Tuo tarpu Lietuvoje „kliurkos ant kliurkų“ – užsienio politikoje, ekonomikoje, kultūroje... Jau nekalbant, jog tai jo vyriausybės nuopelnas, kad valstybės skola, valdant konservatoriams, patrigubėjo. Kad negalvotume, jog buvo pasirūpinta žmonėmis, priminsiu, kad emigracija pastaraisiais metais augo kartu su valstybės skola. Ją vyriausybės atstovas tūlas Giedrius Kazakevičius pavadino „galimybe“ !
Kodėl tokia galimybe nepasinaudojus kad ir minėtajam A.Kupčinskui? Vietoje to, kad imtų papildomus tūkstančius „už viršvalandžius“, kai „sunkiai dirbo“ valstybinių švenčių metu ar dalyvaudavo mišiose. Kas netikite, siūlau pasitikrinti buvusio mero dienotvarkes – nustebsite, kiek ten tokių dalyvavimų ir apsilankymų. Tada galvojau, kad meras lengvai kliedi, bet dabar supratau klydęs – jis ne tik „dirbo“, bet ir pinigus už tai gavo. Štai labai akivaizdus, nors tikriausiai toli gražu ne vienintelis pavyzdys, kur nuėjo premjero prisiskolinti (primenu – tai du trečdaliai valstybės skolos) pinigai. Oficialiai tokios išlaidos priskiriamos „viešajam sektoriui“ – ir tikrai, argi stovėjimą tribūnoje galima pavadinti neviešu?
Kokiu ciniku tad reikia būti, kad šiame fone pavadintum emigraciją galimybe? Linkėčiau kiekvienam taip kalbančiam nors trumpam pagyventi kur nors Rytų Londone – sakykime Beckton‘e ar Dagenham‘e – pigiausiame nuomotame kambaryje kartu su dar keliais ar keliolika tokių pačių „galimybės draugų“ ir dalintis erdve, kuri šiaip turėtų būti skirta dviejų suaugusių ir dviejų vaikų šeimai. Tuo pačiu ir riaušes Londone iš arti pamatytų. Gal net ir išvadas šiokias tokias pavyktų pasidaryti? Nors vargu...
Vienoje per televiziją matytoje laidoje nuskambėjęs palinkėjimas premjerui „ir toliau minti pedalus“, atrodo, yra pakankamai geraširdiškas, nes mąstant logiškai jo darbams įvertinti mažių mažiausiai reikėtų valstybės audito. Kuo tai galėtų baigtis? Na, visų pirma prokuratūros veiklos pertvarka, o toliau jau sniego gniūžtės principu. Kam nepatinka ukrainietiškas pavyzdys, siūlau pasižiūrėti į latvišką. Vis šiokia tokia pradžia.
Ką ir kalbėti apie „apšviestus“ Baltarusijos opozicionierių pinigus? Kaip bežiūrėtume, tos užsienio šalių tarnybos, be kurių šis apšvietimas vargu ar galėjo įvykti, aiškiai parodė, ko verti mūsų „profesionalai“, turėję užtikrinti, kad tokie paprastai neviešinami procesai vyktų sklandžiai. Kitaip sakant, atsiskleidė, kiek efektyvus Lietuvos valstybingumas. Atrodo, apie pretenzijas Austrijai teks pamiršti…
Na, dabar jau reikėtų ir ką nors palinkėti, ar ne? Trumpai – atsistatydinti. Bet ne Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui, kuris aiškiai nepelnytai pateko tarp didesnių už jo paties galias girnų, o visai vyriausybei. Beje, toks veiksmas gal net sukurtų šiokią tokią prielaidą konservatorių, kaip partijos, padorumui atsirasti. Žinoma, premjerui beliktų tik minti pedalus ir sukti į dešinę, bet juk dėl Lietuvos galėtų kartelį ir pasiaukoti, vietoje to, kad ir toliau kurtų galimybes emigruoti kitiems.