V.Dumbliauskas. Ką stiprinti – valstybės tarnybos įvaizdį ar atsakomybę?

Prieš kelias dienas ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus nurodymu buvo sustabdytas viešasis pirkimas, kuriuo norėta pirkti socialinę informaciją ir viešųjų ryšių paslaugas, įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Valstybės tarnybos įvaizdžio stiprinimas“.

Šio projekto tikslas – atskleisti valstybės tarnybos reikšmę, siekiant didesnio valstybės valdymo atvirumo ir skaidrumo, užtikrinti informacijos apie įvairius valstybės tarnybos aspektus pateikimą, kryptingai formuoti ir palaikyti palankų valstybės tarnautojų ir visuomenės požiūrį į valstybės tarnybą.

Ar teisingai pasielgė mūsų Vyriausybės vadovas, sustabdęs šio projekto įgyvendinimą ir dar pareiškęs, kad pinigai negali būti švaistomi valstybės tarnautojų „veido pudravimui“? Priminsiu, kad tų pinigų turėjo būti skirta beveik 2 mln. litų. Greitosiomis atsakyti į šį klausimą nėra lengva, nes, viena vertus, veido pudravimas tikrai nepadės, tačiau iš kitos pusės žiūrint, projekto rengėjai ne tuščioje vietoje sumanė stiprinti valstybės tarnybos įvaizdį.

Šiuolaikinė valstybė yra įsiskverbusi praktiškai į visas visuomenės gyvenimo sritis, todėl ji neįsivaizduojama be gausybės valstybės tarnautojų, kurie ir įgyvendina valstybės prisiimtas funkcijas švietime, sveikatos apsaugoje, socialinėje rūpyboje, šalies gynyboje, ūkyje, kultūroje ir t.t. Lietuvos valstybės tarnyboje šiuo metu dirba daugiau kaip 50 tūkstančių žmonių, o kur dar dešimtys tūkstančių darbuotojų, dirbančių valdiškose įstaigose, bet nepatenkančių į valstybės tarnautojų kategoriją...

Žiūrint iš politikos mokslo pozicijų, problema yra ta, kad valstybės įstaigose dirbantys žmonės sudaro skaitlingą ir galingą interesų grupę. Verslą sukantys žmonės yra kita interesų grupė, samdomi darbininkai – dar kita. Galų gale pensininkai taip pat yra atskira interesų grupė, ir gal pati skaitlingiausia, tačiau nelabai galinga.

Tiksliau išsireiškiant, problema greičiau ne ta, kad valstybės biurokratai sudaro atskirą interesų grupę, o ta, kad ši grupė stipriai įtakoja visuomenės gyvenimą, tačiau ta įtaka ne visada džiugina kitas visuomenės grupes. Drįsčiau spėti, kad labiausiai nepatenkinti biurokratijos įtaka yra verslininkai. Iš kur kyla biurokratų galia įtakoti visuomenės gyvenimą? Šios galios šaltiniai yra mažiausiai trys: pirma, valdininkai yra išsilavinę, antra, jie turi sukaupę daug informacijos, trečia, jie turi teisę priimti sprendimus.

Kaip žinai, žmonės linkę paisyti pirmiausia savųjų interesų ir net pažeidinėti taisykles vardan tų interesų. Siekdami pergalės, krepšininkai pažeidinėja taisykles – juk ne be reikalo kartu su jais laksto net trys teisėjai. Skubėdami iš taško A į tašką B, vairuotojai pažeidinėja eismo taisykles – juk ne be reikalo keliuose benziną degina šimtai ir tūkstančiai kelių policijos automobilių.

Kas kontroliuoja valstybės tarnautojus? Juk akivaizdu, jog yra neįmanoma dešimčiai tarnautojų pastatyti tris kontrolierius, kaip kad yra krepšinyje. Šalia to, darbas valstybės tarnyboje reikalauja profesinio išmanymo ir specializacijos, tad kontrolieriai šį darbą privalo išmanyti ne prasčiau. Būtent todėl demokratinių visuomenių viešojo administravimo specialistai vis labiau kalba apie biurokratų teisę veikti savo nuožiūra. Suprantama, veikti įstatymų rėmuose, tačiau turint galvoje įstatymų dviprasmiškumą, biurokratų veikimas savo nuožiūra tik sustiprėja, nes didėja galimybė įstatymus traktuoti savaip.

Tačiau demokratinei visuomenei nėra ir negali būti tas pats, kaip šia teise yra naudojamasi. Veikti savo nuožiūra biurokratija privalo ne tik kompetentingai, bet ir atsakingai.

Todėl Ministras Pirmininkas A.Kubilius pasielgė teisingai. Stiprinti reikia ne valstybės tarnybos įvaizdį, bet jos atsakomybę.