Iš pirmo žvilgsnio, klausimas labai paprastas, banalus ir turintis analogijų Lietuvos Respublikos naujausių laikų istorijoje: Gariūnai, Algirdo Brazausko vyriausybės 2005 metų sprendimu, iki šiol tebėra nacionalinės svarbos objektas.

Tad būtų galima sakyti, jog nėra dėl ko laužyti iečių. Vienu svarbiu objektu daugiau ar mažiau - juk iš esmės nieko nekeičia. Ir todėl neverta didesnio dėmesio. Bent jau – ne didesnio nei Radžio kilmės istorija, Irmos Jurgelevičiūtės vagystė, nekalbant jau apie Lietuvą terorizuojantį pedofilų klaną ar maistu nuodijamą Lietuvos tautą.

Tačiau iš tiesų Vyriausybės sprendimas dėl Valdovų rūmų bus svarbus. Ta prasme, kad jis parodys, ar Andriaus Kubilius, jo vadovaujama partija ir Vyriausybė iš tiesų yra pasiryžę esminiams pokyčiams ar tik juos imituoja. Vyriausybės sprendimas dėl Valdovų rūmų iš esmės bus tas ženklas, leidžiantis suprasti, ar A.Kubilius ir jo bendražygiai tikrai galvoja apie Lietuvą 2030-aisiais, ar vadovaujasi siaurais vienadieniais interesais.

Tas sprendimas, bent jau mano subjektyviu supratimu, bus lakmuso popierėlis, parodantis, ar A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė kuo nors skiriasi nuo A.Brazausko ar Gedimino Kirkilo vyriausybių. Tai yra, parodantis, ar Lietuvoje galime turėti valdžią, tarnaujančią visuomenės interesams.

Skamba šiek tiek pompastiškai ir neįtikinamai, ar ne?

O juk viskas labai paprasta.

Nes prieš dešimtmetį prasidėjusios Valdovų rūmų statybos nuo pat jų pradžios yra vieno iš daugiausiai žalos Lietuvai padariusio politiko inicijuotas ryškiausias nuolatinio įstatymų ignoravimo, akivaizdžios korupcijos požymių, nesąžiningo verslo protegavimo ir neskaidrumo pavyzdys.

Teisingumo dėlei reikėtų pripažinti, kad, vertinant pinigine išraiška, per pastaruosius dešimt metų Lietuva matė ir didesnių aferų – galima prisiminti „Vilniaus prekybos“ susigrąžintą PVM, VST privatizavimą ar „Leo LT“ kūrimą. Tačiau nė viena afera netruko tiek ilgai kiek Valdovų rūmų statyba ir nė vienos neglobojo net penkios vyriausybės ir trys prezidentai.

Iki šiol globojo ir A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Nenoromis, pasispardydama, bet globojo. Tai yra, tęsė A.Brazausko pradėtą darbą.

Vyriausybės sprendimas dėl valdovų rūmų bus lakmuso popierėlis, parodantis, ar A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė kuo nors skiriasi nuo A.Brazausko ar Gedimino Kirkilo vyriausybių. Tai yra, parodantis, ar Lietuvoje galime turėti valdžią, tarnaujančią visuomenės interesams.
Artūras Račas

Dabar atėjo laikas apsispręsti: ar tęsti tą darbą toliau ir taip tapti A.Brazausko politikos perėmėjais, ar ryžtis pasakyti „ne“.

Argumentų tęsti girdime daug. Istorinių (didingos praeities atkūrimas), politinių (patriotizmo skatinimas), kultūrinių (vertybių puoselėjimas), finansinių (kuo ilgiau statysime, tuo bus brangiau), teisinių (PST grasina teismais) ir net diplomatinių (2013-aisias Valdovų rūmuose jau suplanuotas ES viršūnių susitikimas).

Argumentas prieš – bene vienintelis. Tęsti Valdovų rūmų statybas reikštų ir toliau toleruoti gausybę iki tol buvusių ir vis dar tebesitęsiančių galiojančių įstatymų pažeidimų. Kartu – tai reikštų pripažinimą, kad valdžia Lietuvoje yra aukščiau bet kokių įstatymų arba kad būtent ji - valdžia - ir yra įstatymas.

Norint tuo įsitikinti, pakanka paskaityti Valstybės kontrolės pranešimą spaudai, kuriame juodu ant balto paprastai ir aiškiai dar praėjusių metų rugsėjį parašyta, kad Valdovų rūmų statybos per 10 metų „pabrango“ nuo 114 mln. litų iki 367 mln. litų. Išvertus į žmonių kalbą – buvo pasakyta, kad per 10 metų statant Valdovų rūmus, pritariant penkioms Vyriausybėms iš visų mūsų buvo pavogta daugiau nei 250 mln. litų.

Labiau besidomintys gali paskaityti valstybinio audito ataskaitą (nuorodą galima rasti tame pačiame Valstybės kontrolės pranešime spaudai) ir Viešųjų pirkimo tarnybos atliktą vertinimą.

Pastarąjį būtų galima cituoti ištisai, tačiau dėl vietos stokos apsiribosiu tik keliomis ištraukomis:

… perkančioji organizacija nepateikė Pirkimo vertės nustatymo patvirtinančių dokumentų, pagrįsdama Pirkimo būdo parinkimo teisėtumą nepateikė paaiškinimų ir argumentų dėl Pirkimo objekto visa apimtimi

[...]

… Pirkimo komisija, sudaryta perkančiosios organizacijos direktoriaus 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 14, (toliau – Komisija) viena diena vėliau negu Kvietime nustatyta vokų atplėšimo procedūros pradžia (2000 m. birželio 26 d. 10.00 val.)

[...]

…Komisija neįvertino tiekėjų pasiūlymuose pateiktų duomenų apie atliktus darbus atitikimo nustatytiems reikalavimams (pasiūlymuose duomenys pateikti neišsamūs, netikslūs, nepateikti deklaruojamus atliktus darbus pagrindžiantys dokumentai) ir neteisingai apskaičiavo pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijus

[...]

… Metinėse sutartyse įtraukti objektai, kurie nebuvo nustatyti Pirkimo sąlygose ir dėl kurių tiekėjai nepateikė pasiūlymų, taip pat numatyti jų tyrimo, projektavimo bei statybos darbų finansavimai

[...]

Perkančioji organizacija, sudarydama Sutarties pakeitimus… [...] pažeidė Įstatymo 34 straipsnio 7 dalies reikalavimus (draudžiama didinti pirkimų kainą per visą pirkimo sutarties galiojimo laiką ir keisti privalomas konkurso metu sudarytos pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai pirkimo kainai įtaką daro pasikeitę mokesčiai arba kai prekių ar paslaugų rinkos kainos pokytis yra ne mažesnis kaip 10 procentų ir to nebuvo galima numatyti sudarant pirkimo sutartį)

[...]

…Sutartis, Sutarties pakeitimai bei metinės sutartys sudarytos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus…

Tęsti Valdovų rūmų statybas reikštų ir toliau toleruoti gausybę iki tol buvusių ir vis dar tebesitęsiančių galiojančių įstatymų pažeidimų. Kartu – tai reikštų pripažinimą, kad valdžia Lietuvoje yra aukščiau bet kokių įstatymų arba kad būtent ji - valdžia – ir yra įstatymas.
Artūras Račas

Priminsiu, jog čia kalbama apie tai, kas Vyriausybės sprendimu, artimiausiu metu gali tapti Lietuvos Respublikos valstybinės svarbos kultūriniu projektu.

Jei taip atsitiks, visos problemos bus išspręstos ir Valdovų rūmų statybas bus galima tęsti. Pagal tas pačias sutartis arba, pavyzdžiui, skelbiant neskelbiamas derybas su PST ar „Vėtrūna“.

Tokios nuomonės, atrodo, laikosi kultūros ministras Arūnas Gėlūnas ir ūkio ministras Dainius Kreivys.

Aš asmeniškai džiaugiuosi, kad Vyriausybėje dirba Ingrida Šimonytė ir Arvydas Sekmokas, kurie, panašu, dar supranta, kuo valdžios ar atskirų jos atstovų interesai skiriasi nuo visuomenės ir valstybės interesų.

Belieka sužinoti Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus ir jo partijos kolegų poziciją.

Vis dar turiu vilties, kad jie nėra A.Brazausko politikos perėmėjai ir tęsėjai ir kad jie nuoširdžiai kalbėjo apie būtinybę keistis ir keisti Lietuvą.

Jei kartais suklydau, labai neišgyvensiu. Nes Valdovų rūmai tada išties taps valstybinės svarbos kultūros objektu, įkūnijančiu XXI amžiaus pradžios Lietuvą. Tokią, kokia ji yra – tikrovišką, be jokių pagražinimų - kaip visišką kontrastą patiems Valdovų rūmams.

Pasisakyčiau net už dar vienas neskelbiamas derybas dėl mauzoliejaus, kuris galėtų būti įrengtas už 1,5 mln. iš Vilniaus arkivyskupijos įsigytame 153,83 kvadratinių metrų Arkikatedros bazilikos rūsyje. Taupiai jį naudojant, tikriausiai užtektų vietos visiems - statybas pradėjusiam A. Brazauskui, visiems jas globojusiems bei užbaigusiems.

2030-aisiais Grūto parką lankyti nebebūtų prasmės.