Nors mes jau prieš metus teigėme, kad, artėjant realiems veiksmams, susijusiems su naujosios AE statybomis, iš letargo miego bus pažadinti žalieji, kurie turės organizuoti visuomenės susirūpinimą šiuo klausimu, toks dalyvių masiškumas mus nustebino. Kaip kokiose socialistinėse lenktynėse vieni per kitus žalieji, pramonininkai, valstiečiai, buvę komunistai ir buvę komjaunuoliai skuba pritarti referendumui ir jį organizuoti.
Gal iš tiesų kas nors kokį prizą įsteigė už didžiausius laimėjimus kovoje su lietuvišku reaktoriumi? O gal paprasčiausiai noras laiku pasirodyti Vladimiro Putino akyse kaip tikram kovotojui su Lietuvos atomine jėgaine tiesiog krūtinę drasko? O gal „Valstybės“ redakcija, kadangi nepriklauso nomenklatūrai ir neturi jai būdingos uoslės, nesupranta, kad po rinkimų daug kas keisis ir jau dabar reikia keisti geopolitinę orientaciją?
Su tokiu įkarščiu priešinantis Lietuvos reaktoriui ir užmerkiant akis prieš Rusijos statomas jėgaines, visai netrukus bus galima sulaukti dienos, kai pasidabinusi raudonais gvazdikais Lietuvos delegacija išvažiuos pasitikti Kaliningrado AE ir jos dosniai Lietuvai tiekiamos elektros energijos. Vaizdelis primintų 1940 m., kai, rusų istorikų žodžiais, „iškankinta kapitalistinių buožių, lietuvių tauta su džiaugsmu ir gėlėmis sutiko išvaduotojų tankus“.
Taigi jei nenorime, kad vaizdas atrodytų būtent taip, tai, ponai politikai, žalieji, pramonininkai ir juos aptarnaujantis personale, visokie ekspertai ir t. t., bent jau pakeiskite referendumo formuluotę taip, kad būtų galima apsimesti, jog šiuo istorijos etapu jums rūpėjo atsinaujinantys ištekliai, o ne laiku atiduoti pagarbą V. Putinui.