Idealus Lietuvos klimatas atšiauriame pasaulyje

Pasaulio klimatologai pastebi, kad gamtinės stichijos kasmet tampa vis nuožmesnės, atneša vis daugiau nuostolių. Pasaulio gamtinė aplinka sparčiai kinta ir linksta į vis didesnius kraštutinumus. Kasmet tai vienoje, tai kitoje Žemės vietoje įvyksta dideli gamtiniai sukrėtimai, kurie nusineša žmonių gyvybes, sunaikina infrastruktūrą ir apsunkina gyvenimą. Naujausia katastrofa įvyko Japonijoje, kurią nusiaubė žemės drebėjimas ir cunamis. 

Pirminiais skaičiavimais žuvo apie 15 tūkst. žmonių, o nuostoliai siekia apie 250 milijardų dolerių. 2005 m. uraganas „Katrina” nusiaubė JAV pietryčius ir pridarė nuostolių už 81 mlrd. dolerių. 2004 m. žemės drebėjimas Haityje nusinešė per 316 tūkst. gyvybių, vietomis sugriaudamas 90 proc. statinių. Gamtos išpuolius būtų galima tęsti ugnikalnių išsiveržimais, kaitros ir speigo periodais, potvyniais ir t.t. Po kiekvienos nelaimės reikia skirti daug ekonominių pastangų, kad vėl būtų atkurta prieš tai buvusi gerovė, o niekas negali garantuoti, kad po kelių metų gamtos stichija nepasikartos.

Lietuva yra nuostabus Žemės kampelis, kurį gamtos stichijos aplenkia. Didžiausia nelaimė - prieš 10 metų atūžęs uraganas Anatolijus - yra menkas vėjelis lyginant su kitose Žemės vietose siaučiančiais tornadais ir taifūnais. Geografai džiaugiasi sakydami, kad Lietuvoje nei per karšta, nei per šalta, nei per drėgna, nei per sausa. Švelnus Lietuvos klimatas ateityje bus vienas lemiamų veiksnių, laiduojančių gyvenimo ir verslo sėkmę.

Gyvybės vanduo

Jokia išsivysčiusi Žemės gyvybės forma negali egzistuoti be vandens. Žmogus taip pat yra priklausomas nuo gėlo vandens, o švaraus ir tinkamo gerti vandens atsargos Žemėje senka. Tirpsta kalnų ledynai, kurie girdo aplinkines šalis, plečiantis pramonei trečiojo pasaulio šalyse daug vandens telkinių užteršiama cheminėmis ir biologinėmis medžiagomis, dėl nesibaigiančių miškų naikinimo plečiasi dykumos. Tuo tarpu vandens poreikis auga, nes daugėja gyventojų ir jie dėl turtėjimo jo vartoja vis daugiau.

Paradoksas, tačiau dabar sparčiausiai gyventojų daugėja Afrikos šalyse, kurios labiausiai ir kenčia dėl vandens stokos. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis dėl švaraus vandens trūkumo vien nuo viduriavimo kasmet miršta 1,5 mln. vaikų. Skaičiuojama, kad dabar švaraus vandens trūksta trečdaliui pasaulio bendruomenės, kurie gyvena 50 valstybių. Vis daugėja šalių, kurios priverstos importuoti vandenį, kuris kasmet brangsta ir tai ne tik tolimos valstybės, bet ir „turtingiausiųjų klubo“ narės – Izraelis, Kipras, Ispanija. Galima tik numanyti ką darys arabų šalys, kai baigsis naftos doleriai, už kuriuos perkamas vanduo ir maistas. Vandens trūkumas smarkiai apriboja ekonomikos plėtrą, o jam brangstant gali net pakirsti ne vienos valstybės ekonomiką.

Galima tik džiaugtis, kad Lietuva yra viena turtingiausių pasaulio valstybių, turinti dideles gėlo vandens atsargas. Mūsų šalyje gausu ežerų, upių, dažnai lyja, o gyventojai mėgaujasi privilegija gerti tik požeminį vandenį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis požeminis vanduo yra pagrindinė Lietuvos žemės gelmių vertybė ir sudaro apie 16 proc. viso nacionalinio valstybės turto. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis vien požeminio vandens būtų galima išgauti 10 kartų daugiau negu jo išgaunama dabar, kai tuo tarpu 1,6 mlrd. planetos gyventojų kenčia vandens nepriteklių.

Strateginė kryptis - žemės ūkis

Šiaurės Amerikos indėnai sako: „kai bus iškirsti visi medžiai, žmonės supras, kad pinigai nevalgomi“. Ši patarlė puikiai iliustruoja dabarties aktualijas. Augant gyventojų skaičiui ir jiems vartojant vis gausesnį ir įvairesnį maistą, jo kaina kasmet auga. Dėl neatsakingos žemdirbystės, miestų, infrastruktūros plėtros ir gamtos kataklizmų mažėja žemdirbystei tinkamos žemės. Pavyzdžiui, 1950 m. vienam gyventojui teko 0,23 ha javų ploto, 2000 m. jau tik 0,11 ha, o 2050 m. prognozuojama 0,07 ha.

Taigi pasaulyje, kaip ir Lietuvoje žmonės vis labiau piktinasi, kad prekybininkai pakelia tai vieno, tai kito produkto kainą. Kol turtingųjų šalių piliečiai, taip pat ir Lietuvos, gali išmesti kalnus maisto į šiukšlyną, rinktis dietinį, ekologišką, vegetarinį ar kitokį maistą, Jungtinių Tautų duomenimis 815 mln. Žemės gyventojų badauja. Nepaisant tarptautinių pastangų maisto trūkumas planetoje jaučiamas vis labiau. Politologai perspėja, kad ateityje maistas bus pagrindinė konfliktų, karų ir migracijos priežastis.

Dėl palankaus klimato ir gausių vandens atsargų Lietuva yra žemės ūkio kraštas. Daugiau nei pusę šalies teritorijos (3,5 mln. hektarų) sudaro derlinga dirbama žemė. Šiandien mūsų šalies ūkininkai neišnaudoja visų galimybių ir pagamina vis mažiau produktų, nepaisant to, kad supirkimo kainos auga. 2010 m. lyginant su 2009 m. ūkininkų produkcijos supirkimo kainos šoktelėjo net 16 proc.
Lietuva šiandien pagamina vos 40 proc. to, kas buvo pagaminama 1990 m., tačiau vis dar išlieka maisto eksportuotoja, tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai daugiau maisto pagamina negu išgali jo suvalgyti. Pasak Ministro Kazimiero Starkevičiaus, žemės ūkio produkcijos galima būtų pagaminti penkis kartus daugiau negu dabar. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės organizacijos duomenimis Lietuva yra 4 valstybė pasaulyje pagal didžiausią žemės išteklių potencialą.

Sėkmės garantas mūsų rankose

Įvertinus Lietuvos gamtines – geografines sąlygas ir pasaulines tendencijas, ateityje Lietuva turi visas galimybes tapti viena turtingiausių Žemės vietų. Galime tvirtinti, kad mūsų ateities gerovė yra mūsų pačių rankose. Lietuviai visada pasižymėjo darbštumu, kantrumu, moka verslauti, nors yra kiek per daug pesimistiški. Publicistas Gintaras Beresnevičius gražiai pavadino lietuvius gerąja prasme „naujaisiais barbarais“, akcentuodamas charakterio savybę griauti standartus ir plėsti mąstymo bei veiklos horizontus. Sujungus gamtos turtus ir žmonių darbštumą turime puikias sąlygas kurti gerovės Lietuvą.