Pirmiausiai, yra keletas teisinių argumentų, kodėl draudimas asmeniui pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, kurį numato Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas ir LR Seimo rinkimų įstatymas, negali būti taikomas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija 2011-01-06 byloje „Paksas prieš Lietuvą“ konstatavo, kad nuolatinis ir negrįžtamas draudimas R. Paksui ir kitiems apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintiems asmenims eiti parlamentines pareigas yra neproporcingas ir todėl buvo pažeistas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnis.
EŽTT sprendimas byloje „Paksas prieš Lietuvą“ išryškino koliziją, egzistuojančią tarp Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos teisės aktų.
Pagal Lisabonos sutartį, kurią Seimas ratifikavo ir kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d., Europos žmogaus teisių konvencija yra sudėtinė Europos Sąjungos teisės dalis. (Lisabonos sutarties Bendrųjų nuostatų 8 punkto 2 ir 3 dalyse sakoma: „Sąjunga prisijungia prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“. „Pagrindinės teisės, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus.“)
Lietuvos Respublikos 2004 m. Liepos 17 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” antroje dalyje nustatyta, kad „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“.
Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas, kad „asmuo, pašalintas iš prezidento pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą negali būti išrinktas Respublikos prezidentu arba Seimo nariu arba eiti pareigas, kuriose, laikantis Konstitucijos, reikia prisiekti“ ta apimtimi, kuri draudžia asmeniui apkaltos tvarka pašalintam iš pareigų tapti Seimo nariu negali būti taikomas jokiu individualiu atveju, nes tai prieštarauja Europos Sąjungos teisės normoms.
Šią išvadą tiesiogiai patvirtina prezidentui R.Paksui po apkaltos pripažinta teisė tapti Europos Parlamento nariu. Priesaikos institutas tam principinės reikšmės neturi, nes esmę sudaro politinė teisė dalyvauti rinkimuose ar būti renkamam, kuri yra ES ir Lietuvos Respublikos teisinių sistemų principas. Žmogus, sulaužęs priesaiką ir pašalintas iš pareigų bei vėl išrinktas pakartotinai, gali iš naujo prisiekti ir daugiau priimtos priesaikos nesulaužyti.