Štai vien pirmąją rugpjūčio savaitę Seime užregistruoti penki įstatymų projektai, vienas už kitą „kietesni“, kad net sunku pasirinkti, kurį jų aptarti viešai. Pavyzdžiui, siūloma pakelti nekilnojamojo turto mokestį apleistiems ir neprižiūrimiems pastatams, tad verta sunerimti tiems, kurie neturi lėšų remontui – pinigų teks rasti mokesčiui.
Numatomi ir tantjemų skyrimo pakeitimai. Mokesčių inspekcija, matyt, pastebėjo, kad šiemet išmokėta daugiau tantjemų nei iki šiol, ir tai greičiausiai yra susiję su santykinai mažesniu tantjemų apmokestinimu.
Taigi, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma apsunkinti tantjemų skyrimą. Bet kadangi atostogų metas, tai Seimo narių siūlomi atostogų tvarkos pakeitimai Darbo kodekse vis dėlto yra labiausiai į temą.
Taigi Darbo kodekse siūloma teisę į atostogas paversti prievole atostogauti. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, priėmus įstatymo projektą, darbuotojai kiekvienais darbo metais privalės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Jei vis dėlto darbuotojas atostogų neitų, tai kompensacija už nepanaudotas atostogas būtų išmokama ne daugiau nei už dvejus metus.
Įdomu tai, kad Seimo nariai šį kartą susirūpino ne mažas pajamas gaunančiais darbuotojais, kuriuos paprastai siekiama ginti Darbo kodeksu, bet įmonių vadovais. Aiškinamajame rašte sakoma, kad „viešumon iškyla atvejų, kai darbuotojai, dažniausiai užimantys vadovaujančias pareigas, dėl įvairių priežasčių ir teisės aktų netobulumo nepasinaudoja kasmetinėmis atostogomis po 10 ir daugiau metų“. Tad Seimo nariai ėmė ir susirūpino vadovų sveikata, nors jokių masinių vadovų sveikatos sutrikimų įrodymų ar konkrečių faktų, kad vadovai masiškai neatostogauja, aiškinamajame rašte nėra.
Įstatymo projekto priežastis yra tik kažkokie paslaptingi „viešumon iškilę atvejai“ ir primena VBS (viena boba sakė) agentūros žinias. Išlenda ir rūpestis valstybės finansais, neva jei neinama atostogų, tai biudžetai negauna mokestinių pajamų. Koks neišmanymas – juk dirbantys žmonės moka mokesčius nuo algos. Ir šiaip jau kiekvienas sveiko proto žmogus žino, kad gėrybės kuriamos darbo, o ne atostogų metu.
Teisėkūra dažnai yra kompromituojama štai tokiais įstatymo „kilmės dokumentais“, o reikalas juk rimtas ir visai nejuokingas. Priimtas įstatymas bus taikomas ne tik vadovams, bet ir visiems darbuotojams. Pasekmės nebus masinės, nes ir vaizdas mieste byloja, kad žmonės vis dėlto naudojasi atostogomis. Tačiau bus darbuotojų, kuriems siūlomas įstatymas pakenks. Tokių išskirčiau bent jau dvi grupes. Pirmoji – mažas pajamas gaunantys asmenys, dažniausiai dirbantys nesudėtingą darbą ir dažniausiai kuriems iki pensijos liko nedaug laiko. Šie žmonės neidami atostogų tokiu būdu taupo. Pavyzdžiui, žmogus planuoja išeiti į pensiją, netęsti savo darbinės karjeros, todėl nesinaudodamas atostogomis kokius trejus metus, jis gaus kompensaciją, kuri sušvelnins jo adaptaciją prie mažesnių pajamų, t.y. pensijos.
Kita kategorija žmonių, kuriuos įstatymas palies, tai itin aukštos, dažnai – retos kvalifikacijos darbuotojai, kuriems pagal jų veiklos specifiką tenka „sušturmuoti“ projektus. Pavyzdžiui, diegiamos informacinės technologijos ar vykdomos sudėtingos statybos, kurios trunka ne vienerius metus. Dažnai tokių projektų vadovai ir vykdytojai negali atsitraukti nuo darbo, ir jiems privalomas atostogas teks tiesiog panaudoti darbui. Šie asmenys įstatymo reguliavimą greičiausiai apeis, ko nepasakysi apie pirmuosius.
Atostogos tikrai geras dalykas, tačiau kišamos per prievartą – nei šis, nei tas. Vieni apeidinės, kiti stums dienas be pajamų, bet su išlaidomis. Kol kas tai tik – įstatymo projektas, ir į posėdžius susirinkę seimūnai, tikėkimės, atslūgs nuo atostogų karštinės ir pradžiai bent jau pasidomės faktais apie neatostogaujančių vadovų neva pairusią sveikatą ir neatostogavimo mastus.