Per pastaruosius trejus metus ministerija gerokai pasistūmėjo Lietuvos energetinės nepriklausomybės link, nes situacija energetikos srityje, kurią TS-LKD ir koalicijos Vyriausybė perėmė iš ankstesnių vyriausybių, buvo, švelniai tariant, apgailėtina.
Ką paveldėjome
Lietuvos energetinė priklausomybė pasiekė itin pavojingą mastą. Mūsų šalis yra visiškai priklausoma nuo gamtinių dujų tiekimo iš vienintelio šaltinio – Rusijos koncerno „Gazprom“.
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva tapo priklausoma ir elektros sektoriuje – apie 60 proc. šaliai reikalingos elektros energijos šiuo metu importuojama, daugiausia iš Rytų kaimynų. Bendras priklausomybės indeksas pasiekė 80 proc.
Tokia priklausomybė kelia didžiulę grėsmę. Pirmiausia dėl to, kad dujų tiekimas dėl kokių nors priežasčių bet kada gali nutrūkti arba būti apribotas. Kita grėsmė – ūkį smukdanti itin aukšta dujų kaina. Vartotojai priversti mokėti tiek, kiek pareikalauja monopolistas. Dabar Lietuva moka trečdaliu daugiau nei tos Europos valstybės, kurios turi alternatyvius dujų tiekimo kanalus, pirmiausia, suskystintų dujų terminalus.
Tokia priklausomybė Lietuvai kasmet kainuoja 3-4 milijardus litų, kurie yra išleidžiami importuojamiems energijos ištekliams pirkti. Iš esmės šiais milijardais mes paremiame Rusijos ekonomiką.
Energetika buvo tapusi valstybe valstybėje, veikianti pagal savo sukurtus principus, schemas bei daranti didelę įtaką politikai. Šiame sektoriuje buvo įsigalėjęs uždarumas, trūko skaidrumo, visiškai nebuvo paisoma vartotojų interesų.
Energetinės nepriklausomybės link
Tam, kad 3-4 milijardai litų kasmet neiškeliautų į Rusiją, kad nebeliktų grėsmės patirti energijos tiekimo blokadą, kad energijos ištekliai būtų perkami už rinkos, o ne monopolistų diktuojamą kainą, Lietuva turi ištrūkti iš priklausomybės nuo vienintelio išorinio energijos tiekėjo.
Todėl Vyriausybė įgyvendina strateginius energetikos projektus, imasi kitų veiksmų, kad būtų užtikrinta energetinė Lietuvos nepriklausomybė, kad įmonės dirbtų skaidriai, o vartotojai turėtų laisvę rinktis veikiančioje energetikos rinkoje.
Šioje srityje padaryta labai daug. Baigti visi Visagino AE projekto parengiamieji darbai.
Speciali Lietuvoje dirbusi TATENA misija pateikė išvadą, kad atliktas Visagino statybos aikštelių įvertinimas atitinka TATENA reikalavimus ir rekomendacijas, vertinimų apimtis yra pakankama, o potencialios statybos aikštelės yra tinkamos naujos branduolinės jėgainės statybai.
Projektas yra visiškai parengtas ir pripažintas tiek regioninių partnerių, tiek ir Europos Komisijos.
Parinktas strateginis investuotojas – kompanija „Hitachi“. Baigtos derybos su investuotoju, tęsiamos derybos su regioniniais partneriais.
Kam reikia naujos atominės elektrinės? Paprastai kalbant - tam, kad Lietuva pasigamintų reikiamą kiekį pigiausios elektros energijos. VAE užtikrins bazinę elektros gamybą. Tai dabar daro Elektrėnai, tačiau čia gaminama elektra yra brangi, nes gaminama iš brangių rusiškų dujų.
Kartu su atsinaujinančiais elektros ištekliais, VAE pagamins pusę Lietuvai reikalingos elektros. O kartu su nauju Elektrėnų gamybos bloku sudarys patikimą elektros gamybos bazę.
Atominė energetika ir atsinaujinantys energijos ištekliai tarpusavyje nėra konkurentai, o vienas kitą papildo. Pavyzdys – per vasario mėnesio šalčius išaugo elektros poreikis tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Jokia atsinaujinanti energetika tokio poreikio nepatenkintų – vėjo per šalčius nebuvo. Todėl Elektrėnai užkūrė antrąjį bloką ir dirbo maksimaliu pajėgumu.
Tikimybė turėti pigesnes dujas
Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. įpareigojo bendrovę AB „Klaipėdos nafta“ rengti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. Jau nustatyta tinkamiausia terminalo statybos vieta, pasirinkta technologija, „Klaipėdos nafta“ įkūrė Suskystintų gamtinių dujų terminalo departamentą.
2011 m. birželio 30 d. „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su vadovaujančiu suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėju, tarptautine kompanija – „Fluor“. Sutartyje numatyta, jog patarėjas paruoš projekto techninį planą, atliks darbus reikalingus privalomiems leidimams gauti, išspręs projekto saugumo, navigacijos bei kitus su projekto techniniu įgyvendinimu susijusius klausimus.
Liepos 13 d. Vyriausybės nutarimu terminalo projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Rugsėjo 20 d. paskelbtas tarptautinis konkursas suskystintų dujų terminalo plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu pirkimui. Sutartis su laivo tiekėju kompanija „Hoegh“ pasirašyta kovo 2 dieną. Laivas pradėtas statyti.
Terminalas pradės darbą 2014 metais.
Kiti energetiniai projektai
2009 metų balandžio 23 dieną pasirašytas kontraktas dėl naujo 455 MW galios kombinuoto ciklo dujų turbininio bloko statybos Lietuvos elektrinės teritorijoje.
Naujajam blokui reikės apie 30 proc. mažiau dujų elektros kilovatvalandei pagaminti. Blokas bus ekonomiškesnis ir efektyvesnis aplinkosaugos požiūriu, palyginti su senaisiais elektrinės blokais.
Pagrindiniai bloko įrenginiai – dujų turbina ir generatorius – jau įrengti. Kovo 9 d. bloko generatorius buvo pirmą kartą sinchronizuotas su perdavimo tinklu. Tai reiškia, jog šiuo metu bandomasis blokas ėmė gaminti pirmąsias elektros energijos megavatvalandes. Visi bloko įrengimo darbai vykdomi pagal numatytą grafiką, pagal kontraktą elektrinė pradės veikti 2012 metų rugsėjį.
Gerokai pasistūmėjo elektros jungčių darbai. Pasirašyta sutartis su konkursų laimėtojais ir pradėta „NordBalt“ jungties kabelio gamyba. Projektui finansuoti 452 mln. Lt skyrė ES, beveik 700 mln. litų į projektą investuos Švedijos bendrovė „Svenska Kraftnat“. „NordBalt“ jungtis bus baigta statyti ir įjungta eksploatacijai 2015 m. gruodį. Kitos jungties, „LitPol Link“ eksploatacija bus pradėta 2015 m. gruodį.
Europos Komisija išreiškė aiškų pritarimą Baltijos valstybių siekiui sinchronizuoti savo elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos tinklu ir yra pasirengusi Baltijos valstybių vardu dalyvauti derybose su Rusija.
2011 m. vasario 4 d. pirmą kartą specialiai energetikai skirtoje Europos Vadovų taryboje aukščiausiu ES politiniu lygiu nuspręsta, kad „po 2015 m. ES neturi likti izoliuotų energetinių salų“ ir kad kai kuriems energetikos projektams įgyvendinti gali reikėti ES biudžeto lėšų.
Turėdami aiškią Vyriausybės strategiją, ES institucijų palaikymą ir ryžtingai vykdydami energetinius projektus, tikiu, kad sukursime nuo Rusijos nepriklausomą energetinę sistemą. Galime drąsiai pasakyti, kad iki tol buvusios Vyriausybės nepakankamai darė arba nebuvo suinteresuotos siekti energetinės nepriklausomybės. Įgyvendinus paminėtus ir daugelį kitų darbų, kurie kasdien gula ant Energetikos ministerijos darbo stalo, gyventojai savo piniginėmis - mažiau mokėdami už šildymą arba elektrą, pajus šių projektų naudą. Turime suvokti, kad tokie darbai nepadaromi per vieną dieną, bet per palyginti trumpą laiką - trejus metus - irgi padaryta nemažai.