Štai, pavyzdžiui, materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą paprastiems darbuotojams tam tikrais atvejais numatyta visa, o iš valstybės tarnautojų padarytai žalai uždėtos ribos – 6 vidutiniai darbo užmokesčiai.

Todėl neblaivus privačios bendrovės darbuotojas, vairuodamas darbinį automobilį ir padaręs avariją, turės atlyginti visą žalą, o valstybės tarnautojas tik vidutinius 6 darbo užmokesčius. Ar neturėtų visa materialinė atsakomybė būti numatyta ir valstybės tarnautojams? Tokia pataisa šiandien jau registruota Seime. Pritarus šiam siūlymui bus pašalintos esamos spragos bei prevenciškai valstybės tarnautojai bus skatinami atsakingiau elgtis su valstybės (savivaldybės) turtu. Tėra viena kliūtis - siūlymai dėl valstybės tarnautojų atsakomybės griežtinimo dažnai pripažįstami antikonstituciniais.

Štai prieš metus Seime buvo registruotas siūlymas, jog valstybės tarnautojai, vairuojantys transporto priemones tarnybinių pareigų atlikimo metu, nevartotų alkoholio.

Taip buvo reaguojama į nuolatinius rezonansinius įvykius ir alkoholio vartojimo toleravimą valstybinių institucijų patalpose. Siūlymo esmė – nustatyti žemesnę neblaivumo (girtumo) laipsnio ribą, 0,2 promiles, dviem atvejams: kai vairuojama valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių valdomas transporto priemones, ir kai nesvarbu kam priklausantį automobilį vairuoja valstybės tarnautojas darbo metu.
Žinau, ką jautė tiek dėl materialinės atsakomybės, tiek dėl mažesnių girtumo promilių pasiūlymus teikęs Seimo narys. Tai mano siūlymai, todėl buvau apstulbusi, kai buvau griežtai sukritikuota. Konstitucija man – itin brangus dokumentas, todėl teikdama siūlymus, jaučiuosi ją ginanti, o ne galimai pažeidinėjanti.

„Manytina, kad projekto nuostatos ta apimtimi, kuria nustato griežtesnius reikalavimus minėtų kategorijų vairuotojams, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinam asmenų lygybės įstatymo principui“, - paskelbė Seimo Teisės departamentas, bei tokią išvadą patvirtino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas: pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Vytautas Gapšys, Konstantas Ramelis, Česlovas Vytautas Stankevičius, Raimondas Šukys, Remigijus Žemaitaitis, Vidmantas Žiemelis.

Siūlymas atmestas, nors atsiradusi griežtesnė administracinė atsakomybė valstybės tarnautojams nebūtų išimtis. Ir šiandien 0,2 promilės riba taikoma vairuotojams, neturintiems 2 metų vairavimo stažo bei vairuojantiems didesnes nei 3,5 t ar turinčias daugiau nei 9 vietas transporto priemones.

Jau metus Seime vis atsiranda svarbesnių intrigų ir vis nesvarstoma dar viena mano iniciatyva. Ir niekam neužkliuvo, kad galimai Konstitucija pažeidžiama, kai kalbame apie privilegijas valstybės tarnautojams.

Ar būsi nubaustas, jei pasirodysi darbe neblaivus, priklauso nuo darbo specifikos. Jei esi vadybininkas, sandėlininkas, pardavėjas ar sargas kurioje nors ministerijoje – taip, bet jei esi vienas iš 78 tūkstančių valstybės tarnautojų – nebūtinai. Valstybės tarnybos įstatymas tarnautojams švelnesnis nei Darbo kodeksas visiems kitiems.

Pasirodo, valstybės tarnautojai darbe gali būti neblaivūs ir apsvaigę nuo narkotikų iki tam tikros ribos, nes baudžiama tik jei jų elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės, darbdavio autoritetą. Darbo kodeksas, skirtingai nuo Valstybės tarnybos įstatymo asmens neblaivumo nesieja su tokiomis papildomomis sąlygomis, kaip žmogaus orumo įžeidimas ar darbdavio autoriteto diskreditavimas.

Neblaivų pavaldinį valstybės tarnyboje pastebėjęs vadovas gali jam neleisti dirbti ir nemokėti atlyginimo už tos dienos darbą. Tuo tarpu Darbo kodekse, kuriame kalbama apie paprastų darbuotojų teises ir pareigas, nėra „gali“ ar „negali“. Jame vienintelis griežtas variantas – privalo nemokėti.

Valstybės tarnybos įstatymas nustato, jog valstybės tarnautojui, kuris pasirodė tarnyboje (darbe) neblaivus, jį į darbą priėmęs asmuo tą dieną gali neleisti dirbti ir sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą. O Darbo kodekse parašyta, jog jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio.

Jei Darbo kodeksas imperatyviai įpareigoja darbdavį neleisti apsvaigusiam darbuotojui dirbti ir nemokėti darbo užmokesčio, tai Valstybės tarnybos įstatymas numato tik tokią teisę. Ar neturėtų visų darbuotojų prasižengimai būti vertinami vienodai, o valstybės tarnautojų netgi griežčiau?

Mano kolegos Seime LR Vyriausybei pateikė jau trečią Tarnautojo elgesio kodekso projekto variantą. Nenuostabu, kad utopišką nuostatą – valstybės tarnautojų alkoholio vartojimą riboti ir po darbo - įtvirtinęs projektas buvo atmestas.

Juk pagal dabar galiojantį reguliavimą valstybės tarnautojams yra galimybių girtauti ir darbo metu, o siūlymai, siekiantys bent šiek tiek apriboti valstybės tarnautojų galimybes gerti alkoholį kiek tik nori ir kada nori, pripažįstami kaip prieštaraujantys Konstitucijai.