Taigi, meras moka ne tik griauti nelegalius taboro statinius, bet ir piešti šviesios ateities Vilniaus miesto atvirukus.

Istorija kartojasi kaip farsas

Svarbiausia istorijos pamoka ta, kad iš istorijos pamokų niekas ir niekada nesimoko. Mana iš dangaus išgelbėjo po dykumą klajojusius žydus nuo bado, bet jokiu būdu neapsaugojo jų nuo išlaikytinių nuotaikų, reikalavimų vis daugiau – ne manos, o mėsos, murmėjimo prieš Mozę, Viešpatį ir veršio atvaizdo garbinimo.

Karolis Jovaišas
Ar jie gyvendami pusiau komunizmo sąlygomis ir būdami „lygesniais“ už kitus, deda pastangas integruotis į visuomenę, dirbti ir užsidirbti, arba patiems užsiimti verslu, kurti darbo vietas ir leisti vaikus į mokyklą?
Pasaulis susmulkėjo. Žydai murmėjo prieš charizmatišką, įspūdingo stoto ir barzdotą Mozę, čigonai burnoja prieš tipišką, švariai nusiskutusį biurokratą. Tačiau reikalo esmės tai nekeičia. Valstybės parama ir yra šiuolaikinė mana, nesvarbu, kad ji krinta ne iš dangaus. Taboro gyventojai Vilniaus miesto valdžios yra atleisti nuo mokesčių už elektrą, vandens tiekimą, komunalines paslaugas ir pan.

Ar jie gyvendami pusiau komunizmo sąlygomis ir būdami „lygesniais“ už kitus, deda pastangas integruotis į visuomenę, dirbti ir užsidirbti, arba patiems užsiimti verslu, kurti darbo vietas ir leisti vaikus į mokyklą?

Ne, su pasitenkinimu spjaudami į veidą tiems, kuriuos laiko melžiamomis karvėmis, čigonai, vadovaudamiesi principu „pinigus už malkas galima prageri, malkas – ne“, reikalauja ne tik nemokamo šildymo, bet ir tiesioginių išmokų už šildymą, kitų lengvatų.

Čigonai teismo sankcionuotą nelegalių lūšnų griovimą įvardija žodžiu „bezprėdiel“. Šis žodis taikomas išimtinai tik teisėtai veikiančiai miesto valdžiai (pagaliau pasimokė!), bet ne patiems čigonams. Anaiptol! „Bezprėdiel“, pasirodo, nėra tinkamas žodis įvardyti veiksmams, kai čigonai vykdo savavališkas statybas, kerta saugomus miškus, keikia ir maišo su purvais reidus tabore vykdančius policininkus ir pan.

Išlaikytinių sindromas

Yra kategorija žmonių, kurie yra išlaikomi ir parazituoja naudodamiesi valstybės parama. Tokie asmenys, o taboro piliečiai ne išimtis, turi ne didesnį interesą ieškoti papildomo pajamų šaltinio kaip grūdų aruode įsikūrusios pelės – papildomo maisto.

Karolis Jovaišas
Svarbiausia istorijos pamoka ta, kad iš istorijos pamokų niekas ir niekada nesimoko.
Priklausomybė nuo socialinės paramos žmogų gadina. Absoliuti priklausomybė gadina absoliučiai. Vienas įtakingiausių socialinės elgsenos dėsnių šiuolaikinėje politikoje yra vadinamasis nenumatytų paskatų dėsnis.

Pasak šio dėsnio socialinė parama dažnai duoda rezultatą atvirkščią lauktajam. Žinoma, visuomenė turi pareigą padėti žmonėms, turintiems tokių problemų kaip skurdas, ligos, benamystė, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų.

Tačiau, kai tai darome neapgalvotai, ypač duodami pinigų, mes iš esmės mokame už šių žmonių turimas problemas ir už tai, kad jie liktų tuo, kuo yra – skurdžiais, ligotais, benamiais, alkoholikais ir narkomanais. Ne paskutinėje vietoje, žinoma, ir narkotikų platintojais.

Iškelsime taborą – panaikinsime problemas?

Nėra žmogaus, nėra problemos. Miesto valdžia, regis, perfrazuodama šią „sparnuotą“ Stalino frazę vadovaujasi principu „nėra taboro, nėra problemų“. Tuo ir paaiškintinas utopinėmis vizijomis grindžiamas pažadas iškelti taborą iki 2014 metų.

Svarbu ne tai, ar šis terminas realus, žinoma ne, – o tai, kad netgi iškėlus taborą problemos, susijusios su čigonais, niekur nedings. Jos tik įgaus kitą pavidalą ir formą. Įsigaliojus automobilių erai, smarkiai sumažėjo arklių vagysčių ir arkliavagių, kuriuos žmonės tapatindavo su čigonų tautybės asmenimis.

Kitas dalykas, ar kvaišalų platinimas vietoj arklių grobimo daro mažesnę žalą visuomenei? Prekyba kvaišalais todėl tokia gaji ir neišnaikinama, kad paklausa lemia pasiūlą, o šią – didelis pelnas ir nebaudžiamumas.

Įdomu, kodėl miesto valdžia naiviai tikisi, kad čigonai, užėmę svarbią nišą narkotikų platinimo infrastruktūroje, nusispjaus į pelningą verslą vos tik bus perkelti į socialinius būstus? Iš dėkingumo? Persiauklėję ir atgailaudami?

Ar čigonai yra taboro produktas? Veikiau, atvirkščiai, taboras yra čigoniško gyvenimo būdo produktas. Ar tai reiškia, kad nereikia likviduoti taboro? Ne, tačiau tai reiškia, kad likvidavus taborą fiziškai, reikės spręsti naujus iššūkius ir problemas. Jas lems tai, kad amžina ir nemari taboro dvasia bus perkelta į socialinius būstus. Kartu bus perkeltas ir tankus bei lipnus kvaišalų platinimo tinklas.