Jiems rūpi tik viena: ar FNTT vadovai nėra puolami dėl to, kad užmynė kažkam labai įtakingam ant uodegos. Ir ar ne dėlto juos norėta nušalinti kaip prieš keletą metų ėmusį efektyviai dirbti Specialiųjų Tyrimų Tarnybos (STT) vadovą Valentiną Junoką.

Norint palyginti šiuos du įvykius, visų pirma, reikia priminti, ką padarė V. Junokas, kad sulaukė didelio vadovaujančių politikų nepasitenkinimo, dėl ko ir buvo atleistas iš pareigų. Atleido jį prezidentas Valdas Adamkus, kai kurių apžvalgininkų vadintas moraliniu autoritetu. Praėjo daugiau nei 8 metai, užaugo nauja karta, kartas nuo karto vis girdinti V.Junoko pavardę, bet nesuprantanti ką jį reiškia. Bet specialiųjų tarnybų pareigūnai, turintys kovoti su aukščiausiojo lygio korupcija, gerai prisimena V.Junoko likimą, kuris ilgam pasėjo baimę imtis įtakingų valdžios žmonių bylų.

V. Junokas, kaip pareigūnas bandė įrodyti, kad prieš įstatymą visi politikai ir visos politinės partijos yra lygūs, nesvarbu, kokie jie įtakingi. Jeigu įsivelia į korupciją, privalo atsakyti už blogus darbus. Todėl jis ir nukentėjo, nes pasirodė, kad mūsų valstybėje yra neliečiamų asmenų. Kadangi prabėgo tiek metų, chronologiškai sunku tiksliai įvardinti jo ir jo vadovaujamos tarnybos atskleistus valdžios asmenų nusikaltimus, bet manau, kad šiandien ne mažiau svarbu yra tiesiog juos visus priminti.

Alvydas Medalinskas
Ar FNTT vadovai nėra puolami dėl to, kad užmynė kažkam labai įtakingam ant uodegos? Ir ar ne dėlto juos norėta nušalinti kaip prieš keletą metų ėmusį efektyviai dirbti Specialiųjų Tyrimų Tarnybos (STT) vadovą Valentiną Junoką.
Visų pirma, V. Junoko vadovaujama STT atskleidė taip vadinamų valdžioje esančių žemgrobių darbus. Tokiu vardu tada vadinti įtakingi aukščiausiojo lygio politikai ir valdininkai, pasinaudoję elementarias teisingumo ir padorumo normas paminančiu įstatymu, leidusio vietoje paveldėto sklypo pasiimti tokio pat dydžio žemės plotą bet kur Lietuvoje, be kita ko visiškai neatsižvelgus į jo rinkos vertę. Taip daugybė įtakingų asmenų Lietuvoje per labai trumpą laiką tapo pasakiškais turtuoliais, nes sugebėjo kažkur esantį žemės plotelį persikelti prie jūros, ežerų ar į didmiesčių zoną, apiplėšdami valstybę ir kitus jos piliečius.

Koją STT pakišo jų pačių klaida, nes paaiškėjo, kad vienas Seimo narys lyg ir neturėjo tokios giminaitės, kuriai tas sklypas buvo prirašytas. Kilo didelis triukšmas ir juo pasinaudojus žemgrobių bylą užrakino stalčiuose. Po tokios bylos V. Junokas tapo politikų bei žiniasklaidos taikiniu ir pajuokos objektu.

Bet žemgrobių byla buvo tik vienas tada V. Junoko vadovaujamos tarnybos darbas. Dar didesnį smūgį politikų ir partijų korupcijai galėjo suduoti „Rubikono“ byla. Vilniaus STT agentai atliko reidą „Rubikono“ kompanijos būstinėje ir ten rado slaptąją buhalteriją, kuri pritrenkė savo mastais. Joje rasti įtakingiausių politikų - premjero, partijų lyderių - inicialai. Tų, kurie jau išėję į Anapilį, ir tų, kurie dabar politikoje. Iš valdžios ir opozicijos partijų. O šalia - ir pinigų sumos, kiek kiekvienam iš jų už paslaugas buvo sumokėta. Be to, žinisklaidoje pasirodė pokalbio įrašai, kur daug nesislėpdami įvairių partijų politikai aptarinėjo, kaip priimti šiai kompanijai naudingus įstatymus.

Šios bylos rezultatas buvo toks pat kaip ir žemgrobių bylos. Ji irgi buvo numarinta, šį kartą prokurorų stalčiuose. Mums iki šiol bandoma įteigti, kad visi tie pokalbiai, kuriuos girdėjome, tie politikų inicialai šioje slaptojoje „Rubikono“ buhalterijoje buvo tik juodas sapnas ar priešų užmačios.

Artėjant 2004 m. prezidento rinkimams, STT atliko reidus prezidentą V. Adamkų rėmusių partijų būstinėse, o vėliau griebė dar ir jo rinkiminės kampanijos organizatorių, atsakingą ir už finansų surinkimą, tuometinį Vilniaus merą Artūrą Zuoką. Buvo įtarta, matyt, nebe pagrindo, kad ši rinkimų kampanija suorganizuota už nešvariai surinktus A. Zuoko ir įvairių partijų sąskaitose nusėdusius pinigus. Labai gerai supratęs, už kokius darbus STT susidomėjo jo veikla, A. Zuokas pabėgo į Varšuvą. O V. Adamkaus aplinka ėmė kaltinti STT politikavimu ir tarnavimu Rusijos interesams.

Teisybės dėlei, po tiek metų, sužinojus papildomų faktų ir visai kitaip vertinant kai kuriuos praėjusius įvykius, reikia pripažinti, kad nežinia, ar tuose rinkimuose viskas buvo labai skaidru prezidento V. Adamkaus oponentų ir juos rėmusių partijų buhalterijose, ir kodėl STT tada nepatikrino ir jų. Bet visa šita geriausia galėtų atskleisti patys tų dienų liudininkai ir veikėjai.

Po šių prezidento rinkimų prezidentas V. Adamkus ir jo komanda atvirai demonstravo iššūkį teisėsaugai, dengdama savo artimųjų darbus. Spaudos konferencijoje po rinkimų A. Zuokas, prieš keletą dienų bėgęs nuo teisėsaugos, sėdėjo prezidento V. Adamkaus dešinėje ir girdėjo jam malonius žodžius. Išrinktasis valstybės vadovas nematė nieko blogo, kad jo rinkimų kampanijos vadovas nuo atsakomybės bėgo net į Varšuvą ir su juodu jumoru pasakė: dabar emigruoti reikės teisėsaugos vadovams.

Alvydas Medalinskas
Žinoma, būtų liūdniausia sužinoti, kad patys FNTT vadovai padarė kažką ne taip tirdami „Snoro“ banko veiklą. Bet įdomiausia, kad jiems iki šiol jokie kaltinimai nepateikti.
Be to, jis gyrė A.Zuoką už atliktą darbą prezidento rinkimų kampanijos metu ir vadino jį mūsų valstybės ateitimi, taip duodamas aiškų signalą teisėsaugai savo numylėtinį palikti ramybėje. Jeigu šiandien vienu iš mūsų šalies korupcijos simboliu yra Abonentas, tai turime padėkoti ir V. Adamkui. Daugeliui A.Zuoko tamsių darbų jau suėjo senatis ir prie jų grįžti, deja, neįmanoma.Beje, atrodo, kad juodojoje „Rubikono“ buhalterijoje būta įrašų, kad ir V. Admkaus rinkimų kampanija per A. Zuoką buvo finansuota šiais pinigais.

Visų šių faktų atskleidimo teisėsaugai valdžia negalėjo atleisti. Ne tik V. Junokui, bet ir generaliniam prokurorui Antanui Klimavičiui buvo pasiūlyta pasieškoti kito darbo, o atėjusieji po jų padarė viską, kad šie tamsūs įtakingų Lietuvos valdžios asmenų darbai būtų užmiršti. Tuo pačiu buvo pasiųstas signalas ir teisėsaugai: liesite įtakingą žmogų, bus kaip V.Junokui.

Turėjo praeiti daugiau nei 5 metai po tų įvykių, kol teisėsauga po truputį ėmė drąsėti, aiškindamasi vis įtakingesnių veikėjų tamsius darbus. Pirmasis veiklos ėmėsi dabartinis STT vadovas Žimantas Pacevičius, pasirinkęs išmanią taktiką: griebti į korupciją įsivėlusius asmenis vietos valdžios lygmenyje, dažniausiai nedidelėse, neįtakingose savivaldybėse. Tada partijoms ir jų lyderiams ne taip skauda ir jie nereikalauja nuimti STT vadovo. Vėliau STT įsidrąsino ir perėjo prie vicemerų Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje, bet meras iš didesnių miestų kol kas kliudytas tik Alytuje.

Matydami, kad STT veiklos politikai nebežlugdo, į darbus kibo ir naujieji FNTT vadovai. Generalinės prokuratūros darbo vaisiai dar nėra tokie aiškūs, nors reikia pripažinti, kad naujose bylose, tokiose kaip Gariūnų operacija, STT nugriebti savivaldybių pareigūnai, galimai neteisėto turto išaiškinimas, visos trys teisėsaugos institucijos dirba kartu. Ir štai dabar smūgis FNTT.

Įdomu tai, kad tokios kritikos FNTT vadovai nesulaukė, kol dar jų rimtesni darbai neįsivažiavo. Bet štai lapkričio mėnesį FNTT patalpose įvyko bendras jungtinis specialiųjų šalies tarnybų pasitarimas, kur nutarta, kaip įgyvendinti daugiau nei prieš metus priimtą įstatymą dėl neteisėto turto konfiskavimo. Prieš kelis mėnesius FNTT atliko reidą į šešėliniu verslu garsėjantį turgų Gariūnuose, kur, kaip paaiškėjo, slypi visų šalies parlamentinių partijų ausys. Panašiai kaip anksčiau numarintoje „Rubikono“ aferoje.

FNTT vadovai džiaugėsi, kad jiems pavyko beveik sutrumpinti finansinių bylų tyrimo laiką. Jeigu dar paaiškėtų, kad tarp dabar tiriamų FNTT bylų yra ir tiek laiko prokurorų anksčiau marinuota VEKS byla, R. Palaičio puolimas atrodytų labai rimtas. Juk liberalcentristai, kurių atstovas yra R. Palaitis, lyg mesdami iššūkį teisėsaugai, net trijų savo ministrų aplinkoje įdarbino VEKS herojus, kaip tik ten, kur sukasi didžiausi pinigai. Kas galėtų paneigti, kad smūgis FNTT buvo kirstas tada, kai suvokta, kad jiems gali būti riesta.

Žinoma, būtų liūdniausia sužinoti, kad patys FNTT vadovai padarė kažką ne taip tirdami „Snoro“ banko veiklą. Bet įdomiausia, kad jiems iki šiol jokie kaltinimai nepateikti. Yra tik kažkokie neaiškūs įtarimai ir bandymai juos pagrįsti melo detektoriais, kas kitose teisinėse demokratinėse valstybėse būtų laikoma neteisinga praktika. Juo labiau tokių atsakingų pareigūnų atžvilgiu. Jeigu Lietuva nori būti teisine demokratine valstybe, turi būti suprasta, kad ne tik savivaldybės, bet ir Vyriausybės bei parlamento nariai nėra apsaugoti nuo įsitraukimo į politinę, partinę korupciją, todėl melo detektorius gali būti vertinamas tik kaip papildomas, o ne pagrindinis įrodymų šaltinis. Turi būti pasidomėta, kokias bylas tyrė FNTT pareigūnai, ar ne dėl to jais nepasitenkinimą ėmė reikšti liberalcentristas VRM vadovas.

Nenuostabu, kad visa tai sukelia paraleles su V. Junoko nušalinimu nuo pareigų ir noru dar kartą įbauginti jau pradedančius atsitiesti teisėsaugos pareigūnus imtis rimtų politinės, partinės korupcijos bylų. Prezidentas V. Adamkus, neseniai parašęs dar vieną knygą, bet vis nutylintis savo ir savo aplinkos galimus tamsius darbus, galėtų nors praėjus 8 metams paaiškinti, kodėl jis pašalino V. Junoką. Tai išgirsti būtų naudinga mums visiems.

Bet nemažiau svarbu dabartinėje situacijoje išgirsti prezidentės balsą. Ji pati skatino teisėsaugos pareigūnus imtis rimtų darbų, pasiekė, kad būtų priimti įstatymai dėl senaties termino prailginimo, neteisėto turto konfiskavimo. Visa tai sudaro daug palankesnes sąlygas politinės korupcijos išaiškinimui, bet būtų negerai dabar pareigūnus palikti vienus akistatoje su politikais. Atėjo laikas mūsų valstybėje parengti ir aiškias taisykles, kad rimtą kovai su politine korupcija pradėję pareigūnai netaptų politikų susidorojimo objektais.