Prieš dešimt metų siekėme kuo spartesnės integracijos į euroatlantines ir europines struktūras. Šiandien, Lietuvai tapus visateise ir patikima jų dalimi, įgyvendiname trečiojo mūsų šalies užsienio politikos raidos etapo prioritetus.
Priešingai, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, šis etapas yra ypač reikšmingas ir netgi lemiamas. Tai tas metas, kada privalu galutinai įsisąmoninti, jog formali šalies nepriklausomybė savaime dar neužtikrina valstybės ir tautos gyvybingumo. Lygiai taip pat ir giluminė integracija į ekonominę ir politinę euroatlantinę erdvę - o tai buvo ir išliks esminė mūsų užsienio politikos kryptis - nėra savaiminis siekinys, o tik būtina šalies gyvybingumo ir klestėjimo prielaida.
Būtina, bet nepakankama, nes gyvybingai Lietuvai trūksta dar kai ko: kad valstybė iš tikro gyvuotų, gyvuoti turi jos piliečiai. Todėl būtent Lietuvos žmonių gerovę - aiškią ir apčiuopiamą - įvardinčiau kaip tą bendrą vardiklį, į kurį ne kada nors vėliau, o šiandien privalome orientuoti diplomatinės tarnybos darbo rezultatus ir vadovautis juo kaip esminiu ir tiesioginiu matu įgyvendindami artimiausiųjų metų prioritetus.
Užsienio politikos pamatai nesikeičia ir tuo požiūriu, jog mes tvirtai ir aiškiai žinome Lietuvos savasties horizontą. Kalbu čia ne apie ką kitą, o apie Vakarų civilizacinį horizontą, kuris geriausiai atspindi Lietuvos tapatumą. Tokią nuostatą visų pirma patvirtiname savo aktyvia ir prasminga naryste Europos Sąjungoje. Žvelgiame į šią sąjungą kaip į Europos stabilumo ir darnos galimybę, kaip į sąjungą laisvų tautų, skirtą puoselėti demokratijos, socialinio teisingumo ir gerovės principus saugioje geopolitinėje ir klestinčioje geoekonominėje erdvėje. Maža to, nuosekliai siekiame, kad ši erdvė ilgainiui apimtų vis daugiau valstybių rytinėje Lietuvos kaimynystėje.
Tai, ką čia trumpai apibrėžiau, yra bendros ir visiems žinomos mūsų užsienio politikos aksiomos, nuo kurių priklauso ir priklausys Lietuvos savastis ir bazinis saugumas. Kita vertus, jau minėjau, kad šiame užsienio politikos etape kaip niekad svarbu konkretizuoti prioritetus ir visus šalies strateginius užsienio politikos pasirinkimus išversti į tiesioginę bei apčiuopiamą naudą paprastam Lietuvos piliečiui, be kurio gerovės valstybė nebūtų saugi ir negalėtų gyvuoti.
Šiandien noriu aiškiai akcentuoti tris konkrečius nūdienos diplomatinės tarnybos darbotvarkės prioritetus ir aptarti tris mūsų užsienio politikos komponentus.
Tris prioritetus diktuoja trys šiandieniniai iššūkiai Lietuvai:
Energetinis, Ekonominis ir Emigracinis.
1. ENERGETINIS iššūkis – tai imperatyvas mums išlaisvinti Lietuvą iš ligšiolinės energetinės okupacijos, kuri – prisitaikėliškų postkomunistinių politinių jėgų dėka – net ir atgavus nepriklausomybę toliau sekino ir slopino Lietuvos ūkio augimą bei blokavo šalies gerovei būtinas reformas. Dabartinė vyriausybė išskirtinė tuo, kad, nepaklusdama politiniam šantažui, formalią Lietuvos nepriklausomybę apgalvotomis priemonėmis įtvirtina kaip realią ir visavertę. Dirbdami kartu, mes pasieksime, kad jokie dešimtinės mokesčiai oligarchinės nomenklatūros dievukams Lietuvos piliečių daugiau niekados nebekamuotų.
Šiam tikslui būtina sumažinti šalies energetinę atskirtį ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir mobilizuoti visus diplomatinės tarnybos pajėgumus spartinant tokių strateginių energetinės infrastruktūros projektų kaip Visagino AE, suskystintų dujų (LNG) terminalas, elektros tiltai su Lenkija ir Švedija bei Lietuvos-Lenkijos dujų jungtis įgyvendinimą.
Vienas iš didžiausių mūsų pasiekimų šioje srityje yra Lietuvai svarbių nuostatų dėl ES vidaus rinkos ir trūkstamos infrastruktūros įtraukimas į ES 2020 strategiją bei šalies prioritetų įtvirtinimas ES Energetikos projektuose. Be to, šiemet įsteigėme Energetinio saugumo centrą, kuris, tikimės, mūsų nuoseklių pastangų dėka iki 2013 m. vidurio bus akredituotas kaip NATO kompetencijų centras. Įgyvendindami savo energetinius projektus sugebėjome užsitikrinti aiškią ir nedviprasmišką JAV paramą, laiduojančią mūsų iniciatyvų patikimumą ir rezultatyvumą.
Kita vertus, švęsti tikrai per anksti, nes kol kas energetika vis dar lieka tas ginklas, kuriuo mūsų šaliai daromas politinis spaudimas, o kiekvienas Lietuvos pilietis dėl šių aplinkybių patiria akivaizdžių finansinių nuostolių. Lietuva yra pirmoji šalis, nuo šių metų kovo pradėjusi įgyvendinti esmingiausias ES trečiojo energetikos paketo nuosavybės atskyrimo nuostatas. Jis numato energijos gamybos ir tiekimo kontrolės atskyrimą, leisiantį stipriai sumažinti dujų kainą Lietuvos vartotojams. Šių ir kitų energetinio išsilaisvinimo darbų tęstinumui užtikrinti diplomatinė tarnyba turi siekti kuo didesnės tarptautinės paramos, veikdama tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygmeniu.
Privalome dar veiksmingiau išnaudoti savo narystę ES kaip svertą užsitikrinti jungtis ir jų finansavimą, alternatyvaus energijos tiekimo galimybes, integruotą ir liberalizuotą energetikos vidaus rinką ir vieningą Sąjungos poziciją derantis su trečiosiomis šalimis.
Kitas labai konkretus šiandieninis Lietuvos energetinis iššūkis yra grėsmė, jog mūsų pasienyje politiniu pagrindu gali iškilti dvi pasaulinių saugumo reikalavimų neatitinkančios atominės jėgainės; maža to, vieną iš jų planuota statyti Astrave, t.y. vos už penkiasdešimties kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Mūsų pagrįsti būgštavimai dėl elektrinių saugumo ir poveikio aplinkai iki šiol ignoruojami, o juk nepatikimų branduolinių jėgainių atsiradimas Lietuvos pašonėje prilygtų nuolatiniam milžiniškos ekologinės katastrofos pavojui. Todėl, gindami Lietuvos saugumo interesą, mes nuo pat pradžių ėmėmės konkrečių veiksmų, kad minėtųjų atominių projektų kontūrai būtų permąstyti ir racionalizuoti.
Mūsų pastangomis, ES darbotvarkėje jau įtvirtintas atominių jėgainių ES kaimynystėje projektų atitikimo tarptautiniams branduolinės energetikos ir aplinkosaugos standartams klausimas, numatant stress-testų taikymo būtinybę. Nesaugi branduolinė energetika negali būti plėtojama Lietuvos ir ES pasienyje. Turime siekti, kad nesaugios branduolinės jėgainės nebūtų statomos, o jei to pasiekti neįmanoma – kad jų statybų aikštelės būtų perkeltos saugiu atstumu. Taip pat turime siekti visuotinių tarptautinių branduolinės saugos standartų griežtinimo ir privalomumo.
2. Antrasis Lietuvos iššūkis ir diplomatinės tarnybos prioritetas yra EKONOMINIS. Jis reiškia būtinybę užtikrinti šalies ekonominį saugumą ir materialinę piliečių gerovę. Deja, šiandien jos pasigendame tiek dėl per pastaruosius dešimtmečius neatliktų reformų strateginėse Lietuvos ūkio šakose, tiek dėl pastarųjų metų pasaulio ekonominės krizės, po kurios verslui vis dar sunku atsigauti.
Vienas iš strateginių uždavinių ekonominiam saugumui užtikrinti yra efektyvi transporto ir tranzito politika. Visų pirma kalbu apie diplomatinę paramą stiprinant ir plečiant „Vikingo“ tranzitinio traukinio, „RailBaltica“ ir Rytų-Vakarų transporto koridoriaus projektus. Vis dar neišnaudotą transporto politikos potencialą puikiai atspindi mūsų sėkmingos derybos su JAV dėl NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) misijos krovinių tranzito į Afganistaną per Klaipėdos uostą ir Lietuvos teritoriją.
Pastarasis pavyzdys įrodo diplomatinių pastangų vertę bei yra natūrali paskata intensyvinti mūsų atstovybių lobistinę darbotvarkę. O viena pagrindinių šiandienos užduočių yra būtinybė užsitikrinti ir tolesnį solidų ne tik Lietuvos energetinių, bet ir transporto infrastruktūros projektų finansavimą jau šį pusmetį pradedamoje svartyti naujoje 2014-2020 m. ES finansinėje perspektyvoje.
Kiti uždaviniai, reikalaujantys aktyvaus diplomatų vaidmens, yra užsienio prekybos plėtra, diversifikavimas ir tiesioginės užsienio investicijos. Mūsų diplomatinės tarnybos pastangos remiant Lietuvos verslo interesus tarptautinėje arenoje duoda apčiuopiamų rezultatų. Vien per pirmąjį 2011 m. ketvirtį tiesioginės užsienio investicijos padidėjo 3,4 procento, šalies eksportas išaugo 49 procentais, Lietuvoje apsilankė beveik 40 procentų daugiau turistų, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Veikdami Europos Sąjungoje, mes sugebėjome pasiekti Lietuvos pramonei ir eksportuotojams palankių sąlygų prekybinėse ES sutartyse su trečiosiomis šalimis. Efektyvaus diplomatų darbo dėka Lietuvos gamintojai kasmet sutaupo daugiau kaip 6 mln. litų, o ES rinkos apsaugos instrumentų taikymas jiems užtikrina apie 120 mln. litų papildomų metinių pajamų.
Tačiau teigiami rezultatai, kurių duoda aktyvi diplomatinė parama šalies verslui užsienio rinkose bei pastangos pritraukiant į Lietuvą tiesiogines užsienio investicijas, galėtų ir turėtų tapti svaresni. Šiuo tikslu per praėjusiuosius metus diplomatinėse atstovybėse surengta per 130 įvairių verslo ryšių plėtrai skirtų renginių. Japonijoje, Kinijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Suomijoje, Italijoje, Airijoje, Izraelyje ir kitos šalyse dirbančių diplomatų pastangos jau pravertė pritraukiant į Lietuvą pasaulyje žymių kompanijų investicijas. Bet svarbiausia yra tai, kad minėtieji investiciniai projektai būtų sėkmingai įgyvendinami, o jų teigiamą poveikį turi pajusti ne kas kitas, o Lietuvos piliečiai.
Potencialo aktyvesnei ekonominei diplomatijai tikrai yra. Lietuvai būtina sparčiau diversifikuoti eksporto rinkas. Privalome būti aktyvesni, kaip įmanoma padėdami mūsų verslininkams užmegzti platesnius komercinius ryšius kylančios ekonomikos valstybėse, tokiose kaip Japonija, Kinija, P. Korėja, Brazilija, Indija ir kt. Šiam tikslui reikia veiksmingiau išnaudoti ir tarptautines platformas, įskaitant Azijos-Europos susitikimą (ASEM) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), su kuria jau 2012 m. numatome pradėti konsultacijas dėl Lietuvos narystės. Dar vienas mūsų svertas yra ganėtinai platus garbės konsulų tinklas. Šis tinklas turi būti ne tik kultūros, mokslo ar konsulinės pagalbos, bet ir ekonominių šalies interesų raiškos įrankis.
Viena iš patikimiausių Lietuvos užsienio prekybos plėtros skatinimo priemonių yra glaudūs valstybės ryšiai su lietuvių diaspora užsienio šalyse. Liepos pradžioje Vilniuje surengtas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas yra pavyzdinė paskata pasaulio lietuviams tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos ūkio ir ekonomikos plėtros. Šiemetinis renginys nuteikia viltingai, o Užsienio reikalų ministerija ir toliau nuosekliai rems minėtojo projekto plėtrą.
Pastarasis aspektas leidžia pereiti prie trečiojo Lietuvos iššūkio.
Pirma, diplomatinė tarnyba pagaliau pradėjo vykdyti darbo su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir lietuvybės palaikymo užsienyje funkcijas. Buvo sukurta ir patvirtinta „Globalios Lietuvos“ kūrimo 2011-2019 m. programa, kurios tikslas yra suburti pasaulio lietuvius į bendrą komunikacinę erdvę ir įtraukti juos į Lietuvos valstybės gyvenimą. Be to, šiandien nuosekliai remiamos užsienio lietuvių organizacijos, lituanistinės švietimo įstaigos ir bendri diplomatinės tarnybos projektai su lietuvių bendruomenėmis.
Noriu aiškiai prabrėžti: Lietuvos atstovybės užsienyje yra esminė bendradarbiavimo su diaspora grandis, o daugeliui užsienio lietuvių tai vienintelis „langas į Lietuvą“. Atverkime jį kuo plačiau. Būkime neabejingi išeivijoje gyvenančių tautiečių rūpesčiams ir lūkesčiams. Įgyvendindami „Globalios Lietuvos“ veiksmų planą, 2012 m. planuojame išleisti informacinį biuletenį apie lietuvių tautinių mažumų užsienyje teisių būklę, o jau pačiu artimiausiu metu atliksime lietuvių išeivijoje poreikių studiją ir imsimės iškilusių klausimų sprendimo.
Antroji veikimo kryptis yra susijusi su stiprios ir kokybiškai dirbančios konsulinės tarnybos įtvirtinimu. Jos esmė - suteikti kuo operatyvesnę ir veiksmingesnę pagalbą Lietuvos piliečiams, todėl kaip tik šiemet, kaip ir planavome, sukūrėme nuolatinę, ištisą parą veikiančią pasaulinę konsulinės pagalbos liniją. Lietuvos piliečių skambučiai leidžia spręsti, kad naujovė pasiteisino. Ji ypač pravarti lietuviams, patenkantiems į ekstremalias situacijas, tokias kaip pastarojo meto įvykiai Japonijoje ir Egipte, kada valstybės pagalbos prireikia nedelsiant. Taipogi įgyvendiname e-konsulato projektą: jau veikia konsulinės registracijos vieša elektroninė paslauga, o metų pabaigoje veiks ir elektroninių dokumentų perdavimo tarp LR diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir kitų institucijų sistema.
Dėl konsulinių paslaugų poreikio ir išduodamų vizų skaičiaus augimo būtina tęsti konsulinės tarnybos stiprinimą. Steigsime reziduojantį konsulinį atstovavimą Brazilijoje, prie kurio kviesime prisijungti Latviją. Siekdami užtikrinti pernai rudenį pasirašytos sutarties su Baltarusija dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos tinkamą vykdymą, taipogi stiprinsime konsulinius padalinius Minske ir Gardine. Jau dabar atstovaujame 7 Šengeno valstybėms išduodami vizas Lietuvos konsulinėse įstaigose trečiosiose šalyse, artimiausiu metu sieksime pasirašyti atstovavimo susitarimus su dar mažiausiai trimis valstybėmis.
Konsulinės paslaugos užsienio piliečiams – tai papildomos ir pastaruoju metu stipriai augančios pajamos Lietuvos valstybei. 2011 m. sausio-gegužės mėnesiais konsulinių mokesčių surinkta daugiau nei 21 mln. litų, o tai yra trečdaliu daugiau nei atitinkamu 2010 m. laikotarpiu. Užduotis 2012-iesiems metams - gavus papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto konsulinei veiklai, uždirbti kone dvigubą grąžą.
Mieli kolegos,
Trumpai apibrėžiau tris esminius šiandieninės Lietuvos diplomatinės tarnybos darbotvarkės prioritetus, kuriuos diktuoja Energetiniai, Ekonominiai ir Emigraciniai iššūkiai mūsų valstybei. Dabar akcentuosiu tris esminius mūsų užsienio politikos komponentus: Regioninį, Organizacinį ir Vertybinį.
1. Pirmasis komponentas yra susijęs su Lietuvos geografine padėtimi ir Regionine orientacija.
Šalies gerovei būtini geri santykiai su visomis kaimyninėmis valstybėmis, todėl Lietuva, nepamindama demokratijos, teisingumo ir lygiateisiškumo principų, ir toliau sieks abipuse pagarba ir nauda grįstų santykių tiek su Rusija (pabrėždama produktyvesnių ryšių su Karaliaučiaus sritimi poreikį), tiek su Baltarusija. Taipogi, atsižvelgdami į glaudžius istorinius ir kultūrinius saitus bei daugeliu atvejų sutampančius užsienio politikos interesus, turime siekti aktyvesnio bendradarbiavimo su broliška Latvija. Rengiamas Lietuvos ir Latvijos „Ateities bendradarbiavimo idėjų raportas“ yra savalaikis žingsnis šia kryptimi.
Pabrėžtina ir strateginė mūsų partnerystės su Lenkija reikšmė. Pastaruoju metu kilusios diskusijos realios lenkų tautinės mažumos padėties klausimais yra ne užsienio, bet Lietuvos vidaus politikos reikalas, kuris turi būti sprendžiamas valstybės viduje randant abipusiškai priimtinus sprendimus. O užsienio politikoje Lenkija buvo ir toliau išlieka viena iš mūsų pagrindinių bendraminčių įgyvendinant reikšmingus nacionalinio saugumo ir gynybos politikos, energetikos ir transporto politikos bei Rytų politikos interesus.
Įgyvendinant šį tikslą, jau matyti konkreti pažanga. Lietuvos ir Latvijos iniciatyva NB8 „išminčių grupė“ parengė bendradarbiavimo ataskaitą. Rekomendacijas apsvarstė šalių vyriausybės, o pirmuosius bendrus veiksmus patvirtinsime jau po mėnesio Helsinkyje įvyksiančiame kasmetiniame NB8 Užsienio reikalų ministrų susitikime.
2012 m. Lietuva koordinuos NB8 veiklą. Sieksime bendros Šiaurės-Baltijos regiono šalių informacinės ir kultūrinės erdvės kūrimo, ekonominio potencialo išvystymo, įtakos ES ir NATO ir tarptautinių organizacijų viduje stiprinimo, geresnio diplomatinių tarnybų bendradarbiavimo ir glaudesnio saugumo politikos koordinavimo su JAV. Pirmininkaudami taip pat ir Sustiprinto bendradarbiavimo Šiaurės Europoje (E-PINE) formatui, su JAV planuojame surengti aukšto lygio saugumo politikos renginį. O svarbiausiu 2012 m. diplomatiniu akcentu taps NB8 20-jo „jubiliejaus“ proga Vilniuje vyksiantis NB8 Viršūnių susitikimas. Dar kartą pabrėžiu: Šiaurės-Baltijos šalių regioninė integracija yra itin reikšmingas komponentas įgyvendinant šiandieninius diplomatijos prioritetus.
2. Antrasis užsienio politikos komponentas, kurį noriu akcentuoti, yra aktyvus Lietuvos pirmininkavimas svarbioms tarptautinėms organizacijoms. Ši valstybės įgyta privilegija yra gera proga įtvirtinti savąjį subjektiškumą tarptautinėje bendruomenėje bei propaguoti nacionalinius interesus. Mūsų diplomatinė tarnyba, įgyvendindama užsienio politikos prioritetus, privalo ją sėkmingai išnaudoti.
Kaip vieną iš pastarojo meto pasiekimų galime įvardinti sklandų pirmojo pusmečio Lietuvos pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) bei sėkmingą dvejų metų pirmininkavimą daugiau kaip 100 valstybių vienijančiai Demokratijų Bendrijai. Į abiejų organizacijų darbotvarkes sugebėjome įtraukti esminius Lietuvos interesus, susijusius tiek su Lietuvos ekonominio saugumo poreikiais, tiek su demokratinių vertybių sklaida Lietuvos kaimynystėje. Rimtai ir atsakingai rengiamės gruodžio 6-7 d. Vilniuje įvyksiančiai ESBO Ministrų Tarybai, kurioje Lietuvai, šiemet kaip tik pažyminčiai dvidešimtąsias tarptautinio pripažinimo metines, bus skiriamas ypatingas dėmesys.
Pirmininkavimas Demokratijų Bendrijai vėlgi atitiko Lietuvos interesus. Demokratinių vertybių sklaida regione ir pasaulyje mums yra tokia pat svarbi kaip ir Sąjūdžio bei Valstybės atkūrimo laikais. Pirmininkaudami Demokratijų Bendrijai, konkrečiomis iniciatyvomis sugebėjome ją reanimuoti ir reformuoti; padarėme viską, kad žodis „demokratija“ grįžtų į tarptautinės politikos žodyną, aktualizuodami tikrąją, o ne retorinę ir savanaudiškais tikslais iškraipomą šio žodžio prasmę. Šiuo būdu Lietuva atveria regiono valstybes demokratinių vertybių sklaidai, prisideda kuriant regioninio stabilumo prielaidas ir palankias sąlygas demokratizacijai ES ir Lietuvos kaimynystėje. Neseniai vykę Bendrijos renginiai ir įtakingų politinių lyderių vizitai Lietuvoje yra akivaizdus įrodymas, jog organizacija gali būti puiki platforma papildomai stiprinti dvišalius ryšius su strateginiais partneriais.
Ir dar apie keletą tarptautinių įsipareigojimų ir siekiamybių. Nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. rugsėjo pirmininkausime JT Generalinei asamblėjai. O nuo 2012 m. pradėsime rinkiminę kampaniją į JT Saugumo Tarybos nenuolatines nares 2014-2015 m. laikotarpiui, kurioje dalyvaus visos diplomatinės atstovybės.
Lietuvos pasiūlyto kandidato išrinkimas ir darbas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininko poste, taip pat dvejus metus truksianti narystė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje patvirtintų Lietuvos politinį ir administracinį pajėgumą vykdyti brandžią ir aktyvią užsienio politiką. Tinkamai išnaudodami šią aplinkybę, galėtume pakreipti globalios darbotvarkės klausimų sprendimą Lietuvos nacionalinių interesų įgyvendinimo linkme.
Tačiau pats svarbiausias diplomatinės tarnybos išbandymas laukia 2013 m. II pusmetį, kuomet pirmininkausime ES Tarybai. Šio pirmininkavimo kontekstas sudėtingas. 2013-ieji yra paskutiniai EP ir EK kadencijos metai, t.y. laikotarpis, kada ES darbotvarkė ypatingai suintensyvėja, nes reikia užbaigti pradėtus darbus ir įgyvendinti programas. Rengdamiesi pirmininkavimo ES iššūkiui privalome mobilizuoti visas savo jėgas, sutelkti visas Lietuvos institucijas ir žmones bendram darbui, sustiprinti valstybės administracinius gebėjimus, pritaikyti turimus išteklius pirmininkavimo reikmėms, parengti pasiūlymus dėl pirmininkavimo prioritetų. Turime toliau stiprinti ir viešosios diplomatijos gebėjimus, kurių reikšmė įgyvendinant nacionalinius interesus yra stipriai išaugusi.
Diplomatinės tarnybos pareiga yra padėti išlaikyti Lietuvos pirmininkavimo egzaminą kaip įmanoma gerai ir pakiliai. Abejojantiems tokių įsipareigojimų Europos Sąjungai prasmingumu, užtenka priminti, kad numatomos Lietuvos pirmininkavimo išlaidos (214 mln. litų) tesudaro vos apie pusę procento tų įplaukų iš ES, kurias mes patys būsime gavę jau vien 2007-2013 m. laikotarpiu (36,8 mlrd. litų). Šiandien jau esame užbaigę pirmąjį pasirengimo pirmininkauti ES etapą – parengtas ir patvirtintas tarpinstitucinės veiklos planas, kuris užtikrins, kad mūsų pirmininkavimas vyktų sklandžiai ir efektyviai. Visų aktyvumo Sąjungoje ir pasaulinės reikšmės organizacijose privalumų Lietuvai čia kartoti neketinu. Tačiau konstatuoju: tik veikli šalis gali klestėti ir vadintis tikra valstybe, todėl aktyvus vaidmuo tarptautinėse bendrijose ir organizacijose buvo ir liks neatsiejama Lietuvos užsienio politikos dalis.
3. Trečiasis diplomatinės darbotvarkės komponentas yra vertybinis. Kalbėdamas apie svarbiausius laikmečio iššūkius ir diplomatinės tarnybos prioritetus kur kas dažniau akcentavau Lietuvos valstybės interesus, laiduojančius tiesioginę ir labai apčiuopiamą šalies piliečių gerovę. Dariau tai ne atsitiktinai, nes būtent sugebėjimas išversti diplomatijos pasiekimus į konkrečią naudą piliečiams yra viena iš svarbiausių šiandieninio užsienio politikos etapo pamokų. Tačiau konkrečių naudų siekimas nereiškia ir negali reikšti vertybinių nuostatų užsienio politikoje išsižadėjimo. Priešingai, vertybinės ir geravališkos politikos tęstinumas yra neatsiejamas Lietuvos užsienio politikos komponentas.
Lietuva ir toliau - pagal savo galimybes - remia taikos, saugumo ir stabilumo įtvirtinimą pasaulyje. Atsakingai vykdome įsipareigojimus Goro provincijoje Afganistane, toliau įgyvendiname vystomojo bendradarbiavimo projektus, planuojame skubios tarptautinės humanitarinės pagalbos skyrimo sistemos kūrimą ir kitas naujas iniciatyvas.
Taip pat nuosekliai skatiname tikrų europinių vertybių sklaidą Rytų Europos regione: dalyvaujame ES Rytų partnerystės programoje bei toliau stipriname dvišalius santykius su Ukraina, Gruzija, Moldova bei kitomis Rytų Europos šalimis. Remiame ir remsime demokratijos išsiilgusią Baltarusijos pilietinę visuomenę, globodami Europos humanitarinio universiteto (EHU), mūsų įsteigtų Vieningos Baltarusijos namų (HUB), neseniai Vilniuje biurą atidariusios nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ bei kitas iniciatyvas. O rengiant naują ES santykių su kaimynais strategiją toliau vadovausimės keturiais pagrindiniais tikslais – „atvirų durų“ politika, keturių laisvių principo taikymo būtinybe, bendrųjų ES interesų sklaida ir ES pareiga padėti partnerėms įgyvendinti būtinas vidines reformas.
Šis mūsų ryžtas yra paremtas ne vienalaikiais kaštų ir naudos skaičiavimais, o nekintančiomis Lietuvos vertybinėmis nuostatomis. Būtent tokią Lietuvą mato ir įvertina mūsų partneriai bei svarbiausios tarptautinės organizacijos. Pastarojo meto „Arabų pavasario“ įvykiai byloja, jog demokratija grįžta į žmonių širdis ir pasaulio politikos darbotvarkę, o Lietuva, tapdama regioniniu paramos demokratijai centru, užsitikrina tolesnį tarptautinės bendruomenės dėmesį ir strateginių partnerių atidumą mūsų nacionaliniams siekiams.
Dar vienas svarbus vertybinis aspektas yra Lietuvos istorinės atminties puoselėjimas. Kaip tik šiemet minėjome 220-ąsias modernios Lietuvos ir Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos įkūrimo metines. Tęsdami istorinio paveldo kaupimo darbus, susigrąžinome Jurgio Baltrušaičio, Igno Jurkūno-Šeiniaus, Stasio Lozoraičio jaunesniojo ir kitus istoriškai reikšmingus diplomatinius bei asmeninius archyvus. Tarpininkaujant Lietuvos Respublikos ambasadai Paryžiuje, prieš metus Lietuvą pasiekė ir unikali pasaulinį pripažinimą pelniusio lietuvių dailininko Vytauto Kasiulio kūrinių kolekcija bei kūrybos archyvas, padovanoti dailininko žmonos Bronės Kasiulienės. Ačiū visiems, kurių dėka į Tėvynę grįžo praeities liudijimai.
Lietuvos diplomatinėje darbotvarkėje lieka ir okupacinės žalos atlyginimo klausimas. Esame principingi ir dėl tolesnio skaudžių istorinės atminties klausimų kėlimo tarptautinės bendruomenės lygmeniu. Mes pirmieji garsiai prabilome apie vieningo ES požiūrio į totalitarinių režimų nusikaltimus būtinybę. Ir tai davė aiškių rezultatų. Birželį patvirtintose Europos Teisingumo ir Vidaus Reikalų Tarybos išvadose buvo pabrėžta ES finansavimo svarba atitinkamos tematikos projektams, taipogi paremtas Europos atminties ir sąžinės platformos steigimas Briuselyje. Totalitarinių režimų nusikaltimų aptarimui bus skirti ir Lietuvos kartu su Europos Parlamentu 2012 bei 2013 metais numatomi renginiai. Lietuvos diplomatinė tarnyba užtikrins, kad šie svarbūs istorinės atminties puoselėjimo darbai būtų ne tik tęsiami, bet ir toliau prasmingai gilinami.
Gluminantis pastarųjų dienų Austrijos poelgis, be pagrindo paleidžiant sausio 13 d. žudynių įtariamąjį ir ignoruojant Lietuvos istorinio teisingumo siekį, kelia nerimą, jog kartais pati Europa, užmiršusi tautų solidarumo įžadus, pamatines vertybes išmaino į vienadienį pragmatizmą. Bet juk tokia Europa - nebūtų tikra Europa; tokia Europos Sąjunga – nebūtų tikra Sąjunga. Europos tautų šeimai tai būtina visados atminti ir priminti.
Mano aptartas trečiasis - vertybinis - komponentas yra tai, nuo ko priklauso pati Lietuvos valstybės ir tautos savastis, todėl jis buvo ir lieka neatsiejama mūsų užsienio politikos dalis.
Brangūs kolegos,
Pristačiau esminius šiandieninės diplomatinės tarnybos darbotvarkės prioritetus ir svarbiausius mūsų užsienio politikos komponentus. Tvirtai pareiškiu, jog sudėti akcentai byloja bendrą Lietuvos užsienio politikos tęstinumą ir veiksmingumą, užtikrinamą Jūsų kasdieniniu darbu. Užsienio politika yra tęstinis procesas, reikalaujantis didelės kantrybės, o diplomatijos tarnystė piliečiui, valstybei ir pasauliui ypatinga tuo, kad teigiami jos rezultatai ne visada lengvai įžiūrimi ir įvertinami. Bet ne dėl aukštų vietų reitingų lentelėse mes dirbame, o dėl konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų, kurie atitiktų šiandieninius šalies gyventojų saugumo ir gerovės poreikius. Šiandieninė diplomatinės tarnybos darbotvarkė yra orientuota į labai aiškius - Energetinį, Ekonominį ir Emigracinį – iššūkius ir yra formuluojama integruojant esminius - Regioninį, Organizacinį ir Vertybinį – užsienio politikos komponentus. Tikiu, jog šis politikos kursas yra teisingas, savalaikis ir labiausiai atitinkantis Lietuvos žmonių interesus.
Ministro kalba buvo skaityta Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų metiniame susitikime.