Šiemet paankstėjusi laisvės nuo mokesčių diena kiek neįtikina ir tai teisingai pažymi patys jos skaičiuotojai - Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Realybė yra blogesnė dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai, dar kelias savaites tektų pridėti gyvenimo valdžios prisiimtos skolon sąskaita (o tai juk būsimi mokesčiai).

Be to, reikia atsiminti, kad šešėlis per krizę vis dėlto išaugo, o tai reiškia, kad vieniems nuo mokesčių pasislėpus kitiems ta našta galėjo tapti daug didesnė. Ypač tai jaučia žurnalistai ir kiti autoriai, kurių pajamas vadinama naktinė reforma apmokestino papildomai, ir kurie, neatsitiktinai, yra sarkastiškiausiai nusiteikę šiųmetinės paankstėjusios laisvės nuo mokesčių dienos atžvilgiu.

Dar reiktų pažymėti, kaip teigia ir dienos skaičiuotojai, kad BVP fakto ir prognozių koregavimai taip pat padarė įtakos būtent gegužės 5 d. rezultatui.

Remigijus Šimašius
Parduotuvėje apsipirkęs žmogus gali džiaugtis ne tik gera pirkinių kokybe. Jis gali galvoti ir apie kainą - nusivilti, kai kaina pakyla ar apsidžiaugti jai nukritus. Kuo blogi yra tie Lietuvos piliečiai, kurie nenori permokėti už valdžios paslaugas, lygiai kaip nenori permokėti už šildymą, kurą ar pieną?
Tačiau labiausiai diskusijų kelia jau kuri laiką socdemų, bet vis labiau ir konservatorių, naudojama retorika. Jos esmė maždaug tokia - nesąmonė ta laisvės nuo mokesčių diena. Mokesčiai ir yra laisvės išraiška, nes leidžia mums naudotis viešomis gėrybėmis (policija, švietimu, sveikata ir pan.).

Iliustruoju. „Galvojimas, kad mokesčius mokame valdžiai, o po to jau gyvename sau, yra kažkoks didelis absurdas. Nes mokesčius mokame ne valdžiai, o tam, kad mūsų vaikai galėtų eiti į mokyklą, mūsų tėvai galėtų eiti į ligoninę, mūsų seneliai galėtų gauti pensijas. Būtų labai gerai, kad kas nors organizuotų demonstracijas už solidarią, ne tik už individualistinę visuomenę”, - sakė A. Kubilius interviu „Žinių radijui”.

Gerbiamas kolega, premjere. Suprantu, kad prieš rinkimus daugiau kalbama apie žmogų, o laimėjus juos kyla pagunda daugiau šnekėti apie solidarumą, tačiau tai neatleidžia nuo nuoseklumo reikalavimo.

Daugelis dalykų, kurie finansuojami iš valdžios yra naudingi ir geri. Tačiau negi tai atleidžia nuo natūralaus piliečio noro už mažesnę kainą gauti geresnę kokybę?.. Niekas gi netrukdo Lietuvoje švęsti puikaus išsilavinimo, nuostabios sveikatos apsaugos ir garantuotų saugių pensijų dienų, jei tik tokias gėrybes mes tikrai turėtume ir rastume būdą kaip švęsti.

Tačiau parduotuvėje apsipirkęs žmogus gali džiaugtis ne tik gera pirkinių kokybe. Jis gali galvoti ir apie kainą - nusivilti, kai kaina pakyla ar apsidžiaugti jai nukritus. Kuo blogi yra tie Lietuvos piliečiai, kurie nenori permokėti už valdžios paslaugas, lygiai kaip nenori permokėti už šildymą, kurą ar pieną?

Ir dar apie solidarumą. Gaila, kai konservatoriai perima socdemišką retoriką, kad solidarumas galimas tik su valdžios pagalba. O kaip savitarpio pagalba bendruomenėje, šeimoje? Galiausiai netgi savanoriški ekonominiai mainai - argi tai nėra solidarumo išraiška?

Padėti savo artimui savanoriškuose santykiuose yra gerokai solidariau, nei nuolat kalbėti apie poreikį didinti mokesčius, kurie bus paimami tik todėl, kad kažkas valdžioje sumanė, jog už juos mokesčių mokėtojams reikia apipirkti daugiau ar geresnių viešųjų gėrybių.

Todėl laisvės nuo mokesčių dienos šventimas nėra „didelis absurdas”. Absurdas yra neįvertinti, kad valdžios paslaugos turi savo kainą, arba manyti, kad niekas neturi kreipti dėmesio į šią kainą.