Lietuvius ir lenkus nuo seno sieja bendra istorija nuo Vytauto Didžiojo laikų, kuomet kartu kovojome Žalgirio mūšyje, Žečpospolitos valdymas, garsiosios asmenybės: Žygimantas Augustas, Barbora Radvilaitė, Česlovas Milošas, Adomas Mickevičius ir kiti. Bet apie tai net kalbėti nereikia, istoriją visi puikiai žinome.

Taip, buvo didieji karai, kuomet keitėsi šalių ribos. Į Vilniaus kraštą atsikėlė daug lenkų, rusų. Tačiau visi kartu gražiai sugyvenome ir, kad ir kaip keista, sugyvename. Prieš kitataučius nesmurtaujame, jų neignoruojame, jų kultūros paveldo dažais neniekiname. Priešingai, džiaugiamės, jei Lietuvos vardą garsina tautinės mažumos: krepšininkai broliai Lavrinovičiai, šiais metais Eurovizijos konkurse suspindėjusi Evelina Sašenko. Juk pirmą kartą konkurso istorijoje tokius aukštus balus skyrė Lenkija! Vadinasi, eiliniai Lenkijos piliečiai nejaučia jokio priešiškumo Lietuvai.

Deja, tas priešiškumas tarp tautų kurstomas. Po žolinių atlaidų Punske (Lenkija), uždažyti beveik visi lietuviški vietovardžių pavadinimai. Į Punską atvykęs J.Kačinskis pareiškė, jog tai vienkartinis vandalizmo atvejis, ir kad lietuvių situacija Lenkijoje priklausys nuo lenkų situacijos Lietuvoje. Kaip bebūtų, drįsčiau teigti, kad vandalizmo aktą atliko lenkų tautybės asmenys, nesvarbu, ar Lenkijos piliečiai, ar Lietuvos. O jei tai užsakymas iš Vilniaus, kuris keršija ir kuria nesantaiką dėl dvikalbių užrašų Lietuvoje?

Gėdinga, jog lenkų politikai į broliškų tautų laužą pila dar daugiau žibalo ir tuo nutiesia savo politinį kelią į Lenkijos parlamento rinkimus. Ne krepšinio čempionato pažiūrėti, bet politiškai pasitrinti pas mus atvyksta B.Komorowskis, D.Tuskas, garbingo Lietuvos apdovanojimo atsisako L.Walęsa... O kokia Lietuvos užsienio politika šios broliškos tautos atveju, kai esame pavadinami „lietuviška ožka“? Kada svarų žodį tars D.Grybauskaitė, A.Ažubalis ar E.Zingeris?

Nepaisant to, aš myliu Lenkiją, bet ne jos savanaudiškus politikus. Tai man artima, broliška, istorijos vingiais susijusi valstybė. Ne taip kaip Gruzija, nors nieko prieš ją neturiu. Mums tik norima įteigti, kad mes mylime Gruziją, reiškiame paramą jai. Suprantama, kuomet Gruzijoje vyko karas, Lietuvoje vyko labdaros akcijos, nežinia iš kur buvo atvežta ir išdalinta daug šios šalies vėliavėlių...

Tai kodėl tokių akcijų nekuriama Lietuvos ir Lenkijos draugystės vardan? Juk tarp šių šalių vyksta įvairios partnerystės programos, kuriose pats mačiau, kaip Lenkijos vaikai dainuoja lietuviškai, o lietuviai – lenkiškai. Ir visi draugiški, ne taip, kaip didžiosios valstybių galvos.

Tad kaip man mylėti ir deklaruoti meilę Lenkijai, jei niekaip negaliu rasti ir įsigyti Lenkijos vėliavėlės, kuri papuoštų mano (ir galbūt ne tik) automobilį? Nebuvau nuvažiavęs į Lenkijos gilumą (tik į Seinus, Suvalkus ir Punską). Ieškojau vėliavėlės, bet jos nemačiau nei ant lenkų vairuojamų automobilių. Jei būčiau paprašęs, jie tikriausiai būtų padovanoję. O gal ši viltis neprarasta, galbūt sulauksiu viešo mandagumo gesto – padovanotos Lenkijos vėliavėlės?

Jei rugsėjo pirmąją piketuoti prie Prezidentūros atvežti vaikai buvo lenkų tautybės LR Seimo narių užsakytais autobusais, tai gal ir man užsakyti kelis autobusus, ir vieną gražų šeštadienio rytą susirinkti prie Lenkijos ambasados su vėliavėlėmis bei parodyti, kad mes tikrai mylime brolišką Lenkiją. Įdomu, kaip į tai sureaguotų didieji jos politikai?