Ne paslaptis, kad sveikatos apsaugos sistema skęsta intrigų liūne, o dėl savo nekompetencijos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsivėlusi į nesibaigiančius teisinius ginčus. Negana to, rengiamos įvairios provokacijos prieš sveikatos priežiūros įstaigų vadovus.

Kol SAM blaškosi, o ministras nesiima veiksmų, ligoninėms ir toliau tiekiamas nekokybiškas kraujas, paslaugos pacientams po netinkamos „reformos“ dar labiau atitolo nuo žmonių, trūksta būtiniausių vaistų onkologiniams ligoniams gydyti. Seimo nariai, apkrauti įvairiais pacientų skundais, kurių galo nematyti, turi spręsti SAM kompetencijoje esančius klausimus.

Tokių faktų galima prirašyti ne vieną lapą, o ministras, užuot sprendęs pacientams svarbius klausimus, posėdžiuose pasirodo retai „kaip jaunas mėnulis“. Susitikimuose elgiasi arogantiškai ir drįsta moralizuoti Seimo narius, mat jis „teisininkas“ ir viskas, anot jo, yra teisėta.

Mane šokiravo paviešintas 2010 m. vasario 17 d. ministro įsakymas, kuriuo jis panaikino ES lėšas, skirtas VU onkologijos institutui neva dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Kai po 7 mėnesių teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį ir panaikino šį įsakymą, SAM jo nevykdo ir negrąžina lėšų institutui. Tačiau dar labiau Seimo nariai buvo šokiruoti, kai į klausimą, ar ministras pripažįsta savo kaltę ir paneigs viešai mestus kaltinimus VU Onkologijos institutui dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, buvo atsakyta, kad SAM teisininkai dar aiškinsis teismo nutartį.

Jei jau „daktaras“ R. Šukys toks geras teisininkas, kaip nuolat pabrėžia, tai turėtų žinoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Jau septyniolika dienų, kaip teismo nutartis turi būti vykdoma, o ne ruošiamasi ją „aiškintis“. Toks jau SAM darbo stilius — apkaltina prieš visą Lietuvą, o kai pralaimi — tyli uodega pabrukę.

Tokių istorijų kontekste SAM skausmingus savo ydingos „reformos“ padarinius pudruoja užsakinėdama daugybę įvairių priemonių, tokių kaip siuvimo rinkiniai, USB atmintinės ir „Daktaro Prano istorijos“ — neva ES sėkmingų projektų viešinimui.

Neabejoju, kad šitos priemonės yra aiškiai orientuotos į artėjančius Seimo rinkimus, kaip bandymas dangstyti savo pražūtingą politiką pacientų atžvilgiu. Kai nėra širdies ir proto, USB atmintinės tikrai nepadės.