Ir tiek pat laiko vyksta ginčai: kada gi V.Leninas bus palaidotas?

Pastaruoju metu į diskusiją apie V.Lenino palaidojimą pakilo ir stačiatikių bažnyčia. Rusijos patriarchinės kultūros tarybos sekretorius, Maskvos Sreteno vienuolyno vietininkas archimandritas Tichonas Ševkunovas TV kanalo „Vesti“ portalui pareiškė, kad mirusiojo palaikų demonstravimas pagrindinėje miesto aikštėje – absurdas. Norą žmogiškai palaidoti esą savo testamente išreiškęs ir pats V.Leninas. Rusijos prezidento reikalų valdybos vadovas Vladimiras Kožinas taip pat pareiškė, kad kartu su revoliucijos vado palaikais reikia perlaidoti ir prie Kremliaus sienos palaidotus palaikus, o Mauzoliejų reikia paversti paprastu muziejumi.

Anksčiau stačiatikių bažnyčios Sinodo skyriaus vadovas Vsevolodas Čaplinas yra pridūręs, kad diskusijoje dėl V.Lenino palaidojimo nereikia pamiršti jo padarytų nusikaltimų, amoralių veiksmų, nekaltų įvairių socialinių grupių žmonių žudymo. Jo nuomone, dabartinis jo palaikų eksponavimas prieštarauja rusų kultūrinei tradicijai.

Lenino kūnas
Foto: RIA/Scanpix

Paprastai ginčai dėl V.Lenino perlaidojimo įkaista tam tikromis progomis. Antai šių metų pradžioje, pasitinkant jo mirties 87-ąsias metines, Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ atgaivino šią diskusiją. Jos Dūmos frakcijoje sausio 21-ąją buvo pabrėžta, kad išsaugota vos 10 proc. palaikų, o visa kita jau seniai pakeista dirbtinėmis medžiagomis, todėl sarkofage iš V.Lenino nieko nebeliko. Gi komunistai teigia, kad, palietus šiuos palaikus, šalyje kils didžiulė sumaištis, todėl pasiūlymai „deportuoti“ jo kūną yra nepagarba šventovei, kurią pasaulinio garso vadui padovanojo liaudis...

Bet kažin ar liaudies tuomet sprendė, ką daryti su savo perversmo organizatoriaus palaikais.

V.Lenino kūnas buvo balzamuotas, praėjus šešioms dienoms po jo mirties – 1924 01 27. Iškart po jo mirties sausio 21-osios pavakarę, jau 22 val. Kremliuje, dalyvaujant Džeržinskiui, Kuibyševui, Avanesovui, Enukidzei, Jaroslavskiui ir kitiems, įvyko pasitarimas dėl laidotuvių. Skubus CK plenumas patvirtino pirmuosius veiksmus. 3 val. 30 min. nakties susirinko CVK posėdyje išrinkta laidotuvių komisija, kurios pirmininku paskirtas F. Dzeržinskis. 4 val. skulptorius Sergėjus Merkurovas (iki pat mirties 1952 m. „specializavosi“ kaldamas monumentus J.Stalinui ir V.Leninui) padarė gipsinę Lenino veido ir rankų kopiją. Vidurdienį patologinės anatomijos prof. Aleksėjus Abrikosovas balzamavo kūną.

Sausio 26 d. prasidėjo Visasąjunginis Tarybų II suvažiavimas, kuriame buvo priimtas nutarimas dėl kapo Lenino kūnui įrengimo, tačiau tada nebuvo kalbos apie mauzoliejų Maskvos centre. Buvo nuspręsta tik dėl balzamuoto kūno panaudojimo laidotuvėms. Amžininkai rašo, kad tuomet ir įvyko nesuprantamas dalykas. V.Bonč-Brujevičius savo prisiminimuose rašo: „1924 m. sausio 23 d. ryte, 11 val., surengiau pirmą specialistų susirinkimą dėl kapo pastatymo V.Iljičiui, kurį laidoti buvo nuspręsta Raudonojoje aikštėje prie Kremliaus sienos, o virš kapo - pastatyti Mauzoliejų“.

Architektas Aleksejus Ščusevas pranešė, kad gavo partinę užduotį suprojektuoti ir pastatyti laikiną medinį mauzoliejų naktį iš sausio 23-os į 24-ą, o jau sausio 24 d. ryte projekto eskizas valstybinės komisijos buvo patvirtintas. V.Bonč-Brujevičius tuo pačiu priduria, kad skubios mauzoliejaus statybos metu nebuvo rašomi jokie protokolai, o statinys užbaigtas vos per 4 dienas.

Dar daugiau mistikos mumifikuojant kūną. Šie darbai prasidėjo kovo 26 d. pagal metodą, apie kurį Rusijoje žinota tik miglotai, iš fragmentiškų žinių apie Egipto faraonų mumijas. Pasirinkimą nulėmė, matyt, susižavėjusių žurnalistų reportažai apie prieš 16 mėn. atkastą Tutanchamono kapą. (1922 m. lapkritį anglų archeologas Howardas Carteris atrado ir tyrinėjo Egipto faraono Tutanchamono (Tutankh-Amon) kapą, tačiau vėliau buvo nušalintas nuo tyrinėjimų ir 1939 m. visų užmirštas paslaptingai mirė nuo vėžio).

Tyrinėtojas, garsus rusų „rasologas“ Vladimiras Avdejevas savo knygoje „Lenino mumija: kultinis ir rasinis aspektas“ nurodė, kad manipuliacijų, kurias patyrė V.Lenino kūnas, ideologiniai pagrindai buvo išdėstyti žydų kilmės austrų biologo Paulo Kammererio knygoje „Mirtis ir nemirtingumas“, šviesą išvydusioje Vienoje 1923 m. vasarį. Po V.Lenino mirties autorių iškart pakvietė į Rusiją. Šio „parabiologo“ knygoje buvo daugybė okultinių terminų, taip pat siekiančių ir senovės Egipto magiją. 

Beje, V.Avdejevas pabrėžia V.Lenino rasinį nusiteikimą, kai jis 1924 m., prieš pat savo mirtį, žurnalui „Russkij sovremennik“ pareiškė, jog „tarp rusų mažai protingų žmonių. Jei ir surasi kokį tinkamą, tai tik tarp žydų ar turinčių žydiško kraujo...“ Savo ruožtu tai paaiškina ir paties Vladimiro Uljanovo-Lenino žydišką kilmę, kurią neseniai išsamiai aprašė vokiečių „Suddeutsche Zeitung“.

Po prof. A.Abrikosovo tolesnį kūno atnaujinimą atliko žydų kilmės biochemikas Borisas Zbarskis – buvęs eseras, paskui tapęs V.Lenino mauzoliejaus laboratorijos direktoriumi. Per I pasaulinį karą armijai gaminęs ir tiekęs formaliną, paskui chloroformą narkozei, balzamavęs Bulgarijos komunistų vadovą G.Dimitrovą, bet 1952 m. suimtas, nes „politiškai žalingoje“ savo brošiūroje „Lenino mauzoliejus“ neatspindėjo J.Stalino indėlio revoliucijos metais. Persekiojamas pagal vadinamą „žydų – žudikų“ bylą išsekintas jis mirė po poros metų. 

Taigi, B.Zbarskis, panaudodamas kažkokį paslaptingą biocheminį metodą, matyt, žinomą ir P.Kammererui, atliko kūno atjauninimą. Jam asistavo žmogus su keista pavarde Šabadašas (turbūt turimas galvoje Arnoldas Šabadašas – tuomet vos 26-rių sulaukęs žydų kilmės anatomas, histologas, histochemikas, miręs 1978 m). Savo daug kartų išleistoje knygoje mokslininkas su pasididžiavimu rašo: „Pas egiptiečius ir finikiečius balzamavimu užsiimdavo ypatingi žmonės, sudarę atskirą kastą ir laikę paslaptyje savo balzamavimo metodus“. Autorius tai ypatingai kastai priskiria ir save – kaip raudonojo vado laidojimo kulto vyriausiąjį žynį. 

Ta tema V. Avdejevas rašo: „Kyla analogija su senovės Egipto praktika, kur faraono mumija buvo okultiniu šaltiniu, perduodančiu tautai tą galią, kurią jis turėjo gyvas būdamas (atskiru atveju specialus žynys kontroliavo valdovo vaisingumo funkcijas. Joms susilpnėjus, jį nuversdavo, nes nevaisingumas galėjo persiduoti visai šaliai). Priešingai, Lenino, kuris gyvas būdamas sirgo daugeliu nemalonių ligų, mumija yra tautos degradacijos šaltiniis, ypač per mauzoliejų praeinant didelėms žmonių masėms“. Taip mistiškai siejamos neva iš Tutanchamono kapavietės sklidusios baisios ligos su nesveika „sifilizuota“ mumifikuoto revoliucijos vado aplinka Mauzoliejuje.
Gal tai paaiškina net 52 proc. 2009 m. apklaustų rusų norą išgabenti jo palaikus iš šios bolševikinės šventyklos?

Bet greičiausiai rusų pasirinkimą lemia politinės nuotaikos. Pirmasis Rusijos posovietinis lyderis Borisas Jelcinas ne kartą kalbėjo apie tai, kad iš Raudonosios aikštės būtų pašalintas V.Lenino mauzoliejus, tačiau tai padaryti jam trukdė šalyje jaučiamos stiprios simpatijos komunistams. Kaip 2007-ųjų spalį rašė „Reuters“, po chaotiško posovietinio dešimtmečio 2000 m. į valdžią atėjęs prezidentas V. Putinas užtikrino Rusijai santykinį stabilumą. Už naftą ir gamtines dujas gaunami pinigai sustiprino ir paskatino Rusijos nacionalinio pasididžiavimo atgimimą, o kartu – ir nostalgiją bolševizmo stabams.

Rusai turėtų išgabenti iš Raudonosios aikštės balzamuotus revoliucijos lyderio V. Lenino palaikus ir juos palaidoti, kad pagaliau būtų užverstas Rusijos neramios praeities puslapis, cituoja agentūra laikraštį „Rossijskaja gazeta“, kuriam interviu davė Vladimiras Kožinas, vienas aukščiausių Kremliaus administratorių, atsakingų už jo nuosavybę, įskaitant Raudonąją aikštę. Tačiau paskui perspėja: šalyje gali kilti chaosas, ypač artėjant Dūmos ir prezidento rinkimams.

Nė vienas politikas, oligarchas ar valstybės vadovas nenori mojuoti šia abejotina korta. Juo labiau, kad Rusijoje stiprėja J.Stalinui simpatizuojančios nuotaikos. Ir nors abu revoliucijos ir sovietiniai diktatoriai buvo vienas greta kito, o jų asmenybės yra gana prieštaringai vertinamos, V.Lenino palaidojimo problema tebelieka proginių diskusijų lygyje.

Štai ir dabar stačiatikių cerkvės chierarchai panūdo pakurstyti ugnį prieš Rusijos liaudies vienybės dieną – lapkričio 4-ąją (šią dieną neseniai pradėta švęsti 1612 m. rusų pergalė prieš lenkų-lietuvių kariuomenę, užėmusią Maskvą) ir 7-ąją - Spalio revoliucijos 84-ąsias metines. Bet iš tikrųjų ši diskusija po rinkimų vėl nurims, kol visuomenės nuomonė nepersvers svarstyklių į kitą pusę.

Mat, kaip pranešė portalas reikšmingu adresu Goodbyelenin.ru, nuo 2005-ųjų iki šių metų apklaustųjų, kurie mano, kad V.Lenino kūnas turi likti Mauzoliejuje, skaičius nukrito nuo 17 proc. iki 11 proc., o tų, kurie pasisakė už palaidojimą, šių metų vasario mėnesį buvo 68,2 proc. V.Kožinas, komentavęs šiuos rezultatus laikraštyje „Rossijskaja gazeta“, sakė: „Jei 80 proc. žmonių pasakys, kad Leniną reikėtų iškelti ir palaidoti, tuomet mums reikės imtis veiksmų dėl šio sprendimo“.

O gal rusai surengs referendumą?