Kad ir kokios būtų vizijos, yra pamatiniai dalykai, kurių neišsprendus, geriausi norai liks pleventi svajų dausose. Minties konkretizavimui galima pasitelkti puikiai pažįstamą A. Maslow poreikių teoriją, kuri teigia, kad tik patenkinus bazinius, pirminius poreikius (fiziologiniai poreikiai, saugumo poreikiai) žmogus siekia tenkinti vadinamus aukštesnio lygmens poreikius (socialinius, saviraiškos poreikius).

Bergždžia tikėtis sustiprinti šalies politinę galią, pozicijas pasaulio žemėlapyje, padidinti konkurencingumą ar gyvenimo kokybės indeksą neišsprendus pamatinių socioekonominių problemų, nepasiekus esminių tarpinių tikslų. Vienas iš tų fundamentaliųjų dalykų yra visuomenės sveikata.

Gera visuomenės sveikata yra valstybės stabilumo ir ekonominės gerovės pagrindas. Sunku įsivaizduoti gerus demokratijos, gerovės, pasaulio konkurencingumo ir kitus rodiklius šalyje, kurioje siaučia darbingo amžiaus žmones iš rinkos ir socialinių tinklų išplėšiančios priklausomybių ligos, šalyje, kur sąmoningai arba nesąmoningai žmonių pasirinktas gyvenimo būdas ir elgsenos įpročiai lemia ankstyvas mirtis, nestabilų emocinį būvį, trukdantį kurtis visavertį gyvenimą.

Bergždžia tikėtis sustiprinti šalies politinę galią, pozicijas pasaulio žemėlapyje, padidinti konkurencingumą ar gyvenimo kokybės indeksą neišsprendus pamatinių socioekonominių problemų, nepasiekus esminių tarpinių tikslų. Vienas iš tų fundamentaliųjų dalykų yra visuomenės sveikata.
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“

Lietuvos visuomenės sveikatos būklė, reikia pripažinti, nėra gera. Gyventojų mirtingumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Nors Lietuvoje 2008 m., remiantis Nacionalinės sveikatos tarybos metiniu pranešimu 2010, standartizuotas bendrasis mirtingumas sumažėjo iki 1033,2 100000-čių gyventojų, vis tiek stipriai atsiliekama nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, kur 100000-čių gyventojų teko 636,3 mirusieji.

Lyginant su ES, Lietuvoje išlieka aukšti mirtingumo nuo su alkoholiu susijusių ligų rodikliai: 2008 m. 100000-čių gyventojų teko 182,3 mirusiojo, tuo tarpu ES valstybių vidurkis – 63,2. Mirtingumo nuo su rūkymų susijusių ligų rodikliai Lietuvoje dvigubai didesni už ES valstybių vidurkį. Lietuvoje dėl šios priežasties 100000-čių gyventojų teko 511,2 mirusieji, ES valstybėse – 217,9. Lietuva išlieka tarp pirmaujančių šalių ES ir pagal savižudybių skaičių. 2009 m. Lietuvoje nusižudė 1135 žmonių.

Čia pateikiama tik keletas reikšmingesnių rodiklių. Visuomenės sveikatos sutrikimus liudija ir kitos tendencijos: augantis nutukusių vaikų skaičius, didelis priklausomybės ligomis sergančių asmenų skaičius, užkrečiamų ligų plitimas. Tad apie kokį pasaulinį konkurencingumą galima kalbėti, jei, šaržuojant, pusė potencialių darbo rinkos dalyvių išmiršta ar dėl kitų priežasčių yra neįgalūs dirbti arba dirbti visu pajėgumu.

Specialistų teigimu, daugelį sveikatos visuomenės problemų galima išspręsti taikant mokslo įrodymais pagrįstus sprendimus, o tam reikia atlikti daugiau visuomenės sveikatos tyrimų. Sunku būtų parengti veiksmingą priemonių planą, tarkim, vaikų nutukimo problemai spręsti, neišsiaiškinus priežasčių, neišanalizavus mitybos ypatumų ir juos lemiančių veiksnių (ar tai - greitas maistas, nereguliari mityba, netinkamai normuotos maisto porcijos, maisto kultūra šeimoje ir pan.). Daugelyje kitų Europos šalių visuomenės sveikatos tyrimams yra skiriamas didelis dėmesys. Yra bendras supratimas, kad jie padeda gerinti visuomenės sveikatą ir yra reikšminga priemonė socialinio kapitalo išsaugojimui.

Toli žvalgytis nereikia. Estai, pavyzdžiui, turi atskirą Nacionalinį visuomenės sveikatos plėtros institutą, kuris koordinuoja šalies visuomenės sveikatos lauką: atlieka ir kaupia mokslo tyrimus, mobilizuoja resursus, koordinuoja institucijų bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje. Atlikti tyrimai nenusėda stalčiuose, į jų rezultatus atsižvelgiama priimant politinius sprendimus. Vis daugiau dėmesio visuomenės sveikatos tyrimams ir tyrimams apskritai skiriama ES instituciniame lygmenyje. Naujai kuriamoje „Europe 2020“ ES strategijoje šalys narės skatinamos tyrimams skirti iki 3 proc. BVP.

Lietuvoje sistemingo dėmesio visuomenės sveikatos tyrimams verkiant trūksta. 2010 m. Koalicija „Galiu gyventi“ parengė studiją „Institucijų bendradarbiavimo visuomenės sveikatos tyrimuose apžvalga ir galimybės. Rekomendacijos ateičiai“ (toliau – Studija). Studija parengta vykdant tarptautinį Europos Komisijos finansuojamą projektą STEPS („Dalyvavimo visuomenės sveikatos tiriamajame darbe stiprinimas“), kurio tikslas – skatinti pilietinės visuomenės organizacijų įsitraukimą į dialogą apie visuomenės sveikatos tyrimus 12-koje naujųjų šalių narių (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Maltoje, Kipre, Rumunijoje ir Bulgarijoje) bei per tarptautinį bendradarbiavimą.

Niekada nepadidinsime ekonominės valstybės galios, nepagerinsime gyvenimo kokybės, pasaulio konkurencingumo, gyvenimo kokybės rodiklių, ignoruodami visuomenės sveikatos problemas arba – spręsdami jas ideologiniu ar iracionaliu pagrindu, o ne vadovaujantis mokslo įrodymais ir faktais.
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“

Studija parodė, kad visuomenės sveikatos tyrimai Lietuvoje yra mokslinių tyrimų paribyje, jie neišskiriami atskira sritimi ir todėl trūksta aiškumo finansuojant šiuos tyrimus, institucijų bendradarbiavimo, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo, o svarbiausia - koordinavimo organizuojant ir įgyvendinant šiuos tyrimus. Trumpai galima pasakyti, jog nepaisant to, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006-2013 metų strategija numato visuomenės sveikatos tyrimus, kaip vieną iš būdų įgyvendinti visuomenės sveikatos uždavinius, o Sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 metais metmenų projekte aiškiai įvardijama, kad sprendimai sveikatos sektoriuje turi būti priimami vadovaujantis mokslo įrodymais ir gera praktika pagrįstais klinikiniais bei vadybiniais sprendimais, visuomenės sveikatos tyrimai nėra politinių prioritetinių sąrašuose. Lėšų paskirstymo prioritetai - neaiškūs, išskaidyti per daugybę veiksmų nelabai koordinuojančių institucijų, todėl ir tyrimų skaičius ribotas, rezultatai sunkiai matomi, jų sklaida ir panaudojimas priimant visuomenei svarbius sprendimus neaiškus.

2011 m. kovą Koalicijos atstovai susitiko su Sveikatos apsaugos viceministru Audriumi Klišoniu minėtai studijai pristatyti ir aptarti galimybes geriau plėtoti visuomenės sveikatos tyrimus. Viceministras patvirtino visuomenės sveikatos tyrimų svarbą gerinant visuomenės sveikatos kokybę, akcentavo įvairių institucijų ir organizacijų (mokslo, valstybės institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų) bendradarbiavimo būtinybę, šių tyrimų planavimo, vykdymo ir viešinimo, sklaidos koordinavimo stiprinimą. Klausimas, ar ir kada viceministro žodžiai taps kūnu.

Požiūris apskritai į socialinius tyrimus Lietuvoje yra labai atsargus, o politinių sprendimų priėmimo procesas sveikam protui lieka neperkandamas, tad, matyt, ir dėl situacijos visuomenės sveikatos tyrimų srityje nereikėtų taip stebėtis. Net ir tuo, kad į tyrimų rezultatus ne tik kad neatsižvelgiama, bet ir elgiamasi priešingai tyrimų rekomendacijoms. Kaip pavyzdį galime pateikti 2010 m. kovo 22-26 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupės vizitą Lietuvoje su tikslu įvertinti ŽIV ir AIDS gydymo prieinamumo situaciją Lietuvoje.

Vertinimo ataskaita aiškiai įvardijo, kad Lietuvoje yra vadinamoji koncentruota ŽIV epidemija, kai epidemijos lygis jau pasiektas tarp tam tikrų asmenų grupių, konkrečiai – tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (ŠNV). Dėl to tarp vertinimo išvadų pateikta rekomendacija didinti paslaugų prieinamumą ŠNV, konkrečiai – ŽIV diagnostikos ir farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais (kaip efektyvios, mokslo įrodymais patvirtintos ŽIV prevencijos priemonės). Deja, rekomendacijos neatsispindėjo neseniai priimtoje ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės programoje bei 2011-2012 m. jos priemonių plane.

Dar daugiau, pastarieji politiniai įvykiai rodo, kad šios PSO ekspertų rekomendacijos ne tik nepaisoma, bet ir elgiamasi priešingai: 2010 m. balandžio 20 d. LR Seime nariai pateikė rezoliucijos „Dėl narkotikų kontrolės politikos tęstinumo“ projektą (Numeris: XIP-3141), kurį jau pasirašė 59 Seimo nariai. Penktasis rezoliucijos straipsnis siūlo „uždrausti pakaitiniame palaikomajame gydyme naudoti vaistinį preparatą „Metadon“, išskyrus teikiant detoksikacijos paslaugas stacionariose sveikatos priežiūros įstaigose. Tokio siūlymo įgyvendinimas būtų skaudus smūgis ne tik ŠNV, bet ir šalies visuomenės sveikatai, mat jį įgyvendinus grėstų ŽIV išplitimas visuomenėje.

Taigi, niekada nepadidinsime ekonominės valstybės galios, nepagerinsime gyvenimo kokybės, pasaulio konkurencingumo, gyvenimo kokybės rodiklių, ignoruodami visuomenės sveikatos problemas arba – spręsdami jas ideologiniu ar iracionaliu pagrindu, o ne vadovaujantis mokslo įrodymais ir faktais.

Skandinavijos šalyse įstatymuose numatyta, kad visi politiniai sprendimai turi būti pagrįsti įrodymais, dėl to prieš priimant naują teisės aktą ar rengiant programą yra atliekama daug tyrimų, analizių. Suprantama, kad čia investuojamos lėšos atsipirks ateityje ir net tik kad atsipirks, bet ir leis sutaupyti pinigų išvengiant nepagrįstų politinių sprendimų pasekmių. Reikia tikėtis, kad ir į mūsų šalį kada nors atkeliaus Šiaurės šalių išmintis ir pakeis „po manęs nors ir tvanas“ politikos įpročius.