Esame Rusijos energetinė provincija ir kasmet sumokame jai 225 mln. litų „duoklę“ kaip permoką už rusiškus energetikos išteklius, kuriems iki šiol neturime alternatyvių šaltinių. Taip DELFI tvirtino nepriklausomas ekonomikos ekspertas Valdemaras Katkus.
- Kokie galimi įvykių Japonijoje padariniai pasaulio ekonomikai? Kaip jie gali paveikti Lietuvos ekonomiką?
- Dabartiniais skaičiavimais, Japonijoje gali būti sunaikinta turto iki 3 proc. šalies BVP. Tolesnė galimų padarinių riba – 8 proc. BVP. Bus tikrai nukentėję du sektoriai – energetika ir valstybės finansai. Manoma, kad gali būti sunaikinta 6-7 proc. Japonijos energetinių galių, ir artimiausiu metu gali būti juntamas apie 10 proc. elektros energijos trūkumas.
Kokią įtaką tai padarys pasaulio ekonomikai? Branduolinį kurą teks keisti kitu kuru. Skaičiuojama, kad Japonijai dabar teks papildomai importuoti apie 400 tūkst. barelių naftos per dieną ir apie 20 mln. tonų anglies. Plius suskystintos dujos. Tad trumpalaikis naftos ir dujų kainų kritimas virsta nauja kilimo banga.
Antras dalykas: katastrofos paveiktas Japonijos Šiaurės Rytų regionas yra labai svarbus logistikos atžvilgiu. Tai automobilių, elektronikos, naftos chemijos pramonė. Per tai irgi gali būti paveikta pasaulio ekonomika.
- Kaip tolesnis naftos kainų kilimas gali paveikti pasaulio ekonomiką? Kaip dėl benzino kainos?
- Tai naftos kaina gali peržengti ir 130 dolerių barjerą?
- Pasiekus naftos gavybos galimybių ribas, kainos gali tik augti. Žinoma, galima mažinti akcizus, naudoti JAV bei tarptautinių energetikos agentūrų rezervus. Bet jei dabartinė padėtis tęsis, tai pokrizinis ekonomikos atsigavimas sustos.
- Ar didelė yra to juodojo scenarijaus tikimybė?
- Juodasis scenarijus yra iki 250 dolerių pakylanti naftos kaina. Bet pirmiausia turime pamatyti, kaip seksis susitvarkyti japonams ir kuo baigsis arabų tautų maištai. Vadinasi, apie tikrąją padėtį ką nors konkretesnio galėsime pasakyti maždaug po pusmečio. O artimiausi 6 mėnesiai yra neapibrėžtumo metas.
- Vis dėlto tikimybė, kad nafta po poros metų kainuos mažiau nei 100 dolerių, yra labai menka?
- Taip, labai menka.
- Ar galime konstatuoti, kad automobilis virsta prabanga?
- Benzino kainų kilimas juk lemia visą su transportu susijusį vartojimą. Vilniaus mieste, palyginti su Vilniaus regionu, gyventojų koncentracija yra didesnė nei Kaune, palyginti su Kauno regionu. Vadinasi, poveikis Kaunui bus didesnis nei Vilniui.
- Bet ir Vilniuje gyventojų tankis yra vienas mažiausių Europoje. Tai galima sakyti, jog lietuviai ypač smarkiai jaus benzino brangimą?
- Taip.
- Kodėl alternatyvaus kuro paieškos nespėja vytis brangstančio benzino?
- Atominės elektrinės šiuo metu pagamina apie 15 proc. pasaulio elektros energijos. ES – apie 30 proc. Iki šiol buvo manoma, kad alternatyva yra pigi atominė energija. Kadangi ES yra neseisminėje zonoje, tai branduolinis kuras buvo prilygintas vėjo, saulės ir geoterminei energijai.
Saulė ir vėjas kaip alternatyvos yra blogos tuo, kad kaip energijos šaltinis veikia nestabiliai. Vėjas tai pučia, tai nepučia; saulė tai šviečia, tai nešviečia.
- Kodėl rinka taip vangiai reaguoja į astronomines naftos kainas ir nepasiūlo alternatyvų? Prisideda naftininkų įtaka?
- Taip, be abejo, esama naftininkų ir dujininkų įtakos. Prisideda žalieji ir kiti kairieji, kurie Europoje pasisako prieš branduolinį kurą. O kol naftininkai ir dujininkai turi savo uždarbius, jie jų tikrai neatsisakys.
- Brangsta ne tik nafta, bet ir maistas. Tai sisteminis reiškinys, susijęs su žemės ūkio pajėgumais aprūpinti augančią populiaciją, ar laikina problema?
- Dėl praėjusių metų sausrų ir potvynių nukentėjo derlius. Antras veiksnys – dalis žemės ūkio produkcijos yra naudojama kaip energijos šaltinis. Trečias veiksnys – tai, kad Indijoje ir Kinijoje didėja vidurinioji klasė, o kartu ir maisto produktų vartojimas. Auganti maisto paklausa, klimato veiksnys ir žemės produkcijos naudojimas kurui lėmė kainų augimą. O gerai gyvenančių žmonių Indijoje ir Kinijoje tik daugės.
- Ar pasaulio žemės ūkis turi pajėgumų prisitaikyti prie augančios paklausos?
- Vartodami taip, kaip vartoja JAV gyventojai, pasaulyje galėtų išgyventi tik vienas milijardas žmonių. Taip, kaip vartojama Lietuvoje, išgyventi galėtų du su puse milijardo žmonių, o vartojant taip, kaip Indijoje, išgyventi galėtų dešimt milijardų. Beje, dar vienas veiksnys yra tas, kad degalai pasaulyje perkami už JAV dolerius. O JAV pastaruoju metu spausdina didelį kiekį niekuo nepadengtų dolerių. Šis veiksnys taip pat didina maisto produktų kainas.
- Kaip dėl klimato kaitos? Tai tikrovė ar mitas?
- Mokslininkai šiuo metu jau iš esmės sutaria, kad žmonių veikla daro didelį poveikį – tik nesutinka dėl masto. Lyg ir sutariama, kad žmogus prisideda prie klimato kaitos apie 20-25 proc.
Greičiausiai daugės ekstremumų – šaltų žiemų, karštų vasarų, uraganų, viesulų. Šiaip ar taip, didžiosios pasaulio valstybės ilgainiui vis mažiau sutinka prisidėti prie kovos su klimato kaitos padariniais. Sąnaudos – didelės, ir nei JAV, nei Kinija nenori savęs varžyti. O jei šios dvi pasaulio galybės neketina savęs varžyti, tai kodėl Europa turėtų viena pasismaugti? Dabar Europos įmones kamuoja suvaržymai, kurių, tarkime, JAV ar Kinijoje nėra.
- Turėdama visa tai omenyje, ES gal keis savo energetikos politiką?
- Suomiai sako, kad neketina atsisakyti branduolinės energijos ir jėgainių statybos planų. Jų manymu, tokios avarijos, kaip Japonijoje, yra negalimos Suomijoje.
- Kaip vertinate lietuvių pažangą statant atominę elektrinė ir suskystintų dujų terminalą?
- Lietuva yra Rusijos energetinė provincija. Iš Rusijos perkame 100 proc. dujų ir 61 proc. elektros. Esame visiškai priklausomi nuo Rusijos kaip jos provincija. Rusija gali diktuoti mums kainas, nepaisydama ES direktyvų. Lietuva už savo buvimą Rusijos energetine provincija kasmet permoka apie 225 mln. litų, palyginti su tuo, ką moka kitos Europos šalys.
Uždarius Ignalinos AE, Lietuvos situacija yra palanki tuo, kad mes galime pasirinkti, kokio norime elektros generatorius. Ir turime įgyvendinti vadinamąjį trečiąjį ES energetinį paketą, skaidantį dujų ūkio struktūrą; galiausiai – pasistatyti suskystintų dujų terminalą.
Kad ir kokius statytume generatorius, jau būtume galėję apsirūpinti energetikos išteklių alternatyvomis. Nemanau, kad mes vėluojame. Manau, dabartinė Vyriausybė turi pasinaudoti palankiomis sąlygomis ir greitai įgyvendinti būtinus sprendimus.
- Bet ar ne per daug delsiama?
- Taip, turėtų būti veikiama greičiau ir griežčiau. Bet yra didžiulis „Gazprom“ ir jo draugų Vokietijoje pasipriešinimas. Reikia kuo greičiau skelbti terminalo statybos konkursą ir pradėti statyti – juolab kad jis yra palyginti nebrangus ir greitai pastatomas.
Reikiamas vienas milijardas litų pasidengs jau vien tuo, kad nemokėsime kasmet rusams mano minėto politinės maržos mokesčio. Kartu padidintume savo įmonių konkurencingumą, nes suskystintos dujos dar visai neseniai buvo apie 40-50 dolerių pigesnės už vamzdines dujas.
- O dėl atominės elektrinės statybos? Ar neatrodo, kad strateginio investuotojo paieškos atvedė į aklavietę?
- Vyriausybė turėjo praeiti viešo konkurso etapą, o toliau – dvišalės derybos. Dvišalėmis derybomis išsiaiškiname, ar mums leista statyti atominę elektrinę mūsų regione. Rusija visada stengsis, kad atominės elektrinės Lietuvoje nebūtų.
Bet ar mes tikrai gausime finansavimą? Ar branduolinių reaktorių gamintojai ir bankininkai leis mums statyti AE? Gali paaiškėti, kad neleis: neduos pakankamai pinigų. Atominė elektrinė gali kainuoti iki 60 mlrd. litų – bet ji veiks apie 80 metų. Manau, dvišalių derybų kelias viską nulems.
- Kodėl ES neparemia Lietuvos šiuo klausimu politiškai ir finansiškai?
- ES yra bendra nuostata – kad ji netrukdys statyti, bet ir nefinansuos. Nes yra labai didelis kairiųjų partijų ir žaliųjų pasipriešinimas.