E.Balys. DELFI skaitytojai: myli pensininkus ir nemėgsta jaunimo

DELFI skaitytojų komentarai prie straipsnių suteikia puikią galimybę sužinoti, kas aktualiausia populiariausio Lietuvos naujienų portalo skaitytojams ir kokia gi pozicija vienu ar kitu klausimu dominuoja. Vienos naujienos sulaukia šimtų komentarų, kitos akivaizdžiai plačiosioms masėms neįdomios.

Įdomu ir tai, kad skaitytojai gali reitinguoti jau parašytus komentarus. Tai įvertinus, galima pastebėti, ką labiausiai myli ir kur labiausiai skauda daugumai aktyvių DELFI skaitytojų. Tuo pačiu galime pagalvoti ir apie tai, ko skaitytojų komentaruose nerasime.

Prisipažinsiu, visada galvojau, kad vidutinis veikėjas, turintis laiko ir noro komentuoti yra iš pamokų grįžęs mokinukas arba masė valstybės tarnautojų, neturinčių ką veikti, todėl keliaujantys iš vieno naujienų portalo į kitą. Vis dėlto, atrodo, yra kiek kitaip.

Straipsniai apie ekonomiką ar pasaulio įvykius skaitytojams mažai įdomūs (su menkom išimtim, kurias vėliau aptarsim). O štai jei pavadinime yra žodis „pensija“, susidomėjimas iškart gerokai padidėja.

Beje, žinau, kad tuoj bus serija komentarų, kad „pensininkai“ bjaurus žodis ir privalu sakyti „senjorai“. Kas šitą nesąmonę sugalvojo, nenumanau, bet pensininkas Lietuvoje yra idealus išsireiškimas apibūdinantis tuos žmones, apie kuriuos kalbame – gaunantys pensijas, t.y. išlaikytiniai. Ir išlaiko juos tie, kas teikiasi mokėti mokesčius. „Senjoras“ tuo tarpu yra „vyresnysis“ – tas kuriam nereikia isteriško klyksmo, kad būtų pastebėtas ir pripažintas jo autoritetas ir toli gražu ne kiekvienas pensininkas yra senjoras.

Ne taip seniai pasirodė naujiena, kad ant vienos Vilniaus kavinės durų yra lipdukas, esą, diskriminuojantis senus žmones. Ir subujojo DELFI skaitytojai… Dabar jie jau neis į tą prakeiktą restoraną, nes jis senus žmones diskriminuoja. Skambėjo prakeiksmai ir raginimai boikotuoti šią maitinimo įstaigą, palinkėjimai savininkams mirti jauniems ir senatvės nesulaukti. 230 komentarų, kuriuose aiškiai dominuoja pasipiktinimas. Skaitytojai nuleido garą, kavinė lipduką nuėmė.

Dabar palyginkime situaciją, kai žindanti mama nusprendė viename prekybos centre nuošalioje vietoje pamaitinti savo kūdikį. Kaip manote, kokia skaitytojų reakcija? 3482 skaitytojų komentarai, pasidalinę maždaug per pusę, t.y. bent pusei jų „tai yra šlykštu“. Reziumuokime: pensininkas gali valgyti kur nori ir kada nori. Vaikas – ne.

Kalbant apie pensijų dydį ir vargšų pensininkų skurdą, beskaitant komentarus galima savaitę per ašaras kelio nematyti: „Uzsienio dedukai buna pasitempe, duodasi po pasauli, o cia tik vaiksciuojantys zombiai, paskutiniai centai ant vaistu“. Tad, kad pensijas reikia tik didinti, klausimų DELFI skaitytojams nekyla, o tai, kad pensijoms kasmet skiriama beveik 8 mlrd. litų, mažai kam įdomu. Čia neįskaičiuotas pensininkų gydymas, kompensuojami vaistai, kompensacijos už šildymą, transporto lengvatos. Apie šiuos skaičius komentatoriai nekalba. Bet bent 85 jų „nupjautų pautus“ Teodorui Medaiskiui (68 jį tiesiog prakeikė, dar apie 200 suabejojo protiniais gebėjimais – skaičiai, Lietuvos mastu gal ir neįspūdingi, bet juos reikia vertinti atsižvelgiant į komentarų skaičių), kuris sako, kad pensininkams nereikia grąžinti neišmokėtos pensijos. Nereikia, nes niekas jos nesiruošia grąžinti kitiems Lietuvos gyventojams, netekusiems dalies pajamų dėl krizės. T.y. tiems, kurie moka pensijas.

Oi kaip mėgsta komentatoriai priminti, kaip sunkiai ir kiek daugybę metų pensininkai dirbo, „statė gamyklas“, „tiesė kelius“, „kūrė infrastruktūrą“. Tik nemėgsta pasakoti, kad turėjo galimybes užsidirbti, įsigyti turto, sutaupyti. (Neabejoju, kad yra pavienių skaudžių istorijų, kai nepavyko, bet mes gi ne apie vienetus šnekam, kalbame apie beveik milijoną žmonių). Dauguma jų turi butus (kurių neparduos nė už ką, geriau jau badaus kelių kambarių bute viename iš brangesnių miesto mikrorajonų), sodo sklypus ir santaupų. Taip, santaupų. Būtų labai įdomūs skaičiai, jei komerciniai bankai paviešintų, kokią sumą indėliais laiko pensinio amžiaus lietuviai. Bet nepaviešins, politiškai nekorektiška – baisus mitas žlugtų.

Beje, vos atgimsta idėja apie nekilnojamo turto apmokestinimą, tuoj minia komentatorių reikalauja apmokestinti tuos kitus, bet ne vargšus pensininkus. „Vargšas“ su turtu kažkaip nedera, bet kompensacijas gaunantys pensininkai ir toliau galės stabdyti tiek daugiabučių renovaciją, tiek komunalinių atliekų objektyvų apmokestinimą, tiek kitas būtinas permainas. Nesivarginkite, neieškokite - daug tokių komentarų DELFI puslapiuose nerasite. Tai rasite šildymo sąskaitose, sumažintame savo vaikų švietimo kompensavime ar duobėtose gatvėse.

Ko dar nerasite DELFI komentaruose - tai palyginimo apie pragyvenimo galimybes pensininkų poros, kuri gauna vidutines pensijas, ir jauną šeimą, kur tėvai sukasi gaudami „į rankas“ panašią sumą. Ir negavo dabartinis jaunimas nei buto iš sovietinės valdžios dykai, nei išsilavinimo, nei garantuotos darbo vietos. Bet vis tiek pensininkų rėmėjai jaunimo nemėgsta. Ar pamenate, kas dėjosi DELFI komentaruose, kai vyko diskusijos, kad pensijas sumažins, o štai motinystės pašalpas dar paliks nepakitusias. Taigi tos motinos (bei tėvai) ir jų snargliai buvo didžiausi komentatorių priešai. Jei pamiršote tą istoriją, neseniai buvo paskelbta, kad siūloma didinti draudžiamąsias pajamas, dėl ko augtų ir motinystės pašalpos. Kaip manote kokie skaitytojų komentarai? Nuo siūlymų visai naikinti motinystės pašalpas iki verkimų, kad „Sodros“ biudžete atsiras skylė (pensijų didinimo atveju, tokios problemos neegzistuoja).

Kaip manote, kur mes nueisime, jei valstybės prioritetas bus pensininkai, o ne jaunimas? Ir ar greitai?

Ačiū DELFI už tai, kad po truputį pensininkai pradeda savo norą išsikalbėti perkelti į virtualią erdvę, o ne į artimiausią poliklinikos laukiamąjį.