Ji jau nustatė, kad Konstitucinio Teismo pateikta šeimos samprata nesuderinama su Konstitucija. Suprantama, kad laisvoje šalyje gali atsirasti dar ne viena tokia, dažniausiai partinė, institucija, kurios nuomone KT (ne)tinkamai sprendžia jam pavestus uždavinius. Kurios iš tokių institucijų nuomone reiktų tada pasikliauti ir ar netaptų Konstitucija partinių kautynių objektu? Ir ar nekiltų pavojaus patiems mūsų valstybės teisiniams pagrindams?
Demokratinėse valstybėse kiekvienas pilietis gali pritarti arba nepritari teismų sprendimams, bet jie yra gerbiami, o patys teismai neįžeidinėjami. Tuo tarpu „Manto Adomėno ir Co“ tikrieji nariai ir nariai-korespondentai nesivargina parinkdami įžeidžiančius KT epitetus, tarsi jie būtų ne įstatymų leidėjai ir garbingi piliečiai, o Garliavos patvoriniai. Taip daromas spaudimas teismui, ir už jį bei už tokius Seimo narių epitetus demokratinėse valstybėse pradedamas apkaltos procesas. Lietuva tuo ir skiriasi nuo demokratinių valstybių, kad jos Seimo nariai dar tik pradeda mąstyti, pradėti apkaltą ar ne. Žinant Seimo sudėtį galima prognozuoti, kad tokie apmąstymai truks iki pat naujų Seimo rinkimų, o po jų nebeliks ir problemos.
Nepriklausomi konstitucinės teisės specialistai jau kruopščiai išanalizavo KT sprendimo pagrindinius teiginius ir savo nuomones publikavo ne vien tik teisininkams suprantama kalba (naujausia jų atspausdinta Delfi publikacija, kurioje prof. Vytautas Nekrošius ir prof. Vytautas Sinkevičius pateikė KT sprendimo analizę). Yra žinoma ir vienos KT teisėjos atskiroji nuomonė, nors ji neturi jokių teisinių pasekmių, kurias sukelia tik KT sprendimas, o tik parodo, kad pats KT giliai analizavo šeimos problemą.
M. Adomėno ir Co institucijai konstitucinės teisės specialistų argumentai nepadarė jokio įspūdžio. Ji ir toliau lieka nepatenkinta KT sprendimu pripažinti negaliojančiu Seimo nutarimą, kuriame patvirtinama šeimos koncepcija. Pagal ją teisę vadintis šeima gali tik tie, kurie užregistravo savo santuoką. Tuo tarpu Konstitucijos 38 straipsnio esmę nusako jo pirmoji dalis: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.“ Čia nėra net užuominos apie registravusią savo santuoką šeimą ar jos neregistravusią. Kalbama apibendrintai apie šeimą. Tuo tarpu minėtas Seimo nutarimas susiaurino konstitucinę šeimos sampratą iki registruotos šeimos, todėl KT ir negalėjo priimti kitokio sprendimo nei tas, kurį priėmė.
M. Adomėno ir Co institucijos netenkina ir KT pateikta šeimos samprata. Bet ar galėjo KT išvengti šeimos sampratos išaiškinimo, jei šeimos koncepcijoje buvo patvirtinta susiaurinta jos samprata, kurios nėra Konstitucijoje. Negalėjo KT atmesti tokios sampratos nepasakiusi, koks yra šeimos sąvokos realus turinys. Priimtas KT sprendimas visiems mums pasako, kas gi yra ta šeima, ir jame nekalbama apie homoseksualų šeimas, todėl aiškinimai, kad KT uždegė žalią šviesą tokioms šeimoms, yra laužti iš piršto. Tokią šviesą gali uždegti tik pats Seimas.
M. Adomėno ir Co institucijos tikrieji nariai ir nariai-korespondentai pateikia dar vieną argumentą, esą Konstitucijos autoriai ir referendumu ją patvirtinusi visuomenė turėjo galvoje Šeimos koncepcijoje aprašytą šeimą. Pasakyti, ką ji prieš 20 metų turėjo galvoje, tolygu burti iš kavos tirščių. Todėl vienintelis teisinis kelias ką nors pakeisti yra tik toks: pačioje Konstitucijoje įrašyti šeimos sąvokos apibrėžimą. O kol to nėra ir, gal būt, niekados nebus, reikia nešūkauti, o išmokti gerbti ir nepatinkančius KT (kaip ir kitų teismų) sprendimus bei nelaikyti savęs aukščiausios prabos teisininkais, geriau už 9 KT teisėjus išmanančiais konstitucinę teisę.
Pabaigai paklauskime patys savęs, ko mes siekiame. Jei mes norime likti teisine valstybe, tai turime vadovautis tik įstatymais, o jie sako, kad tik KT gali priimti sprendimus dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai. Ir tada reikia KT sprendimus gerbti, nors jie ir nesutampa su kieno nors nuomone. Jei vadovausimės Manto Adomėno ir Co ar kitos kurios nors panašios partinės institucijos sprendimais, tai kam tada mums reikalingas biudžeto lėšas ryjantis KT?