėjo, nes to bus reikalaujama tik tuo atveju, jei kaina bus mažesnė už Vyriausybės nustatytąją. Jei tokio reikalavimo nebūtų, verslininkai, tikėtina, patirtų „Gazpromo“ spaudimą sudaryti ilgalaikes jiems nepalankias sutartis.
Ne mažiau kaip 25 proc. Lietuvos dujų rinkos sudarytų per alternatyvų šaltinį – SGDT – tiekiamos dujos. Ne mažiau kaip 25 proc. „Lietuvos dujų“ rinkos sudarytų ir „Gazpromo“ importuojamos gamtinės dujos. Kaip matome, abiem tiekėjams užtikrinamos konkurencingos ir nediskriminacinės sąlygos. Tuo tarpu dėl likusių 50 proc. tiekiamų dujų vyktų konkurencija. Susiformavus efektyviai veikiančiai dujų rinkai, Vyriausybė galės nebetaikyti šios 25 proc. taisyklės.
25 proc. sudaro apie 750 mln. kub. metrų ir tai pirmas laiptelis nuo kurio Lietuva pasaulinėje rinkoje gali tikėtis gauti dujas gera kaina.
Didžiausias Lietuvos gamtinių dujų vartotojas yra koncernas „Achema“. Energetikos ministras patikino, kad „Achemos“ vadovybė vienareikšmiškai pritarė šio terminalo statybai, kaip ir kitos įmonės – didelės dujų vartotojos.
Apsižvalgyta ir dėl galimo dujų tiekėjo. „Klaipėdos naftos“ vadovo teigimu, tikėtina, kad tai gali būti dujos iš Amerikos ir Australijos. Nors šiuo metu didžiausias gamtinių dujų eksportuotojas pasaulyje – Kataras, 2010 m. eksportavęs 79 mlrd. kub. metrų, po 5-10 metų nauji gamtinių dujų skystinimo terminalai pradės veikti Afrikoje, Kanadoje, JAV ir Rusijoje, rinkai pasiūlydami daugiau nei 70 mlrd. kub. metrų dujų. Su potencialiais dujų tiekėjais jau deramasi.
Nuomoti ar pirkti?
Lietuvių pasirinktas terminalas gali išdujinti apie 4 mlrd. kub. metrų dujų. Pasigirsta kritikos, kad jis - per didelis Lietuvai. Tačiau tai nėra svarbiausia terminalo charakteristika. Tokius pačius išdujinimo pajėgumus su panašiais kaštais galima pastatyti ir mažame laive arba šiam terminalui nesunkiai galima sumontuoti 6 mlrd. kub. metrų išdujinimo pajėgumus. Svarbiausia – terminalo tūris, kuris mūsų pasirinktame variante siekia 170 tūkst. kub. metrų. Toks tūris pasirinktas pagal tai, kad terminalą papildantys tanklaiviai paprastai būna nuo 130 iki 150 tūkst. kub. metrų dydžio. Pats terminalas turi būti šiek tiek didesnis už papildančius tanklaivius, nes jame visuomet turi likti apie 20 proc. dujų.
Jei būtume įsigiję mažesnį laivą, 90 tūkst. kub. metrų, kas buvo siūloma iš pradžių, tiekimo kaštai būtų reikšmingai išaugę. Jei papildantis tanklaivis būtų tokio paties dydžio, jis nesugebėtų išpilti visų dujų ir turėtų stovėti. Prastovos para kainuotų apie 150 tūkst. JAV dolerių. Mūsų pasirinkimą lėmė siekis optimizuoti tiekimo kaštus.
Atsakymą į dažniausiai pateikiamą klausimą, kodėl pasirinkta nuoma, o ne laivo pirkimas, diktuoja skaičiai. Jei laivą pirktume, jis, įvertinus papildomus kaštus, pagal „Klaipėdos naftos“ skaičiavimus Lietuvai atsieitų 156 mln. Lt brangiau nei pasirinkus nuomą. Be to, laivą galima būtų įsigyti tik 2016, o ne 2014 m., kaip dabar yra nuomos atveju.
Jei kiti projekto elementai vėluotų, dabar užsakytą laivą galima panaudoti kaip dujų tanklaivį, nepatiriant žymių nuostolių. Jis bus pristatytas kartu su profesionalų įgula. Verta pažymėti, kad po 10 metų laivą Lietuva galės išpirkti už ekonomiškai patrauklią likutinę vertę. Mokėjimai už nuomą išdėstyti 10 metų ir finansuojami iš laivo veiklos, todėl valstybei nieko nekainuoja.
Visą eksploatacijos riziką įsipareigojo prisiimti „Hoegh LNG Ltd.“ kompanija, atliksianti ir techninę jo priežiūrą. Be to, dirbti su sudėtinga technologija palaipsniui bus apmokomi mūsų specialistai.
Plaukiojanti suskystintų gamtinių dujų saugykla su išdujinimo technologija pasirinkta viena moderniausių ir saugiausių pasaulyje. Konkursą laimėjusi Norvegijos kompanija „Hoegh LNG Ltd.“ laivą-saugyklą stato Pietų Korėjoje. Laivas apsaugotas nuo įvairių diversijų, atsparus mechaniniams smūgiams.
Gali būti regioninis terminalas
Veikdamas maksimaliu režimu SGDT gali tenkinti 75 proc. visų Baltijos šalių dujų rinkos ir galėtų tarnauti kaip regioninis terminalas. Šiuo metu Lietuvos metinis poreikis – 3,4 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų. Lietuva pagal dujų suvartojimą užima 61 proc. bendros Baltijos šalių dujų rinkos.
Mūsų privalumas, kad Klaipėdos jūrų uostas yra neužšąlantis, veikiantis ištisus metus, skirtingai nuo kitų Baltijos šalių uostų.
Pavyzdžiui, Rygos įlanka yra užšąlanti, todėl SGD terminalas Latvijoje žiemą neišvengiamai būtų stabdomas ir veiktų ne taip efektyviai kaip Lietuvoje. Nepaisant to, Lietuva sveikina latvių norą savo šalyje statyti dujų terminalą gaunant ES struktūrinių fondų paramą.
Terminalas techniškai gali būti regioninis. Jei ES pritartų, be problemų būtų galima aptarnauti tiek Latviją, tiek Estiją. Ko reikia? Su numatytu dujotakiu iš Klaipėdos iki Jurbarko galima būtų įpumpuoti apie 2 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų. Lygiai tokį patį kiekį būtų galima įpumpuoti į Latviją. Nutiesus naują 700 mm vamzdį nuo Klaipėdos iki Kuršėnų galima būtų įpumpuoti ir visus 4 mlrd. kub. metrų. Tuomet, pasinaudojant Inčiukalnio saugyklomis, terminalas galėtų padengti 75 proc. Baltijos šalių dujų poreikio.
Tikėkimės, kad tolesnėse įstatymo svarstymo ir priėmimo stadijose Seimo nariai gana vieningai jį rems ir kokios nors neskaidrios įtakos nesutrukdys jo priimti.