Prancūzijos energetikos koncernas „Dalkia” labai norėtų savo valdomos „Vilniaus energijos” akcijas perleisti specialiai Baltijos šalims ir Rusijai skirtai antrinei įmonei „Societe Valmy Defense 22“. Tam reikalingas Vilniaus savivaldybės politikų pritarimas.

Kuo toks žingsnis būtų naudingas šilumos tiekimo monopolininkei, galima spėlioti. Teigiama, kad tai padės pritraukti investicijų. „Vilniaus energijos“ atstovai kalba, kad „Societe Valmy Defense 22“ smulkiaisiais akcininkais galimai taps ir Pasaulio banko (PB) grupės institucija „International Finance Corporation“ ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Taigi, galimai taps, o galimai ir netaps – savivaldybė tam negali turėti jokios įtakos. Tačiau, galima paklausti, kas šiandien trukdo monopolininkams ieškoti taip būtinų investicijų?

Taip pat būtina paklausti: o kokia iš to nauda vilniečiams? Ekonomistai pastebi, kad perleidus „Vilniaus energijos“ akcijas bendrai Baltijos šalims ir Rusijai bendrovei, galimas kapitalo perskirstymas. Pavyzdžiui: įmonė rinks pelną iš mokesčių už šilumą mūsų šalyje, o investuos Rusijoje. Ar mes tikrai norime finansuoti „skurstančius“ kaimynus?

Akcijų perleidimą aktyviai stumia Vilniaus meras Artūras Zuokas. Neseniai paskelbtame savo komentare reaguodamas į miesto tarybos opozicijos sužlugdytą balsavimą dėl leidimo „Dalkia“ perleisti „Vilniaus energijos“ akcijas antrinei įmonei, p. meras jausmingai įrodinėja, kad Vilniaus miesto tarybos balsavimas turėjo būti tik formalus. Esą viskas jau nuspręsta aukščiausiu lygiu, o miestiečių išrinkti politikai turi tik klusniai, kaip mokiniai į pamoką, susirinkti ir nubalsuoti, kaip nurodyta!

Meras virkauja dėl „prarandamų investicijų“ ir prisidengia neva jau gautu Finansų ministerijos ir Ūkio ministerijos pritarimu PB ir ERPB investicijai į „Societe Valmy Defense 22“. Tačiau nepaaiškina, ar tas pritarimas atliktas įvertinus šį dabar vykdomą planą, ar ministerijos kreipėsi į savivaldybę dėl jos nuomonės, ar apskritai žinojo, kur ir kokiam tikslui bus skirtos PB ir ERPB investicijos?

Juk Vilniui svarbiau ne PB ir ERPB investicijos į kažkokią dar tik kuriamą bendrą visoms Baltijos šalims ir Rusijai įmonę, o „Vilniaus energijos“ investicijos į Vilniaus šilumos ūkį. Bet apie tai – nė žodžio. Ar mus labai šildys investuotojų milijardai, jei jie bus panaudoti Latvijoje ar kur nors Pamaskvyje? Apie konkrečias investicijas į Vilniaus šilumos ūkio atnaujinimą nei „Vilniaus energija“ nei p. Zuokas nekalba. Gal pamiršo pasidomėti? 

Vilniaus politikai privalo tuo pasidomėti. Dar daugiau: klausimą dėl leidimo perduoti akcijas Vilniaus savivaldybė turi svarstyti tik tada, kai „Vilniaus energija“, „Dalkia“ ar „Societe Valmy Defense 22“ pateiks pasiūlymus dėl investicijų į Vilniaus šilumos ūkį.

Jei šilumos tiekėjas nori atlikti veiksmą, kuriam būtinas savivaldybės pritarimas, – tai puiki proga savivaldybei kelti savo reikalavimus! Tai galimybė derėtis su „Dalkia“, bandyti pakeisti jau tiek kartų kritikuotą sutartį su šilumos tiekėju ir pagaliau ieškoti būdų, kaip atpiginti šilumą gyventojams. Apie tai, kaip tai įgyvendinti jau rašiau šių metų pradžioje. Beje, drįsiu priminti, kad nepratęsusi sutarties su „Dalkia“ Raimundo Aleknos vadovaujama savivaldybės taryba derėtis su minėta įmone įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių. Tik tai buvo labai meistriškai pamiršta. Kodėl? Ogi todėl, kad pritrūko kadencijos laiko ir įpareigotas buvo kitos kadencijos, t. y. dabartinis administracijos direktorius...

Vilniaus vadovas, jei tikrai būtų energingas ir dirbtų, o ne imituotų darbą vilniečių labui, galėtų pakviesti „Dalkia“ atstovus prie derybų stalo: štai mūsų, Vilniaus savivaldybės, reikalavimai ir argumentai, klokite savo pageidavimus, pasiūlymus ir tarkimės! 

Deja, vietoj to p. meras tik ragina kuo greičiau, nieko nesvarstant ir neklausinėjant pritarti monopolininkų reikalavimams ir priekaištauja tiems, kas išdrįso suabejoti ir nebalsavo „kaip numatyta“. Juk balsavimas savivaldybėje turėjo būti tik formalumas!

Nežinau, kaip jums, bet man toks p. mero požiūris į savivaldą atrodo mažų mažiausiai amoralus. Nors tai jau nebestebina. Neturėtų stebinti ir įkarštis, su kuriuo jis gina „Dalkia“ interesus. Paskui šią įmonę driekiasi „Rubikono“ šešėlis, o p. Zuoko pavardė per dažnai buvo minima greta šio pavadinimo, kad būtų galima taip lengvai pamiršti sąsajas. 

Įdomu tik, ar pajėgs savivaldybės politikai atsispirti p. mero spaudimui? Ar bus prisiminti dar prieš rinkimus Vilniaus savivaldybėje kurti planai peržiūrėti sutartis ir derėtis su „Dalkia“ arba išvis nutraukti sutartis ir skelbti naują, skaidrų šilumos tiekėjo konkursą? 

Jau pirmadienį savivaldybėje numatoma iš naujo grįžti prie klausimo ar leisti perduoti „Vilniaus energijos“ akcijas. Tuomet ir pamatysime, ar Vilniaus savivaldybė dar turi stuburą, ar ir toliau turėsime manyti, kad buvęs „Rubikonas“ yra nepakeičiamas ir jo įtaka nepajudinama.
Nors už lango vasara, pats laikas galvoti apie šildymo sezoną.