Skandalas dėl gydymo įstaigoms parduodamo prastos kokybės kraujo pastaruoju metu apaugo spekuliacijomis, miglotomis versijomis ir gandais. Būtent dėl to, kad aktyviai dalyvavau skundo tyrime, kartu su kolegomis aiškinausi ir gilinausi į visą šią situaciją, norėčiau trumpai išdėstyti šios istorijos pradžią ir eigą. Tikiu, kad pabaigos norėtume vienos – bausmės kaltiesiems ir vilties sergantiems.

Birželio 20 dieną į mane, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoją, raštu kreipėsi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Kraujo centro vedėja gydytoja Emilija Kazlauskienė. Ji informavo, kad nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų birželio Kraujo centro specialistai savo iniciatyva atliko eritrocitų masės maišelių, skirtų pacientams gydyti, analizę.

Buvo ištirti kraujo komponentai, gauti iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centro, UAB „Kraujo donorystės centro“ ir VšĮ Nacionalinio kraujo centro. Ištyrus 115 Nacionalinio kraujo centro (NKC) maišelių, paaiškėjo, kad hemoglobino kiekis juose vidutiniškai tesiekė 27 g/vnt, tai tėra vos pusė kiekio, kuris nustatytas Sveikatos apsaugos ministro įsakyme.

Mažiausią kainą už maišelį pasiūliusi įstaiga vėliau gali lengvai susirinkti savo uždarbį, nes nekokybiško kraujo ligoniams reikia sulašinti po kelis maišelius vietoj vieno. Štai jums ir biznis.
Agnė Bilotaitė

Nesunku susigaudyti, kad dėl tokių nekokybiškų kraujo produktų, sergančiajam tenka sulašinti du arba tris kartus daugiau eritrocitų masės tam, kad jis gautų reikiamą hemoglobino kiekį. Tai taip pat reiškia, kad kartu su donorų krauju į jautrų ir pažeistą organizmą papildomai patenka didesnis skaičius antigenų ir antikūnų. Sergančiam žmogui tokią intervenciją gali būti pernelyg sunku atlaikyti, todėl rizika jo sveikatai padidėja.

Pasirodo - tokia rizika labai pelninga. Mažiausią kainą už maišelį pasiūliusi įstaiga vėliau gali lengvai susirinkti savo uždarbį, nes nekokybiško kraujo ligoniams reikia sulašinti po kelis maišelius vietoj vieno. Štai jums ir biznis.

Bet grįžkime prie to, kaip visa ši „kruvina“ istorija pasiekė Generalinę prokuratūrą. Beje, visuomenė privalo žinoti, kad prokurorai apie galimą piktnaudžiavimą buvo informuoti dar šių metų kovą, kai gydytoja Emilija Kazlauskienė kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, jog tai esą „ūkio subjektų konkurenciniai santykiai“. Sunku net patikėti, kad prokurorų nuomone nekokybiško kraujo problema yra visiškai komercinis dalykas, todėl net neverta gilintis!

Susipažinusi su gautais skundais, birželio 29 dieną inicijavau neeilinį Antikorupcijos komisijos posėdį, kuriame dalyvavo abiejų kraujo donorystės įstaigų, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Viceministras Audrius Klišonis posėdžio metu oficialiai pripažino, kad informacija dėl nekokybiškų tiekiamų kraujo komponentų ministeriją buvo pasiekusi dar prieš kelis mėnesius, bet ministerijos specialistai neradę jokių pažeidimų, o į pateiktus laboratorinius duomenis nereagavę, nes laboratoriniai tyrimai atlikti tik vienoje ligoninėje, nedalyvaujant suinteresuotoms pusėms.

Posėdžio metu staiga paaiškėjo, kad iki šiol kraujo komponentų kokybės niekas nekontroliavo, nes Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodyta, jog kraujo komponentų kokybinius parametrus turi kontroliuoti pati kraujo donorystės įstaiga. Ką tai reiškia – visiems aišku. Panašu, kad šiuo metu perpilamo kraujo kokybė terūpi tik medikams, kurie žvelgia sunkiai sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems į akis.

Prokurorai apie galimą piktnaudžiavimą buvo informuoti dar šių metų kovą, kai gydytoja Emilija Kazlauskienė kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, jog tai esą „ūkio subjektų konkurenciniai santykiai“. Sunku net patikėti, kad prokurorų nuomone nekokybiško kraujo problema yra visiškai komercinis dalykas, todėl net neverta gilintis!
Agnė Bilotaitė

Antikorupcijos komisija kreipėsi į ministrą, prašydama kuo greičiau užtikrinti tinkamą kraujo komponentų kokybės kontrolę. Reaguodamas į tai Sveikatos apsaugos ministras ministras Raimondas Šukys liepos 1 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo sudarė komisiją kraujo donorystės įstaigose paruoštų kraujo komponentų kokybės kontrolės hemoglobino tyrimams organizuoti ir juos stebėti. Tačiau vėl ministerijoje kontrolė pradėjo strigti – sudaryta Komisija turėjo atlikti tyrimą „dėl akių“, nes pagal šį ministro įsakymą kraujo donorystės įstaigos komisijai turėjo pačios pristatyti po du savo pagamintus kraujo mėginius ištyrimui. Akivaizdu, kad tokiu atveju objektyvaus tyrimo ir nebuvo galima tikėtis.

Daug pasako ir tai, kad iš keturių sudarytos komisijos narių trys atstovavo Sveikatos apsaugos ministerijai ir vienas - Valstybinei medicininio audito inspekcijai, kuri pavaldi ministerijai. Svarbu ir tai, kad dar Antikorupcijos komisijos posėdyje viceministras Audrius Klišonis pripažino, kad Valstybinė audito inspekcija tiria tik dokumentinius procesus, laboratorinių tyrimų jie neatlikinėja.

Liepos 7 dieną raštu kreipiausi į ministrą Raimondą Šukį prašydama į komisiją įtraukti Seimo Sveikatos reikalų komiteto bei Antikorupcijos komisijos atstovus bei ištirti iki šio skandalo pagamintų kraujo komponentų kokybę, nes būtent šių kraujo produktų ištyrimas turėtų atsakyti į mestus kaltinimus.

Liepos 12 dieną kraujo centrai patys atrinko ir pristatė savo gaminamus kraujo komponentus ministro sudarytai komisijai, kuri organizavo kraujo komponentų kokybės tyrimą Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centre. Visi kraujo mėginiai, pateikti ištyrimui, buvo pagaminti jau po viešumon iškilusio skandalo. Visų įstaigų jų atrinkti kraujo komponentai atitiko visus, o dažnas net ir viršijo nustatytus reikalavimus. Argi galėjo būti kitaip?

Siekdami išsiaiškinti, ar Nacionaliniam kraujo centrui mesti kaltinimai yra tikri, sudaryta komisija priėmė sprendimą ištirti ir iki skandalo VšĮ “Nacionalinio kraujo centras” pagaminto kraujo komponentų kokybę. 5 mėginiai, kurie buvo pagaminti iki skandalo VšĮ “Nacionalinio kraujo centras” neatitiko nustatytų reikalavimų ir tyrimai dar kartą patvirtino, kad gydymo įstaigoms buvo pateikta ir nekokybiškų kraujo produktų. Visuomenė taip pat privalo žinoti, kad tyrimų atlikime labai aktyviai dalyvavo ir VšĮ “Nacionalinio kraujo centras”, kurie tikrai akylai žiūrėjo, kad tyrimai būtų atlikti objektyviai.

Sveikatos apsaugos ministerijos klerkai, o tuo pačiu ir ministro reakcija buvo pribloškiama – vietoj to, kad nuodugniai pradėti tirti VšĮ „Nacionalinio kraujo centro“ veiklą, Komisija sukūrė grandiozinį patikrinimo planą ligoninei, kuri ir iškėlė šias problemas. Dar daugiau – pasipylė kaltinimai šmeižtu, bylomis, buvo pradėtos kurti įvairiausių sąmokslų versijos. Kažkodėl ministerija yra tiesiog įsitikinusi, kad kraujo kokybė Lietuvoje yra puiki, nors sistemos tam patikrinti neturime, o sertifikuotų laboratorijų tyrimai rodo priešingai. Sveikatos apsaugos ministras vietoj to, kad operatyviai reaguotų ir griežtai įvertintų savo pavaldžios įstaigos veiklą, imasi organizuoti patikrinimus ligoninėse, kurios ir iškėlė šią problemą. Juk akivaizdu, kad kitos ligoninės, matydamos, kokių tramdomųjų veiksmų imasi ministerija prieš įstaigas, atskleidusias skandalingus faktus, stengsis nekelti į viešumą tokių faktų.

Liepos 14 dieną kartu su Sveikatos reikalų komiteto nare Dangute Mikutiene kreipėmės į Generalinę prokuratūrą prašydamos ištirti, ar VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ ir jo darbuotojai gamindami kraujo komponentus visapusiškai užtikrino kraujo komponentų kokybę ir sąmoningai netiekė prastos kokybės kraujo preparatų siekdami finansinės naudos.

Generalinei prokuratūrai perduota ir Plungės ligoninės specialistų atlikto kraujo komponentų tyrimo medžiaga. Šios ligoninės medikai taip pat išsiaiškino, kad kai kuriuose maišeliuose hemoglobino kiekis kone dukart mažesnis nei reikalaujama. Tačiau ligoninės vadovai vengia apie tai kalbėti, teigdami, jog šis kraujo komponentų kokybės tyrimas atliktas vieno specialisto savavališkai, nesuderinus su įstaigos vadovybe. Naujausia žinia – tasai drąsus specialistas gali prarasti darbą, kaip ir vilnietė gydytoja transfuziologė, pirmoji garsiai prabilusi apie tai, kad ligoniai gydomi nekokybišku krauju.

Gūdžiu sovietmečiu tebegyvename, žlugdydami tiesos ir teisybės ieškančius. Todėl ir kreipiuosi į įstaigų vadovų, ministerijų klerkų ir gerbiamo ministro sąžinę, ar iš tiesų Jūs galite išlikti tokie ramūs matydami visa tai? O mums visiems aš linkiu tik drąsos – kalbėkime drąsiai ir garsiai, nes niekada nežinome, kada mums ar mūsų artimiesiems prireiks kokybiškos ir sąžiningos mediko pagalbos.