Darbas gatvėje
Pernai rašiau apie „darbą kelyje“ - prie Palangos prieigų Klaipėdos magistralėje stovinčius, sėdinčius ar tupinčius kurorto gyventojus, su viltimi žiūrinčius į visus Palangos pusėn važiuojančius lengvųjų automobilių vairuotojus ir jų keleivius. Tai Palangos vasaros nuomininkų ieškotojai, valandų valandas laukiantys „laimės akimirkos“, kai bus sukirsta rankomis dėl atvažiavėlių nuomos kuriame nors Palangos kampelyje.
Jau po ano straipsnio pasirodymo dar pernai pasiteiravau Palangos valdžios, ką ji mano apie tą tikra to žodžio prasme „laukinį kapitalizmą“, verčiantį vargšus palangiškius saulės kaitroje ar piktame lietuje praleisti daugybę laiko, tikintis atsitiktinių klientų. Tuomet Palangos valdžia aiškino, kad jie nieko negali padaryti, nes žmonės stovi magistralėje, kuri jau nepriklauso Palangos miestui. Va, jeigu jie stovėtų jau miesto teritorijoje, tuomet gal ir galima būtų ką nors sugalvoti.
Šių metų vaizdelis toks: magistralėje nuomininkų medžiotojų jau lyg ir mažiau, nors penktadieniais jų gerokai padaugėja. Kita „medžiotojų“ dalis susikraustė arčiau miesto – Kretingos gatvę prie viaduko ir dar daugiau toje gatvėje jau miesto ribose, kur kaip ir pernai mėgina stabdyti pravažiuojančius automobilius. Kad miesto ribose jų padėtis dar blogesnė nei magistralėje, aišku ir ne automobilistui. Tame Klaipėdos kelyje žmonės stovi rezervinėje juostoje prie kelkraščio (be jos dar lieka dvi eilės vienpusiam judėjimui) ir, taip sakant, nelenda po ratais, nors stovėti šalia užmiesčio greičiais lekiančių automobilių vis tiek nėra saugu.
Miesto teritorijoje nuomininkų ieškotojai stovi siauroje dvipusėje Kretingos gatvėje šalia griovio, į kurį nesunku paslįsti, arba jau visai gatvės važiuojamoje dalyje, kuri dar pavojingesnė. O automobiliui sustoti čia tiesiog nėra kur. Tačiau palangiškiai stovi ir laukia. Ko? Turbūt avarijos su žmonių aukomis. Įdomu, kur dingo Palangos valdžios pažadai savo teritorijoje susitvarkyti, t.y. įvesti, kaip tuomet siūliau, patogią ir civilizuotą nuomos tvarką, įrengti saugią aikštelę Palangos prieigose, joje pastatyti didelį informacinį ekraną ir jame pažymėti miesto kvartalus, kuriuose siūlomi kambariai. Paspaudus norimo kvartalo mygtuką, šalia esančiame kompiuterio ekrane užsižiebtų čia esančių laisvų nuomojamų plotų adresai, kainos ir telefonai, galbūt ir trumpas būsto apibūdinimas, nuotrauka.
Kompiuterių amžiuje nesunkiai galima būtų tame ekrane sudaryti sąrašą nuo pigiausio iki brangiausio būsto ir paieškos procesą sutrumpinti iki minimumo. O būstų šeimininkai vietoje ištisos dienos ar net paros darbo magistralėje galėtų, laukdami svečių, tarkim, puoselėti gėlyną prie savo namelio...
Kaip tik tokia tvarka ir atskiria Vakarų Europą nuo, pvz., vis dar sovietinių Rusijos Kaukazo ar Ukrainos Krymo, kuriuose būsto nuomos „tvarka“, tikrai žinau, tokia pati kaip Palangoje, t.y. laukinė. Gerai suprantu, kad prieš tokį XXI amžiaus atėjimą į Palangą ko gero ims protestuoti tie patys Palangos gyventojai, nes pristatant savo adresą nuomos lentoje reikėtų, taip sakant, legalizuotis, mokėti mokesčius. Tačiau juk tokį – sąžiningą mokesčių mokėjimo kelią siūlo visi aukščiausi Lietuvos pareigūnai. Nemanyčiau, kad ir Palangos valdžia nenorėtų gauti daugiau pajamų iš legaliai renkamų mokesčių. Beje, ir šiemet patvirtinsiu, kad europietiška tvarka seniai jau įvesta Palangos miesto maršrutiniuose autobusiukuose, kur keleiviai mokėdami už kelionę visada gauna bilietėlį. Skirtingai nuo Vilniaus maršrutinių mikroautobusų praktikos, kur bilietėlis yra tik vairuotojo malonės dalykas...
Dviračių takas be meilės dviratininkams
Pernai rašiau apie galėjusią tapti romantiška pajūrio promenadą - Meilės alėją, besidriekiančią nuo J.Basanavičiaus gatvės iki Birutės kalno. Tuomet (t.y. pernai vasarą) Palangos valdžia aiškino, kad tos alėjos rekonstrukcija laikinai sustabdyta, „nes koreguojamas projektas“, bet vis tiek bus baigta tų metų (t.y. 2010) gruodį. Pažadėjo – patiešijo, bet rekonstrukcija nebaigta ir dabar, padaryta galbūt pusė darbų, o Birutės kalnas dar liko Tiškevičiaus parko glūdumoje.
Deja, jau padaryti darbai verčia smarkiai raukytis ir štai dėl ko. Meilės alėja, galbūt jai visai to ir nenorint, tapo Europos dviračių takų tinklo EuroVelo maršruto EV 10 – „Hanzos žiedas“ ir Europos dviračių trasos R1 dalimi. Tačiau Palangos valdžia nutarė taupyti, o gal skubėti pabaigti darbus ir alėjos projektą taip pakoregavo, kad dviračiams liko gal vieno metro pločio juosta, o čia pat šalia dar kokie trys metrai skirti pėstiesiems alėjos lankytojams. Kad tas vargšas metras yra akivaizdžiai per siauras tarptautinei dviračių trasai aišku ir ne dviratininkams. Tuo labiau, kad tolimesnis šios trasos takas nuo Palangos iki Šventosios yra jau 3,25 metro pločio.
Nesuprantama, kodėl reikėjo statyti tokią, atsiprašant, dviračių trasą, greičiausiai, tik „paukščiukui“ kurorto ataskaitose. Tačiau dar galima reikalą pataisyti. Iš dabartinių dviejų tokių pačių nevykusių pėsčiųjų ir dviračių takų padaryti vieną skirtą tik pėstiesiems, kitą tik dviratininkams. Tai ne pati geriausia išeitis, bet ji būtų geresnė, nei neišvengiama Palangos valdžios suprojektuota pėsčiųjų ir dviratininkų maišalynė.
Netoliese esanti Palangos J.Basanavičiaus gatvė turėjusi tapti kurorto puošmena, ir šiemet netapo nei jaukesnė, nei prašmatnesnė, nes vis dar neatsikrato griuvėsių ir amžinu miegu užmigusio buvusio viešbučio gatvės pradžioje arba kasmet įsigrūdančio į gatvę ir, svarbiausia, nelegaliai veikiančio lunaparko prie jūros. Beje, ar dešimtys kioskų kioskelių reprezentacinėje gatvėje turi kokį nors legalumo dokumentą?
Automobilių daug, proto maža
Automobilių stovėjimo aikštelių Palangoje, kaip pernai aiškino miesto valdininkai, yra „daug“. Praeitą sezoną buvo planuota surinkti 350 tūkstančių litų rinkliavų iš automobilių stovėjimo tose aikštelėse. Aišku, kad tiek nebuvo surinkta, bet ne dėl to, kad automobiliai aplenkdavo Palangą, bet dėl to, kad šioje sferoje Palangos valdžia demonstruoja skandalingą, o gal ir sąmoningą abejingumą.
Pernai laikraštis „Palangos tiltas“ rašė, kad „dėl „skylėtos“ rinkliavos surinkimo tvarkos nemaža dalis pinigų nepatenka į miesto biudžetą, o galbūt jie gula į kai kurių nesąžiningų darbuotojų kišenes...“. Nežinau, kaip ten su tais nesąžiningais darbuotojais, bet turbūt svarbesnė priežastis yra ta, kad automobiliai tiesiog nevažiuoja į mokamas aikšteles, o grūdasi gatvėse ar net įvažiuoja į pajūrio pušynus – turiu mintyje šiaurinę Palangos dalį - Kunigiškių, Kontininkų, Užkanavės miškus.
Štai vaizdelis: Kontininkų gatvėje netoli „Medūzos“ yra mokama aikštelė – 2 Lt už valandą. Bet ji ir gražiausiomis dienomis stūkso tuščia. Užtat visa Kontininkų gatvė ir nemaža dalis Užkanavės nusėta automobiliais. Protinga miesto galva sumažintų pajūrio aikštelių kainą dvigubai ar net keturgubai, o gatvėse, tuo labiau pušynuose iš viso uždraustų stovėti.
Registruoti ne vietoje stovinčius automobilius ir skirti jų savininkams baudas nėra jokio vargo, tuomet prisipildytų ir mokamos aikštelės ir kartu miesto biudžetas galbūt iki milijoninių sumų. Deja, tie milijonai miesto kažkodėl nedomina. Didžiulis plotas tokiai aikštelei galėtų būti buvusi vaikų vasaros stovykla Kunigiškėse, tačiau šioje apleistoje griūvančių pastatų teritorijoje ir šią vasarą vyksta nelegali veikla, o žiemą ji tampa benamių landyne.
Kukurūzų istorija
Palangos pliaže kiekvieną gražesnę vasaros dieną važinėja „Aixam“ markės mega furgonas su užlipintu „Chrustik“ ženklu, suprask – prekyba kukurūzais. Suprantama, vingiuodamas per pliažą jis birbina gausius dyzelino dūmus tiesiai prigulusiams jūros svečiams į nosį. Vienądien pamatęs šį akibrokštą jau neiškenčiau ir kaip sąmoningas pilietis paskambinau telefonu 112 ir paprašiau sujungti su Palangos policija. Moteriškas 112 tarnybos balsas atsakė, kad „mes nejungiame“, bet vis dėlto pasiteiravo, kas atsitiko. Atsakiau, kad Palangos pliaže tiesiai pro poilsiautojus važinėja automobilis. Tuomet 112 atlyžo ir pasakė, kad praneš policijai. Po 10 minučių klausiu, ar kas nors jau važiuoja. „Važiuoja, važiuoja“. Dar po 10 minučių vėl teiraujuosi, gal reikia tiksliau nurodyti pliažo vietą, kur tas ratuotas chuliganas važinėja? „Gerai, nurodykite, policija važiuoja“. Vėl po 10 minučių neatlyžtu: „Kur policija?“
Tuomet (po pusės valandos nuo pirmo skambučio!) 112 balsas pagaliau suminkštėjo ir pasakė, kad jungia su Palangos policija. Palaukęs dar minutę išgirdau, kad sujungti negali, nes Palangos policija neatsako, todėl apie įvykį pranešta Palangos pliažo gelbėtojams ir pasiūlė man asmeniškai su jais susisiekti (tarytum gelbėtojai turėtų žiūrėti ne į jūrą, ar kas nors neskęsta, bet ar kas nors automobiliu nesivažinėja pliaže!). Tuomet paprašiau ponios iš 112 pasakyti tų gelbėtojų telefoną. Atsakymas galutinai pribloškė: „Mes informacijos neteikiame, skambinkite informacijos telefonu“.
Netekęs kantrybės paprašiau tą nepažįstamą ponią iš 112 tarnybos prisistatyti. Man atsakė, kad ji neprivalo prisistatyti. Po atkaklaus įkalbinėjimo ji prisistatė kaip inspektorė Jurgita. Paprašius pavardės, ji tepasakė „viso gero“ ir metė ragelį.
Koks galėtų būti šios kukurūzų istorijos moralas? Ogi toks. Įsivaizduokime, kad Palangos pliaže koks nors girtas vairuotojas traiško žmones. Žmonės šoka skambinti telefonu 112 ir išgirsta... Jurgitos balsą. Tolimesnis pokalbis aprašytas aukščiau. Kur atsidūrė valstybė, jeigu vienas svarbiausių jos piliečių saugumo atributų – policija degradavosi iki visiško išnykimo? Kas įvyktų, jei Lietuvoje atsirastų toks kaip Norvegijoje beprotis ir pradėtų jau ne traiškyti, bet šaudyti vargšus poilsiautojus tiesiog pliaže? Negi toji nelaiminga 112 tarnyba ir tokiu atveju „voliotų durnių“? Beje, Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis yra palangiškis, įdomu ar jis pabandė iš savo namų paskambinti telefonu 112?