Beveik prieš metus buvo nuspręsta, kad Amerikos pirmininkaujami 2012-ųjų G8 ir NATO viršūnių susitikimai vyks vienas po kito tame pačiame mieste Čikagoje. Tačiau išrinktasis Rusijos prezidentas V.Putinas dalyvauti Rusijos ir NATO tarybos posėdyje atsisakė.
Atsižvelgdamas į tai, JAV prezidentas B.Obama netikėtai pakeitė G8 viršūnių susitikimo vietą, perkeldamas ją iš Čikagos į Kemp Deividą. Tai jis padarė nepraėjus nė savaitei po V.Putino išrinkimo. Kaip nurodė „Newsru“, pastangos Amerikai kainavo milijonus dolerių, tačiau norėta pagerinti santykius su Rusija, išvengiant demonstratyvaus V.Putino išvykimo, vos tik pasibaigs G8 renginys.
Atsisakymais – per savigarbą
Tačiau, perkėlus G8 vietą, po dviejų mėnesių V.Putinas telefonu B.Obamai pranešė, kad ir į Kemp Deividą jis nevyks. „Reuters“ pranešė: vietoje savęs jis siunčia premjerą D.Medvedevą, nes pats turėsiąs baigti formuoti vyriausybę. JAV Baltieji rūmai paskelbė, kad prezidentas B.Obama supranta V.Putino sprendimą, sveikina D.Medvedevo dalyvavimą G8. Informuota, kad abu prezidentai susitarė susitikti G20 forume Meksikoje birželio mėnesį. B.Obamos atstovas spaudai J.Carney buvo paaiškinęs, kad V.Putino atsisakymas nedarys įtakos JAV prezidento planams vykti į Vladivostoke rengiamą Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumo susitikimą.
Todėl demokratiškoms G7 narėms nelieka priežasčių kviesti Rusijos į šį klubą. Kartu atkreiptas dėmesys, kad B.Obama ignoruoja JAV ambasadoriaus M.McFaulo Maskvoje „Putino banditų“ vykdomą puldinėjimą, nors tai – šiurkštus Vienos diplomatinių santykių konvencijos pažeidimas (buvo klausytasi ambasadoriaus telefono pokalbių, įsilaužta į jo el. paštą). Žurnalas patarė B.Obamai V.Putiną „pastatyti“ į vietą ir tiesiai pareikšti, kad su juo nesusitiks, kol išpuoliai prieš ambasadorių nesiliaus.
Istorinis demaršas
Buvęs prezidento V.Putino patarėjas ekonomikos klausimams A.Ilarionovas, rengęs prezidentą tokiems viršūnių susitikimams, „Svobodos“ radijui teigė, kad kito asmens siuntimas vietoje savęs šioje grupėje yra neįsivaizduojamas. Per visą organizacijos evoliucijos nuo G5 iki G8 istoriją nėra buvę nieko panašaus. Išskyrus atvejį, kai prezidentas B.Jelcinas vietoje savęs į viršūnių susitikimą siuntė premjerą V.Černomyrdiną. Buvo nutarta padaryti specialią išimtį dėl B.Jelcino sveikatos būklės, nes prezidentas tikrai sirgo.
Priežastis yra ta, kad 1975-ųjų pradžioje, vos įkūrus forumą, buvo sutarta, kad klubas yra neformalus ir yra skirtas būtent valstybių vadovų neformaliam bendravimui. Todėl lyderių pakeisti niekas negali. Negalima vietoj savęs pasiųsti kito asmens. O D.Medvedevo siuntimas vietoj prezidento yra šios organizacijos bazinių taisyklių pažeidimas. Griežtų taisyklių nesilaikymą B.Obama priėmė. Taip Vakarai tampa teisės normų, sukurtų dar iki Rusijos dalyvavimo, griovimo bendrininkais.
A.Ilarionovas teigia, kad B.Obama Rusijos vadovams atrodo nuolaidus. Todėl šį kartą buvo nuspręsta patikrinti jo tvirtumą. Pasaulis yra pratinamas priimti Rusijos sprendimus. Šie yra agresyvios politikos dalis. Tokia politika stengiamasi JAV išstumti iš Europos kaip nereikalingą konkurentą. Šiam tikslui yra stiprinama Maskvos-Berlyno ašis.
Tai primena XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos politiką Europoje. Siekiama parodyti, kad tam tikros teritorijos, regionai yra Rusijos interesų laukas, į kurį kitiems nedera kištis. Tokių atvejų pastaraisiais metais būta ne vieno. 2003-iaisiais Rusija leido suprasti, kad Irakas yra jos privilegijuotųjų interesų sritis, į kurią nedera lįsti JAV. 2008-aisiais Rusija demonstratyviai okupavo dalį Gruzijos. O šių metų spalį, per Gruzijos parlamento rinkimus, Kaukaze Rusija rengs karinius manevrus. Jie primena 2006, 2007, 2008 m. manevrus, kurie tapo įžanga karinei agresijai prieš Gruziją.
Vietoj JAV – į okupuotas teritorijas
A.Ilarionovą puikiai papildytų buvusio Rusijos prezidento D.Medvedevo teiginiai. Kaip pranešė „Newsru“, prieš pusmetį apsilankęs Kaukaze, jis žurnalistams tiesmukai nurodė tikrąjį užpuolimo 2008-aisiais tikslą – tuo norėta sutrukdyti Gruzijai tapti NATO nare. Karas su Gruzija „kai kuriuos kaimynus nuramino, parodydamas jiems, kad Rusijos atžvilgiu reikia elgtis teisingai“. Tai buvusi „visiškai reikalinga“ „pamoka“ „kai kuriems partneriams, įskaitant NATO, tai buvo signalas, kad, prieš nusprendžiant plėsti Aljansą, reikia pagalvoti apie geopolitinį stabilumą“.
O JAV prezidento planuose ilgiau nelaukus atsirado pasikeitimų. Kaip nurodė „Newsru“, derybos su D.Medvedevu Kemp Deivide trumpinamos, atsisakyta kalbėtis apie priešraketinę gynybą ir dvišalį ekonominį bendradarbiavimą. Išbrauktas planuotas susitikimas Baltųjų rūmų ovaliajame kabinete. B.Obama taip pat atsisakė dalyvauti minėtame forume Vladivostoke. Priežastis – rugsėjo 3 d. prasidėsiantis Demokratų partijos suvažiavimas.
Kai šių metų gegužės pradžioje JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais T.Donilonas Maskvoje įteikė V.Putinui B.Obamos laišką apie JAV ir Rusijos santykių plėtrą, V.Putinas pareiškė, kad tai bus įmanoma tik tada, kai JAV traktuos Rusiją kaip lygiavertę partnerę. Nors yra akivaizdu, kad Vašingtono ir Maskvos koordinavimo reikia daugeliu klausimų – branduolinio ginklo neplatinimo, Irano, Sirijos, Afganistano, Rusijos stojimo į PPO, tačiau JAV žurnalas spėja, kad blogiausia dar laukia ateityje.
Putino Rusija planuoja plėstis
Vakarų leidiniuose pasirodė vertinimų, kad RF ir JAV santykių atlydys baigiasi, jog RF ir NATO taryba gali būti palaidota, kad G8 gali virsti G7.
Ar pastarasis V.Putino poelgis yra epizodinis netikėtumas ar bendrųjų jo nuostatų dalis?
Per rinkimų kampaniją savo viziją V.Putinas išdėstė programiniame straipsnyje apie užsienio politiką. Rusų kalbos erdvę V.Putinas regi visose buvusios SSRS respublikose ir Europos žymioje dalyje, o žlugusią SSRS tapatina su didžiąja Rusija, susidariusia dar XVIII amžiuje. Smerkdamas XX a. pradžios tautų apsisprendimo propaguotojus, V.Putinas siūlo glaudžią integraciją posovietinėje erdvėje.
V.Putinas ėmėsi atkurti valstybės modelį, apirusį po 1991-ųjų. Dabar „surinkinėjamos“ prarastos imperijos dalys. Energetika yra išorės lėmimo svertas. JAV dėmesiui nuo kitų teritorijų atitraukti naudojami Iranas su Sirija, kurie tam turi tarnauti kiek galima ilgiau. Susigrąžinimo planuose pirmoji įrašyta Ukraina. Po to seka Vidurinė Azija, vėliau – Baltijos valstybės.
Beje, demaršui nevykti į Kemp Deividą V.Putinas pasirinko gegužės 9-ąją – Rusijoje švenčiamą Pergalės dieną.