Tai puiki priemonė supažindinti visuomenę su šios Vyriausybės dvejų metų veiklos raida. Visi duomenys yra oficialūs – Lietuvos banko, Statistikos departamento, ministerijų bei Europos Sąjungos institucijų. Dokumente pateikiame informaciją iš patikimų ir visiems prieinamų šaltinių, kuri įrodo, jog Vyriausybė nesilaikė visuomenei duotų įsipareigojimų.
Porą metų konservatoriai skelbia esą už nepraskolintą valstybę, tačiau valstybės skola rodo, kad jų darbai atsilieka nuo kalbų. Valstybės skola 2008 m. sudarė 17,375 mlrd. Lt, o šiandien mus slegia jau 36 su puse mlrd. litų valdžios sektoriaus skola. Pats skolinimasis gal ir nebūtų toks bauginantis, jeigu Vyriausybė pasirinktų tinkamus prioritetus, kad skolintos lėšos nebūtų „pravalgytos“, o duotų naudos. Didelis galvos skausmas – kaip skolą grąžinsime. Vienintelis šaltinis – Lietuvos verslo ir dirbančiųjų sumokami mokesčiai, bet norint atiduoti skolas, reikės arba didinti mokesčius, tikintis, kad bus surinkta daugiau lėšų, arba taupyti tose srityse, kur dar netaupyta.
Vyriausybė turėtų pripažinti, kad neturėjo ekonomikos skatinimo vizijos, fiskalinio stimuliavimo priemonių, nepasirūpino tinkama mokesčių politika, ūkio kreditavimu, biudžeto planavimu, vykdymu bei kontrole. Tai esminiai dalykai. Ir apskritai, kai ministras, nesugebėjęs pasirūpinti, kad jo vadovaujama sritis įsisavintų paramos skirtą milijardą, yra vertinamas teigiamai, tai man darosi gėda. Vakaruose toks ministras suprastų, kad laikas susirinkti daiktus ir keliauti, kol visuomenė nepareikalavo parašyti pareiškimo.
Mūsų frakcijos atlikta analizė demonstruoja, kokia iš tiesų Lietuvoje ekonominė ir socialinė padėtis, o ji tikrai skiriasi nuo to, ką dar 2008-aisiais Lietuvai žadėjo valdančioji dauguma su konservatoriais priešaky. Čia – tik keletas analizės punktų – Vyriausybės neįvykdytų pažadų.
Švietimo sektoriuje
Pažadai: nuoseklus ir ilgalaikis atlyginimų didinimas mokytojams, kas septinti metai – visiškai apmokamos tobulėjimo atostogos, galimybė išeiti į pensiją – nuo 55 metų, mokytojams pavaduoti – pakaitiniai mokytojai. Realūs darbai: Pedagogų skaičius nuo 62,2 tūkstančių 2007-2008 mokslo metais sumažėjo iki 56,9 tūkstančių 2009-2010 mokslo metais. Bendras pedagogų skaičius per dvejus metus sumažėjo 5,3 tūkstančiais.
Mokslo sektoriuje
Pažadai: kardinaliai didinti mokslo tyrimų finansavimą. Realūs darbai: Valstybės išlaidos aukštajam mokslui 2009 m. sumažintos 70 mln. litų, o moksliniams tyrimams – 36 mln. litų.
Socialinio draudimo sektoriuje
Pažadai: „esame už tai, kad pensijos adekvačiai didėtų, priklausomai nuo to, kaip keičiasi infliacija, kainų indeksas. Pasisakome už privačių kaupiamųjų pensijų fondų plėtrą“. Realūs darbai: valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija 2008 m. pabaigoje buvo 809,73 lito, (2009 metų pabaigoje ji išliko nepasikeitusi ir sudarė 811,98 lito). Jau 2009 m. rinkimų pažadai buvo pažeisti, nes būtiniausių vartojimo prekių ir paslaugų kainos, palyginus su 2008-aisiais, 2009 m. pakilo 4,5 procento, o pensininkų vartojamos prekės (ypač vaistai) dėl PVM lengvatų panaikinimo brango dar sparčiau. 2010 m. rinkimų pažadai pensijas didinti yra visiškai sulaužomi, senatvės pensiją sumažinant iki 746 litų per mėnesį, šį lygį planuojant išlaikyti 2011 m. Įnašai į kaupiamuosius fondus buvo sumažinti 2009 m. Šis sumažinimas pratęstas tiek 2010, tiek ir 2011 m. Įsipareigota didinti, bet sumažinta.
Sveikatos sektoriuje
Pažadai: Sveikatos paslaugų bazinis įkainis tepadengia 70 proc. realių sąnaudų, dėl to balansuojama mažais medikų atlyginimais... „Įgyvendinsime principą, kad sveikatos apsaugos sistemos finansavimo lygis turi padengti pagrįstus ir realius asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaštus“. Realūs darbai: medikų atlyginimai vien 2009 m. sumažinti 150 litų per mėnesį. Paslaugų baziniai įkainiai 2009 m. sumažinti 5, o 2010 m. dar 10 proc. Rinkimų pažadai jau dvejus metus pažeidinėjami visuose socialiniuose sektoriuose. Liūdniausia, kad pažeidimai yra esminiai. Visuose sektoriuose žadėtas situacijos gerinimas, o diegiamas bloginimas. Per 2009-2010 m. visų prioritetinių rinkimų programoje įvardintų socialinių projektų finansavimas mažėjo. 2011 m. valstybės biudžetas rodo, kad situacija nesikeis ir ateinančiais metais.
Emigracija
Pažadai: Lietuvių tautos interesas – neprarasti piliečių savo valstybėje, o išvykusius skatinti grįžti gyventi Lietuvon ir tiesiogiai bei visavertiškai dalyvauti jos gyvenime, o ne natūralizuotis kitose šalyse. Realūs darbai: Lietuva 2006-2008 m. dėl tarptautinės migracijos kasmet prarasdavo apie 6000 žmonių. Pirmieji „reformų“ metai praradimus padvigubino, o per antrųjų metų 10 mėnesių pasiektas absoliutus rekordas. Lietuva per 2010 sausį-spalį, Statistikos departamento duomenimis, prarado 70 000 žmonių. Iki 2010 m. pabaigos šis skaičius perkopė 75 tūkstančius. Beje, paskutiniai duomenys – Lietuvą praėjusiais metais paliko 83,2 tūkst. gyventojų.
Atsižvelgiant į tai, kad po dvejų A. Kubiliaus Vyriausybės valdymo metų pagrindiniai socialiniai parametrai (užimtumas, algos, pensijos, emigracija) šalyje yra prastesni negu 2008-aisiais, rinkiminių įsipareigojimų atmetimas yra šios Vyriausybės darbo taisyklė.
Pateikiau tik nedidelę dalį analizės, visą dokumentą galima rasti mūsų partijos tinklapyje www.lsdp.lt.