Kaip viskas prasidėjo

Pastaruoju metu ministras labiausiai puola "Diena Media News" žiniasklaidos grupę, įtarinėja, kad jos skelbiamos publikacijos yra užsakymas, šmeižto kampanija.

Pirmiausia visuomenę turbūt domina, kaip prasidėjo tai, ką ministras skambiai vadina "šmeižto kampanija". Kaip ir daugelis žurnalistų, perskaičiau naujienų agentūros BNS pranešimą, kuriame aprašytas leidinio ekonomika.lt sudarytas turtingiausių šalies žmonių šimtukas. Vėlgi, kaip ir daugelis, susidomėjau vienu skaičiumi – 170 mln. litų prie ministro D.Kreivio pavardės. Juolab kad, kaip savo tinklaraštyje pastebėjo ir BNS vadovas Artūras Račas, ministras nė nemėgino kaip nors paaiškinti, ar šis skaičius teisingas.

Šarūnas Černiauskas
Šios publikacijos iškėlė daugybę klausimų. Užuot į juos atsakęs, D.Kreivys puolė ieškoti kaltų. Ne ten ieško, nes padėtį valstybėje destabilizuoja ne žiniasklaidos publikacijos, o tai, kas toje valstybėje dedasi.
Kadangi ministras tylėjo, pasidarė įdomu. Ne redaktoriui, ne dar kam nors, o man pačiam. Atlikdamas tyrimą rėmiausi tik viešai prieinama informacija. Pirmiausia į akis krito milžiniškas skaičių nesutapimas – D.Kreivio ir jo žmonos turto deklaracijose nurodyta tik kukli 801,7 tūkst. litų suma. Tai labai didelis skirtumas. Palyginti ne tik su ekonomika.lt paskelbta 170 mln. litų suma, bet ir su ankstesniais duomenimis apie ministro turtą. Mat dar prieš keletą metų, eidamas į savivaldybių rinkimus, vienas D.Kreivys, be žmonos, deklaravo maždaug 5,4 mln. litų vertės turto. Per porą metų ministro piniginė suplonėjo keliais milijonais, bet jis į tai, regis, net neatkreipė dėmesio.

Beje, tik mano publikacijoje ministras paaiškino, kad jis nevaldo jokių 170 mln. litų.

Tačiau mane sudomino keletas kitų sutapimų. Visų pirma, žlugo dvi baldų įmonės, kurių akcijų ministras nusikratė už nedideles sumas. Bendrovės "Baldenis" ir "BFH" bankrutavo netrukus po to, kai jų akcijų nebeliko D.Kreivio kišenėje. "BFH" akcijas D.Kreivys už 4,6 tūkst. litų pardavė 2008 m. gegužę, "Baldenio" akcijų paketą ministras 2008 m. gruodį perleido už 25 tūkst. litų. "BFH" bankroto byla iškelta 2009 m. vasarį, "Baldeniui" – tų pačių metų gruodį. Be to, baldų sektoriuje sukasi nauja įmonė, įkurta 2009 m. balandį. Tai ministro pusbrolio Arūno Kreivio vadovaujama "Balt Furn". Keista, bet nebuvo jokio būdo sužinoti, kam D.Kreivys pardavė savo akcijas. Mat Registrų centras patvirtino, kad "prievolė teikti uždarųjų bendrovių akcininkų sąrašus atsirado tik 2010 m. pradžioje, o "BFH" ir "Baldenis" bankrutavo iki nustatyto akcininkų sąrašų pateikimo termino". Galų gale, "Balt Furn" naudojasi ta pačia interneto svetaine, kuria naudojosi "BFH". Dar keisčiau, kad "Balt Furn" ir žlugusios "BFH" logotipai – itin panašūs.

Ir tuo sutapimai nesibaigė. Dar viena įmonė, kurios akcijų už nedidelę sumą atsisakė ministras, pažeisdama įstatymus Registrų centrui nepateikė savo akcininkų sąrašo. Tai "Stamija", kuri ne tik nebankrutavo, bet ir tapo vieno didžiausių statybinių medžiagų prekybos tinklų "Moki-veži" savininke. Į šį klausimą ministras atsakė: 40 proc. "Stamijos" akcijų už kuklią 4 tūkst. litų sumą jis pardavė savo mamai Florentinai Kreivienei. Kas valdo likusius 60 proc. – paslaptis.

Be to, ministras iki šiol neatskleidė, iš kur mažytė "Stamija" gavo pinigų didelį prekybos tinklą valdančiai bendrovei "Makveža" pirkti.

Viskas vieša

Kaip į viešumą pateko istorija apie 6 mln. litų ES paramos, tekusios F.Kreivienės valdomai įmonei ir jos partneriams? Ir čia nėra jokios sąmokslo teorijos.

Išsiaiškinau, kad ministro mama yra dar vienos stambios bendrovės akcininkė. Ši bendrovė – "Specializuota komplektavimo valdyba" (SKV), kurioje pats ministras anksčiau buvo valdybos nariu. Kita stambi akcininkė – Grasilė Sinkevičienė. Jos sūnus Mindaugas Sinkevičius – SKV direktorius, senas ministro bičiulis. Jis su D.Kreiviu sėdėjo ne tik SKV, bet ir, pavyzdžiui, "Baldenio" valdyboje.

Radau dar vieną sutapimą – konservatorius, sostinės tarybos narys Vidas Urbonavičius, dabar dirbantis visuomeniniu D.Kreivio patarėju, anksčiau gavo pajamų iš dviejų statybų sektoriaus įmonių – susikompromitavusio ir pasitraukusio sostinės mero Viliaus Navicko "Euro-Construct" ir bendrovės "Makveža". Būtent šią bendrovę dabar valdo "Stamija".

Tad nusprendžiau pasidairyti, kokią informaciją apie su D.Kreiviu siejamus verslus galima rasti sostinės savivaldybės pateikiamuose dokumentuose. Viešuose dokumentuose. Pavadinimas "Makveža" dokumentuose mirga, tačiau ten neradau nieko neįprasto. "Stamija", jei neklystu, viešuose savivaldybės dokumentuose apskritai nefigūruoja. Tačiau pavadinimas "Specializuota komplektavimo valdyba" šį tą parodė.

Šarūnas Černiauskas
Kadangi ministras tylėjo, pasidarė įdomu. Ne redaktoriui, ne dar kam nors, o man pačiam. Atlikdamas tyrimą rėmiausi tik viešai prieinama informacija.
Būtent taip radau duomenis apie du mokyklų renovavimo konkursus, kuriuos laimėjo D.Kreivio mamos valdoma įmonė. SKV su partneriais ėmėsi renovuoti sostinės Karoliniškių gimnaziją ir "Ąžuolyno" mokyklą. Ieškoju toliau: šių mokyklų renovavimo projektai finansuojami iš ES lėšų. Šias lėšas administruoja ir skirsto Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), pavaldi Ūkio ministerijai. Be to, lėšas LVPA skirstyti gali tik ministrui pritarus.

Tinklalapyje esparama.lt aiškiai nurodyta, kad abiejų projektų finansavimo ir administravimo sutartys pasirašytos 2010 m. rugsėjo 16 d. Kitas žingsnis – ieškoti sprendimų, priimtų ministerijoje. Radau. Tai buvo oficialus finansuojamų projektų sąrašas, viešas ministerijos dokumentas. Jame parašyta, kad sąrašas patvirtintas "Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 4-688 redakcija". Tad beliko susirasti įsakymo Nr. 4-688 2010 m. rugsėjo 14 d. redakciją.

Radau. Ministro įsakymu koreguotas ankstesnis projektų sąrašas. Šiame įsakyme figūravo ne šimtai mokyklų, kaip kartoja D.Kreivys, o tik kelios. Pirmu numeriu – Karoliniškių gimnazija, antru – "Ąžuolyno" mokykla.

Kas vyksta savivaldybėje?

Remdamasis išvardyta vieša informacija parašiau publikaciją, kuri taip nepatiko ūkio ministrui. Publikacijos pasirodymo dieną Ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos skelbė informaciją, iškraipančią publikacijos turinį. Bet apie tai vėliau. Dabar – apie ministro patarėją Darių Indriūną.

Kilo natūralus klausimas – kas kuravo viešojo pirkimo konkursus, kuriuos laimėjo D.Kreivio mamos įmonė. Atsakymo ieškojau naršydamas viešai prieinamoje Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų duomenų bazėje. Radau įsakymus dėl savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos sudarymo. Tačiau du dokumentai, pasirašyti 2009 m. vasario 23 d. ir 2010 m. balandžio 30 d., buvo neprieinami. Mat jie, paskelbus naujus įsakymus dėl komisijos sudarymo, neteko galios. Kreipiausi pagalbos į sostinės savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrių. Prašiau pateikti informaciją apie Viešųjų pirkimų komisijos sudėtį tuo metu, kai vyko jau minėti konkursai. Pirmiausia gavau nuorodą į savivaldybės dokumentų paieškos sistemą, kurioje jau anksčiau pasigedau būtent tų dokumentų, kurie yra tiesiogiai susiję su SKV laimėtais konkursais.

Paprašiau patikslinti informaciją. Savivaldybės specialistai žadėjo visą informaciją pateikti greitai, tačiau užtruko visą dieną. Tada pasitelkiau dar vieną paieškos šaltinį – "Google". Perskaitęs krūvą straipsnių su žodžiais "Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas", radau vieną, kuriame minima, kad komisijos vadovas – D.Indriūnas. Tas pats D.Indriūnas, kuris dabar dirba ministro patarėju.

Kadangi savivaldybės specialistai vis dar nebuvo pateikę atsakymų, raštu jiems pateikiau dar vieną labai konkretų klausimą – nuo kada iki kada D.Indriūnas vadovavo Viešųjų pirkimų komisijai. Laukdamas atsakymo, nutariau pasiklausti politikų. Sostinės vicemeras Romas Adomavičius patvirtino, kad D.Indriūnas komisijos pirmininku dirbo, iki buvo paskirtas laikinuoju "Vilniaus vandenų" vadovu. Netrukus atėjo ir oficialus savivaldybės atsakymas: "Indriūnas buvo komisijos pirmininkas: 2009-02-23 (dokumento Nr. 30-354)–2010-04-30 (šią dieną paskirtas naujas komisijos pirmininkas)".

Netrukus suradau ir dar vieną informacijos nuotrupą. 2010 m. rugsėjo 16 d. paskelbtame naujienų agentūros BNS pranešime teigiama: "Jis nuo ketvirtadienio dirba ūkio ministro Dainiaus Kreivio patarėju verslo finansavimo klausimais. Tai BNS patvirtino pats D.Indriūnas." Bet kuris kalendorius jums paliudys, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. buvo ketvirtadienis.

Ir tai dar ne viskas. Savivaldybė raštu informavo, kad D.Indriūno vietą Viešųjų pirkimų komisijos vadovo poste užėmė Aurelija Jakaitienė. Ji komisijai vadovavo tuomet, kai buvo pasirašomos mokyklų renovavimo sutartys. Dabar A.Jakaitienė yra Valstybės turto fondo (VTF) vadovė. O VTF valdybos pirmininkas – ne kas kitas, o Ūkio ministerijai atstovaujantis ministro patarėjas D.Indriūnas.

Neigia tai, kas neparašyta

Dabar grįžkime prie to, ką taip skambiai neigia Ūkio ministerija ir pats ministras. Jau tą pačią dieną, kai pasirodė publikacija apie D.Kreivio mamos įmonei skirtą ES paramą, ministerija paskelbė pranešimus, kuriuose iškraipoma šios publikacijos medžiaga.

Štai LVPA vadovė Diana Vilytė ministerijos išplatintame pranešime neigia "dienraščių informaciją, kad Ūkio ministerijos vadovas galėjo daryti įtaką, pasirenkant konkrečias mokyklas arba juo labiau jų rangovus". Tokios informacijos publikacijoje nebuvo, joje nėra nė vieno žodžio apie kokią nors ministro įtaką. Taigi Ūkio ministerija ir D.Vilytė labai sėkmingai paneigė tai, kas neparašyta. D.Vilytė šiame pranešime taip pat tvirtina, esą "informacija apie neva skubų pinigų pervedimą per dvi dienas yra melaginga". Gal ir būtų buvę melaginga, jei tokia informacija būtų buvusi išspausdinta. Bet nebuvo. Publikacijoje tik parašyta, kad LVPA pinigus šiems projektams skyrė 2010 m. rugsėjo 16 d. – praėjus dviem dienoms po ministro įsakymo. Kaip jau minėjau, būtent tą dieną sudarytos projektų finansavimo ir administravimo sutartys. O apie "skubų pinigų pervedimą" publikacijoje nebuvo nė žodžio.

Kitas pavyzdys – Ūkio ministerijos pranešimas apie D.Indriūno vadovavimą sostinės savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai. "Ūkio ministro patarėjas Darius Indriūnas neigia pranešimus, neva būdamas Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos vadovu darė įtaką pirkimui, kuriame dalyvavo įmonės, kuriose mažumą akcijų turi D.Kreivio mama", – rašoma tą pačią dieną išplatintame ministerijos pranešime. Ir vėl informacija buvo iškraipyta. Publikacijoje tik konstatuojama, kad tuo metu, kai vyko mokyklų renovavimo konkursai, dabartinis ministro patarėjas vadovavo savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai. Apie jo įtaką – nė žodžio.

Pirmadienį Lietuvos televizijos laidoje ministras D.Kreivys su premjero patarėju Virgiu Valentinavičiumi taip pat kartojo žodžius "melas", "antis" neigdami pranešimus, kad D.Indriūnas po dviejų dienų tapo ministro patarėju. Visų pirma, publikacijose nerašoma, kad D.Indriūnas ministro komandoje atsidūrė praėjus dviem dienoms po to, kai baigti minėti konkursai. Nes tai yra netiesa. D.Indriūnas BNS pats patvirtino, kad darbą ministro patarėjo poste pradėjo ketvirtadienį, 2010 m. rugsėjo 16 d. Praėjus dviem dienom po to, kai D.Kreivys pasirašė ne sykį minėtą įsakymą, ir tą pačią dieną, kai LVPA sudarė minėtų projektų finansavimo ir administravimo sutartis.

Ministre, ką paneigti?

Ministras D.Kreivys žarstosi pareiškimais apie melą, šmeižtą, grasina dėl publikacijų turinio kreiptis į teismą. Tačiau pažvelkim į dar porą dokumentų. Tie dokumentai – redakciją pasiekę du ministro prašymai paneigti informaciją.

Ministras prašo paneigti dvi frazes. Pirmoji – "D.Kreivys savo parašu skyrė motinos įmonei milijonus", antroji – "D.Kreivio sandoriai: patogūs bankrotai, nuslėpti akcininkai ir milijonai". Abi šios frazės – mano publikacijų, pasirodžiusių dienraščiuose "Vilniaus diena" bei "Kauno diena", pavadinimai portale diena.lt, priklausančiame tai pačiai "Diena Media News" grupei. Ministras reikalauja paneigti tik straipsnių pavadinimus – nė žodžio apie publikacijų turinį. Kodėl? Nes publikacijos remiasi tik faktais.

Kaip būtų galima paneigti pavadinimą "D.Kreivys savo parašu skyrė motinos įmonei milijonus"? D.Kreivys pasirašė? Pasirašė. Po jo parašo jo motinos įmonei buvo skirti beveik 6 mln. litų? Buvo. Ministro motina yra bendrovės SKV akcininkė? Yra.

O gal galima paneigti antrą pavadinimą "D.Kreivio sandoriai: patogūs bankrotai, nuslėpti akcininkai ir milijonai"? D.Kreivys sudarinėjo akcijų pardavimo sandorius? Sudarinėjo. Jo valdytos įmonės bankrutavo jau po to, kai ministras atsikratė akcijų? Tikra tiesa. Ar ministras atskleidė, kam pardavė savo valdytų įmonių akcijas? Ne. Tik kilus skandalui prabilo, kad "Stamijos" akcijas pardavė motinai, o apie kitų įmonių akcijų pirkėjus tyli iki šiol. Ar D.Kreivio istorijoje yra milijonai? Yra. Ministre, tai ką gi paneigti? Jeigu tiesa žeidžia jūsų garbę ir orumą, nėra ko kaltinti žurnalistų.

Ministras lygiai taip pat sėkmingai galėtų reikalauti, kad fotomenininkas Marius Jovaiša paneigtų savo knygos "Neregėta Lietuva" pavadinimą. Kodėl? Na, gal ministras tokią Lietuvą jau regėjo, ir knygos pavadinimas žemina jo, tiek daug regėjusio, garbę ir orumą.

Man iš tikrųjų ne vis tiek

Po publikacijų apie D.Kreivį sulaukiau daug atsiliepimų. Vieni gyrė už gerai atliktą darbą, kiti negalėjo patikėti, kad visą informaciją radau pats, niekieno nepadedamas (suprasiu, jei nepatikėsite ir jūs), treti mane kaltino provokacijomis ir tyčiniu valstybės destabilizavimu. O kokia mano pozicija? Tokia pati, kokią viešai deklaruoja ministras D.Kreivys, – man ne vis tiek.

Aš, kaip ir bet kuris pilietis, noriu gyventi švarioje valstybėje. Valstybėje, kurią valdo interesų šešėlio netemdomi žmonės. O D.Kreivys, užuot išsklaidęs šešėlį, kalba apie antis.

Šios publikacijos iškėlė daugybę klausimų. Užuot į juos atsakęs, D.Kreivys puolė ieškoti kaltų. Ne ten ieško, nes padėtį valstybėje destabilizuoja ne žiniasklaidos publikacijos, o tai, kas toje valstybėje dedasi.