Viskas – vėl nuo to paties vieno žmogaus

Rinkimai Rusijoje vyko gana apatiškai, nors jiems artėjant Rusijos miestuose, daugiausia Maskvoje, vyko keli audringi mitingai prieš V. Putiną ir už jį. Galbūt todėl, kad visiems viskas buvo aišku – laukia dar vienas surežisuotas ir sufalsifikuotas rinkimų inscenizacijos koveris. Kitokių Rusijoje beveik niekada ir nebuvo, tad vietiniai tik tylomis numojo ranka. Be to, V. Putinas, ypač Rusijos provincijoje, iš tiesų palaikomas.

Likus keturioms dienoms iki prezidento rinkimų, rusų televizijos kanalas „Ren TV“ parodė apokaliptinį siužetą tema „Gyvenimas be V. Putino“, kuriame – ekonominė krizė, šalies byrėjimas ir pilietinis karas. Provincijoje tokie siužetai populiarūs, tenykščiai žmonės mąsto kitaip nei mitinguojantys sostinės gyventojai. Jiems Rusijos valdžia tebeatrodo nuleista iš dangaus, nors piktina korupcija ir socialinė nelygybė, V. Putinas jiems vis tiek yra stabilumo garantas.

Interviu italų dienraščiui „Corriere della Sera“ garsus kino režisierius Andrejus Končalovskis prisipažino taip pat balsavęs už V. Putiną, nes nematęs patikimos alternatyvos. Be to, suprato, kad pastarasis vis tiek išloš.

A. Končalovskio nuomone, dabartinėje situacijoje geriau mėginti paveikti gegužės 7-ąją trečiai kadencijai inauguruosimą prezidentą, kad šis imtųsi keisti Rusijoje tebegaliojančią viduramžišką vertybių sistemą, kurioje dominuoja valdžios vertikalė ir stipraus lyderio (caro) poreikis, kitų finansinė sėkmė vertinama kaip grėsmė asmeninei gerovei, labai maža pasitikėjimo ir asmeninės atsakomybės.

Pasak režisieriaus, Rusijoje dar neatsirado piliečių klasė. Nors internete socializacija vyksta, viskas vis tiek priklauso nuo V. Putino, šalyje dominuoja feodalinis mentalitetas, tad jei valstybės lyderiui pritrūks išminties, laukia bėdos.

Ir Vakarai šįkart V. Putino pergalę įvertino be jokių (pagaliau) iliuzijų. Ispanų dienraštis „El País“ konstatavo, kad prezidentu vėl tapo tas, kuris įsakinėja. Pasak Kanados leidinio „The Globe and Mail“, V. Putinas perrinktas tokiomis aplinkybėmis, kai viskas buvo aiškiai sudėliota vieno kandidato naudai.

Britų „The Independent“ teigimu, tai, kad nėra deramos alternatyvos, tėra liūdnas V. Putino valdymo padarinys. Tarptautinė bendruomenė atsidūrė nepatogioje padėtyje, nes turi šią aplinkybę įvardyti, bet tokia forma, kad apeliuotų į teigiamas išrinkto prezidento savybes, suprantama, jei šis tokių turi.

Amerikos nacionalinis dienraštis „USA Today“ tiesiai šviesiai parašė, kad V. Putinas išlošė rinkimuose, atvirai naudodamasis klastojimo metodais. Dienraštis pabrėžė prieš Ameriką nukreiptą Rusijos ministro pirmininko retoriką per rinkimus ir spėjo, kad prezidento Baracko Obamos inicijuotam Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykių „perkrovimui“ iškilo grėsmė.

„The Washington Post“ apžvalgininkė Jennifer Rubin ataskaitą apie prezidento rinkimus pavadino „Russia’s Stolen Election Confirms „Reset“ Failure“ (liet. „Pavogti rinkimai Rusijoje – santykių „perkrovimo“ politikos žlugimas“). Nelabai yra ką pridurti.

Putinpolitik vis dar nėra

Vokietijos Bundestago deputatas iš Žaliųjų partijos Volkeris Beckas interviu žurnalui „Focus“ pareiškė, kad prezidento rinkimai Rusijoje buvo kokie tik nori, bet ne laisvi ir garbingi. Pažeidimų užfiksavo tiek rusų, tiek užsienio stebėtojai.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel reakciją į V. Putino pergalę politikas pavadino santūria – ji galėjusi būti ir aiškiau išreikšta. Kita vertus, Vokietijos federalinė vyriausybė leido suprasti, kad Berlynas žino apie masinius pažeidimus Rusijoje vykusiuose rinkimuose. V. Beckas sakė nesitikįs kokių nors pasikeitimų Kremliaus politikoje.

Buvusio JAV gynybos ministro pavaduotojo Richardo Perle’o nuomone, V. Putino režimas buvo ir liks autoritarinis, jis siekia atkurti buvusią sovietinę imperiją ir grąžina pasaulį į Šaltojo karo laikus. To siekdamas nesibodi jokių priemonių, be skrupulų naudoja politinį ir ekonominį spaudimą, tarkim, naftą pasitelkia ne tik buvusių sovietinių respublikų, bet ir Vakarų šantažui.

Tokioje situacijoje Amerikai nėra reikalo deginti tiltų ir nutraukti santykių su Maskva, tiesiog reikia leisti suprasti naujam senam Rusijos prezidentui, kad prieš JAV nukreipta politika nepriimtina. Kaip žinoma, Baltieji rūmai perrinkus V. Putiną paskelbė nuosaikų pareiškimą, kuriame rusų lyderis tiesiogiai pasveikintas nebuvo, tik informuota, kad JAV nekantraudamos laukia bendradarbiavimo su naujuoju prezidentu.

Kovo 14-ąją Europos Parlamentas svarstė prezidento rinkimams Rusijoje skirtą rezoliuciją. Ji buvo nuosaikesnė negu gruodį paskelbtoji dėl rinkimų į Rusijos Dūmą – šįkart kalbėta tik apie pažeidimus per rinkimų kampaniją ir pačius rinkimus, rinkėjų pasirinkimo ribojimą, tačiau nereikalauta atšaukti rinkimų rezultatų.

Tiesa, Europos liaudies partija ir Liberalų ir demokratų aljansas už Europą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe, ALDE) reikalavo sugriežtinti rezoliuciją. ALDE lyderis Guy Verhoftadtas pareiškė, kad tebedirbantis prezidentas Dmitrijus Medvedevas iki inauguracijos turi laiko pradėti dialogą su opozicija, o jei to nepadarys, jo ir kai kurios kitos Europos Parlamento partijos sieks pripažinti neteisėta Rusijos delegaciją Europos Sąjungos parlamentinėje asamblėjoje, o ateityje rusai gali būti išmesti iš Europos Tarybos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos.

Sugriežtinti rezoliuciją reikalavo ir Strasbūre apsilankę Rusijos vadinamosios nesisteminės (neregistruojamos, todėl dirbtinai pašalintos iš Rusijos politinio lauko) opozicijos lyderiai Michailas Kasjanovas ir Garis Kasparovas.

Nors V. Putinas lems Rusijos užsienio politiką iki 2018 m., ir per ankstesnes dvi jo prezidentavimo kadencijas Vakarams nepavyko sukurti bent kiek sėkmingesnės Putinpolitik. Vykdyti griežtesnę politiką Maskvos atžvilgiu Europai trukdo vienybės stoka ir priklausomybė nuo rusiškų energijos išteklių importo, be to, Vokietija, Italija ir Prancūzija (mažesniu mastu) Rusijoje turi savų komercinių interesų.
Maskva stiprinasi gąsdindama

Po Rusijos prezidento rinkimų dienraštyje „International Herald Tribune“ „Eurasia Group“ eksperto Cliffo Kupchano pateiktame V. Putino psichologiniame portrete nurodoma, kad jis nemėgsta permainų, bet esant dabartinei politinei padėčiai permainos neišvengiamos. V. Putinas išsiskiria labai aštriu protu, bet tebeturi sovietinės specialiosios tarnybos pareigūno instinktus: nepasitiki tuo, ko negali kontroliuoti.

Protas traukia į vieną pusę, instinktai – į kitą. Adaptuotis jam bus sunku, trečioje kadencijoje V. Putinas susidurs su trimis naujais veiksniais: sąlyginiu prezidento institucijos silpnumu, opozicijos atsiradimu ir maža erdve manevrams, siekiant išvengti klaidų, kokia nors tragedija sudėvėtoje Rusijos infrastruktūroje (technogeninių katastrofų pastaraisiais metais netrūko) gali sukelti visuomenės nepasitenkinimą. Taigi, jei šalies neištiks kelios krizės vienu metu, V. Putinas išbus iki kadencijos pabaigos.

Dienraštis „The New York Times“ keliems rusų ir JAV ekspertams uždavė klausimą, kokia galinga yra Rusija. Atsakymai iš esmės buvo panašūs – tai galingą branduolinį arsenalą turinti valstybė, kuri Europai tiekia naftą ir gamtines dujas, naftos kainai siekiant daugiau nei 100 JAV dolerių už barelį, Maskva nesunkiai dorojasi su biudžeto deficitu, todėl gali išnaudoti naftos kortą politiniams tikslams. Be to, Rusija turi unikalią geografinę padėtį.

V. Putinas nori stiprinti ryšius ir su veržliai besivystančia Azija, ir su Europos Sąjunga pagal koncepciją „Europa nuo Lisabonos iki Vladivostoko“. Jį domina ne sąjungos vertybiniu pagrindu, bet ekonominiai ryšiai ir mainai pagal principą „jūs mums – technologijas, mes jums – žaliavas“. Kitaip nei Šaltojo karo metais V. Putino valdoma Rusija nebegrasina Vakarų egzistavimui, bet, turėdama didžiulius naftos išteklius ir būdama branduolinė valstybė, laiko save labiau Vakarų priešininke nei sąjungininke.

Sudėtinga tikėtis, kad, valdant V. Putinui, Rusija taps atviresnė pasauliui. Iš prieš rinkimus rusų spaudoje skelbtų jo straipsnių ir kovo 1 d. Novo Ogariove vykusio V. Putino susitikimo su užsienio leidinių vadovais dėliojasi vaizdas pasaulio, kuris pilnas grėsmių ir pavojų, todėl, siekdama išgyventi, Rusija privalo skubiai stiprinti savo galią. Per artimiausią dešimtmetį į karinį ir pramoninį kompleksą planuojama investuoti 600 mlrd. eurų.

V. Putino pasaulis priešiškas, pilnas oranžinių grėsmių ir islamistų, Arabų pavasaris jame vienus režimus keičia kitais, dar agresyvesniais. Tai pasaulis, kuriame net minkštąją galią bei interneto socialinius tinklus savo kėslams gali panaudoti teroristai, separatistai ir nacionalistai. Rusijos galia stiprinama pasitelkus priešo įvaizdį.

Naftos kaina paramstyta didybė

Ar naujas senas prezidentas turi išteklių tokiam raumenų demonstravimui? Šiuolaikinis pasaulis nuolat kinta ir yra sunkiai nuspėjamas. Pavyzdžiui, skalūnų dujų gavybos plėtra gali sujaukti prognozes ir atpiginti rusiškas gamtines dujas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Maskvos skyriaus vadovo Peterio Brecko teigimu, Rusija sėkmingai įveikė 2008-ųjų krizę tik dėl aukštų naftos kainų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jos ekonomika nepakankamai stipri. Maskva privalo mažinti biudžetą, kontroliuoti infliaciją ir plėtoti finansų sistemą, tik tada Rusija gali tikėtis 6 proc. metinio ekonomikos augimo, o jei reformų nebus, jis sieks nuo 3,5 iki 4 procentų.

Daugelis investuotojų vis dar linkę atokiai laikytis nuo Rusijos rinkos – šios šalies ekonomika nėra skaidri, ji persmelkta abejotinų ryšių ir beveik visiškai priklauso nuo žaliavų (jų eksportas sudaro du trečdalius visos rusiško eksporto struktūros). Investuotojai gali statyti ant augančios naftos kainos arba tarptautinių žaliavų koncernų ir gauti maždaug tokį patį pelną, kaip ir investuodami Rusijoje, ir nerizikuoti turėti reikalų su neaiškiomis bendrovėmis.

Verslo riziką draudžiančios bendrovės „Delcredere“ atstovas vokiečių dienraščiui „Die Welt“ pareiškė, kad ilgalaikėje perspektyvoje Rusijai reikia stabilaus politinio modelio ir atsinaujinti, priešingu atveju šios valstybės ekonominė sėkmė kelia abejonių.

V. Putinas mėgina įjungti Rusijos ekonomiką skelbdamas labai ambicingus planus ir dalyvaudamas didžiuliuose projektuose. Rusų „Sberbank“ makroekonominių tyrimų centras apskaičiavo, kad išrinkto prezidento pažadai prieš rinkimus šalies biudžetui kainuos mažiausiai 5,1 trln. JAV dolerių.

Kovo pradžioje Rusijos vyriausybei „Roskosmos“ pristatytoje kosmonautikos plėtros strategijoje nurodoma, kad iki 2030-ųjų rusai kosmonautus siųs ne tik į Mėnulį, bet ir į Marsą, planuojamos tyrimų misijos į Venerą bei Jupiterį. Bendradarbiaudamas su užsienio partneriais „Roskosmos“ planuoja Marse įrengti tyrimo stočių tinklą. Iki 2015-ųjų Rusija planuoja padidinti savo palydovų skaičių iki pasaulinių standartų, taip pat išauginti savo dalį komercinės kosmonautikos rinkoje nuo dabartinių 0,5 iki 10 procentų.

Tačiau didžiuliai projektai gali tapti ir prezidento prakeiksmu. Ir Rusijoje, ir užsienyje sklinda legendos apie korupcines istorijas statant objektus 2014-ųjų Sočio žiemos olimpiadai, o jau reikia dėlioti infrastruktūrą 2018 m. šioje šalyje vyksiančiam pasaulio futbolo čempionatui. Labai skambiai ir gąsdinančiai (ypač mūsų šalyje) startavusios Baltijos atominės elektrinės Kaliningrade statybos planai jau koreguojami, pirmo reaktoriaus eksploatavimo pradžia nukeliama iš 2016 į 2017 metus.

Pagal oficialią versiją terminas atidėtas todėl, kad beveik metų prireikė darbų licencijai gauti. Baltijos atominę elektrinę Rusijos Kaliningrado srityje projektuojantis koncernas „Rosenergoatom“ koreguos ir pirminį projektą. Formali priežastis – konkursą tiekti turbinas laimėjusi Rusijos ir Prancūzijos įmonė „Alstom-Atomenergomaš“ pasiūlė lėtaeiges turbinas vietoj rusiškose atominėse elektrinėse naudojamų greitaeigių.

Graudžiai komiškas sutapimas – beveik tuo pat metu, kai „Roskosmos“ paskelbė apie labai ambicingus strateginius planus kosmoso užkariavimo srityje, šios įtakingos valstybinės struktūros vadovas generolas pulkininkas Vladimiras Popovkinas atsidūrė ligoninėje, mat iškart po praėjusių metų veiklos įvertinimo restorane vykusiame bankete Kovo 8-osios proga gavo šampano buteliu per galvą.

Neįvardyti šaltiniai iš šios organizacijos Maskvos leidiniui „Life News“ sakė, kad barnis ir peštynės kilo dėl V. Popovkino spaudos atstovės Anos Vediševos, kuri į šį postą paskirta 2011-aisiais, o anksčiau dirbo modeliu. Graudžiai mažas atstumas tarp grandiozinių projektų didybės ir gyvenimo prozos savaip atspindi Rusijos tikrovę.

Viską vis tiek lemia galimybė manipuliuoti aukštomis naftos kainomis. Daugeliu atžvilgių į ją dairydamiesi Vakarai priversti skaitytis su Maskvos pozicija dėl Irano branduolinės programos ir spaudimo Sirijos Basharo al Assado režimui. Ypač iškalbinga daugiau nei 8 tūkst. savo piliečių nužudžiusio B. al Assado situacija.

Kremliui tai – parama sąjungininkui ir priešinimasis Vakarų „sąmokslui“, jis vadovaujasi vien konspiracine ir operatyvine specialiųjų tarnybų logika. Kas tie piliečiai? Juk 2000 m. Čečėnijoje tvarka įvesta panaudojant bombonešius ir artileriją. Bet dramatiška Sirijos situacija anksčiau ar vėliau bus išspręsta, sunkiai, bet bus diversifikuotas ir energijos išteklių tiekimas. O dabar įsivaizduokime, kad naftos kaina nusileidžia, tarkim, iki 70 JAV dolerių. Tuomet paskutiniai V. Putino prezidentavimo metai gali būti sunkūs.